Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Ar reikia įsižeisti jei žmogus paklausia jūsų klausimo? Žinoma ne. Apaštalas Petras užrašė:

“Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai.” (1 Petro 3, 15)

Bendri klausimai.

1. Aš netikiu Biblija.

Apaštalas Paulius cituoja Bibliją graikams, kurie netikėjo Biblijas. Paulius nesistengė įtikinti tų, kuriems jis liudijo. Liudijant mes turime susikoncentruoti į skelbimą, ne gynybą.

Pagrindinė Biblijos žinia yra kaip žmogus gali gauti amžiną gyvenimą. Jei kas sako, kad netiki amžinu gyvenimu, gali pasakyti: „Ką tu supranti ką Biblija sako apie tai? Kaip manai ką Biblija mokina apie tai?“

98 procentai žmonių atsakys: „Reikia laikytis dešimt Dievo įsakymų“, „Reikia sekti Kristaus pavyzdžiu“. Tu gali sakyti: „To ir bijojau. Biblija visai ne taip mokina. Tu nesupranti Biblijos žinios. Tavo atsakymas ne tik neteisingas, bet jis priešingai tam ką mokina Biblija. Leiskite jums pasidalinti su jumis ką Biblija mokina apie amžiną gyvenimą. Tada galėsite nuspręsti ar tai priimti ar tai atmesti“.

Dabar perskaitysiu jums 10 pranašysčių apie Jėzų.

(1) Buvo išjuoktas.

“ Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.” (Psalmių 69, 21)

(2) Kentėjo dėl kitų.

“Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu. Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti. Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus.” (Izaijo 53, 4-6)

(3) Darė stebuklus.

“Tada aklųjų akys atsimerks ir kurčiųjų ausys atsivers.” (Izaijo 35, 5)

(4) Išduotas draugų.

“Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti.” (Psalmių 41, 9)

(5) Parduotas už trisdešimt sidabrinių monetų.

“Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite… Jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių.“ (Zacharijo 11, 12)

(6) Buvo apspjaudytas ir nuplaktas.

“ Aš leidausi mušamas… neslėpiau veido nuo mane plūstančių ir į mane spjaudančių“ (Izaijo 50, 6)

(7) Prikaltas prie kryžiaus.

“Jie pervėrė mano rankas ir pėdas.” (Psalmių 22, 16)

(8) Paliktas Dievo.

“Mano Dieve, mano Dieve. Kodėl mane apleidai?” (Psalmių 22, 1)

(9) Jo prisikėlimas.

“Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti.“ (Psalmių 16, 10)

(10) Pagonių atsivertimas.

“Štai mano tarnas…Jis įgyvendins teisingumą pagonyse“ (Izaijo 42, 1)

Tai yra 10 pranašysčių apie Jėzų. Biblijoje yra daugiau nei du tūkstančiai specifinių pranašysčių, kurios jau išsipildė.

Prieš kelis metus žurnalas „the National Enquirer“ išvardijo 61 šių dienų „pranašų“ pranašystes. Šios 61 pranašytės turėjo išsipildyti per praėjusius šešis metus. Pažiūrėkime kaip sekėsi tiems „pranašams“. Patikėsite ar ne, bet nei vienas iš pranašautų 61 dalykų neišsipildė! Jie pranašavo, kad po miežius Paulius atsistatydins ir Romos katalikų bažnyčios valdymą perims pasauliečių komitetas. Jie pranašavo, kad Georgijus Foremanas išlaikys savo karūną sunkiasvorių įskaitoje. Jie pranašavo, kad Tedas Kennedis sieks prezidento posto! Yra vienas skirtumas tarp Biblijos ir šių dienų „pranašų“ – pastarieji visada klysta, o Biblijos pranašai visada buvo teisūs!

2. Ar evoliucija nepaneigia sukūrimo?

Dr. A. W. Tozeris pasakė: „Mes, kurie tikime Biblija žinome, kad visata yra sukurta. Ji nėra amžina, nes buvo pradėta. Tai nebuvo laimingų atsitiktinių susikirtimų rezultatas, kada daugybe dalių atsitikinai susitiko, susidėliojo ir pradėjo veikti. Tuo patikėti negali daug žmonių.“

1950-aisiais James Watsonas ir Francis Crickas atrado molekulės gyvenimo raktą – DNR kodą. Už šį atradimą jiems buvo skirta Nobelio premija. Žmogau kūnas turi daugiau nei trilijoną DNR molekulių. Tai labai sudėtinga sistema.

Crickas buvo ateistas ir evoliucionistas. Jis nusprendė paskaičiuoti DNR molekulės atsitiktinio susidėliojimo tikimybę per 4,6 milijardų metų (kaip teigia evoliucionistai). Kokia tikimybė, Kad DNR molekulė pati susidėlios? Ar žinote, kokia buvo jo išvada? Tikimybė yra nulinė. Net per 4,6 milijardų metų tai negalėjo atsitikti!

Ar Francis Crickas tuomet pripažino, kad tai turėjo būti Dievo darbas? Ne, jis nepripažino.

Ar ne keista, kad nei vienas mokslininkas susidūręs su šiais įrodymais nepripažįsta, kad jų teorijos yra neteisingos? Nei vienas iš jų nepasakė: „Mes klydome nuo pat Darvino laikų. Mes mokėme, kad gyvybė atsirado iš pirmykštės ląstelės susijungus amino rūgštims. Praėjus milijardui metų išsivystėme ir mes. Mes mokėme, kad būtent taip viskas vyko. Deja mūsų teorija buvo paneigta. Atsiprašome, kad mes klaidinome jumis.“

Ar žinote ką Francis Crickas padarė? Jis sugalvojo dar vieną teoriją, kuri buvo dar labiau neįtikėtina. Jo nauja teorija teigė, kad gyvybė atsirado iš labiau išsivysčiusios rasės būtybių, gyvenančių tolimoje planetoje. Jos išsiuntė kosminius laivus su savo sperma, kuria apvaisino įvairias planetas – taip mes ir atsiradome. Skamba panašiai kaip iš filmo „Žvaigždžių karai“!

Gyvybė negali atsirasti iš ne gyvybės. Štai kodėl Biblija sako: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1, 1).

Trys įrodymai, kurie man padėjo patikėti, kad Dievas yra:

(1) Veiksmo ir atoveiksmio dėsnis.

     Visatoje matau veiksmo ir atoveiksmio dėsningumą, kuris logiškai mane priveda prie didžios, nematomos priežasties, kuri yra Dievas.

(2) Dizaino įrodymas.

     Įsivaizduokite jūs nuvyktumėte į Marsą ir ten randate tobulai sukurtą laikrodį. Padarytumėte logišką išvadą, kad laikrodį sukūrė laikrodininkas. Skrupulingai sukurtas pasaulis nurodo į pasaulio kūrėją, dizainerį, kurį mes vadiname Dievu.

(3) Asmenybės įrodymas.

     Kada žiūrime į žymųjį Mona Lizos paveikslą mes matome joje asmenybę. Paveikslas negali būti beasmenės priežasties rezultatas. Šis trečiasis įrodymas yra labai svarbus, nes priežasties ir pasekmės jėga negali laikyti mus atsakingais, tačiau asmuo gali laikyti mus atsakingais, o taip ir bus – mes būsime atsakingi už savo nuodėmes.

3. Mano Dievas nėra toks.

Džono Veslio, metodikų bažnyčios įkūrėjo, gyvenimas gerai iliustruoja kaip svarbu dėl išgelbėjimo pasitikėti vien tik Jėzumi Kristumi. Jis mokėsi Oksfordo seminarijoje penkis metus ir, tapęs Anglikonų bažnyčios tarnautoju, ištarnavo dešimt metų. Apie 1735-uosius metus jis išvyko misionieriumi Džordžijos valstijoje.

Visą savo gyvenimą kaip tarnautojas jis atrodė nesėkmingas nors žmonių akyse jis atrodė be galo pamaldus. Jis keldavosi ketvirtą valandą ryte ir melsdavosi dvi valandas. Tada jis valandą skaitydavo Bibliją ir išeidavo tarnauti į kalėjimus, ligonines visokeriopais būdais patarnauti žmonėms. Jis mokė juos, meldėsi už juos ir padėjo jiems iki vėlyvo vakaro. Taip metodistų bažnyčia ir įgijo savo savo pavadinimą – metodinis, pamaldus gyvenimas, kurį gyveno Veslis ir jo draugai.

Pakeliui iš Amerikos į Angliją jūroje kilo didžiulė audra. Mažas laivas, kuriuo jie plaukė, atrodė tuo nuskęs. Didžiulės bangos vertėsi į laivo denį, o vėjas plėšė laivo burias. Veslis bijojo, kad jis tuoj mirs ir jis buvo persigandę. Jis neturėjo užtikrintumo kur jis bus po mirties. Nepaisant jo visų pastangų būti geru, mirtis jam buvo didelis, juodas ir baisus klaustukas.

Kitoje laivo pusėje buvo grupė vyrų, kurie giedojo himnus. Jis jų paklausė: „Kaip galite giedoti, juk šią naktį mirsite?“ Jie atsakė: „Jei šis laivas nugrims žemyn, mes pakilsim aukštyn būti su Viešpačiu per amžius.“

Veslis purtė galvą ir sau galvojo: „Kaip jie gali tai žinoti? Ką jie tokio padarė ko aš nepadariau?“ Tada jis pridėjo: „Aš atvykau atvesti pagonių, bet kas atvers mane?“

Dievo nutarimu laivas nenuskendo ir pasiekė Angliją. Veslis nuvyko į Londoną ir susiradęs Aldersgate gatvę nusigavo iki mažos bažnytėlės. Čia jis išgirdo vyrą skaitantį Liuterio raštus, parašytą prieš du šimtmečius pavadinimu „Liuterio įvadas į laišką romiečiams“. Šis pamokslas aiškiai apibrėžė kas yra tikrasis tikėjimas. Tai yra pasitikėti tik Jėzumi Kristumi dėl išgelbėjimo ir nesiremti savo gerais darbais.

Veslis staiga suprato, kad jis visą savo gyvenimą keliavo ne ta kelio puse. Tą naktį savo dienoraštyje jis užrašė šiuos žodžius: „Maždaug be penkiolikos minučių iki devynių, kol pamokslininkas apibūdino pasikeitimą, kurį Dievas padaro širdye per tikėjimą Kristumi, aš pajutau širdyje keistą šilumą. Aš pajutau, kad aš pasitikiu Kristumi, vien tik Kristume dėl savo išgelbėjimo. Tada man buvo suteiktas tikrumas, kad mano nuodėmės yra patrauktos, būtent mano, ir išgelbėjo mane iš nuodėmės ir mirties įstatymo“.

Štai taip. Tai yra išgelbstintis tikėjimas. Atgailaudamas už savo nuodėmes jis dėl išgelbėjimo pasitikėjo vien tik Jėzumi Kristumi. Ar pasakytumėte, kad Veslis netikėjo Jėzumi Kristumi iki to vakaro? Žinoma, kad tikėjo. Jis buvo Biblijos tyrinėtojas, jis studijavo Kristaus gyvenimą anglų, lotynų, graikų ir hebrajų kalbomis. Jis tikėjo Kristumi visomis šiomis kalbomis. Tačiau dėl savo išgelbėjimo jis pasitikėjo Jonu Vesliu.

Po šito jis tapo didžiausiu aštuonioliktojo amžiaus pamokslininku. Visa tai atsitiko po to kai jis pasitikėjo vien tik Jėzumi Kristumi dėl savo išgelbėjimo ir priėmė Jėzų savo viešpačiu. (Dr. D. James Kennedy, Evangelism Explosion, fourth edition, Tyndale House Publishers, 1996, pp. 183-184).

Epistemologija tai filosofijos šaka, kuri bado atsakyti į klausimą „Iš kur mes žinome“? Apie tai ką žmonės mano apie Dievą jie atsako dviem būdais.

1. Racionalizmas. Racionalizmas nuvedė žmoniją į keistus religinius kelius.

2. Apreiškimas. Krikščionių bažnyčia visada laikėsi mokymo, kad Dievas apreiškė save per Bibliją ir savo Sūnų Jėzų Kristų. Taigi daugiau mes nebeklausiame ką kuris iš mūsų tikime. Dabar klausiame ką Dievas pasakė Biblijoje per savo Sūnų Jėzų Kristų?

4. Ar pagonys yra prarasti?

Tarkim kas nors pasakytų; „Ką mes darome čia ir dabar yra daug svarbiau nei teologiniai debatai“.
     Tu gali atsakyti: „Bobai, gali būti, tačiau aš manau mes galime palikti pagonis Afrikoje Dievo rankose, kuris yra amžinai didis ir amžinai maloningas.“ Šiandien aš noriu, kad tu galėtum būti tikras, kad turi amžinąjį gyvenimą. Gal būt vėliau mes galėsime pamatyti ką Dievas sako apie tuos, kurie niekada negirdėjo Evangelijos. Jei klausimas yra „Ar Dievas pagonis pasiųs į pragarą vien todėl, kad jie niekada nepatikėjo Kristumi, apie kurį niekada neišgirdo?“
     Biblija mokina, kad Kristus neatėjo pasmerkti tų, kurie jau yra pasmerkti. Žmonės yra pasmerkti dėl vienintelio dalyko – jų nuodėmių.

5. Aš netikiu gyvenimu po mirties.

(1) Platonas. Antikos laikų filosofas Platonas, kad tam, kad sėkla išaugtų į medį duodantį skanius vaisius, ji pirma turi pereiti sunykimo ir mirimo procesą. Platonas padarė išvadą, kad žmogau kinas turi pirma numirti, kad galėtų patekti į kitą pasaulį ir kitą gyvenimą.
     Platonas gyveno keturis šimtus metų prieš Kristų ir apaštalą Paulių, tačiau jis naudojo tą patį pavyzdį apie gyvenimą po mirties kaip ir Paulius su Kristumi (1 Korintiečiams 15, 35-36), taip pat Evangelija pagal Joną (12, 24).

(2) Filosofas Imanuelis Kantas pastebėjo, kad visi žmonės susirūpinę moraline pareiga – visiems žmonėms svarbu kas yra teisinga ir kas ne. Jis klausė: „Kodėl bandyti elgtis teisingai, jei teisingumas nelaimi?“ Kitais žodžiais tariant jis kėlė klausimą – tam, kad pareigos jausmas turėtų prasmę turi būti toks dalykas kaip teisingumas, nes kam elgtis teisingai, jei teisingumas nelaimi? Jis mąstė, kad jei teisingumas nelaimi šiame gyvenime vadinasi jis turi būti kitoje vietoje. Kitais žodžiais tariant Kantas teisingumas turi būti po mirties, kitame gyvenime. Tai labai panašu ką Biblija sako laiške Žydams (9, 27).
     Imanueliui Kantui praktinė etika prašėsi gyvenimo po mirties ir teisėjo, kuris buvo labai panašus į Biblijos Dievą.

(3) Pirmasis termodinamikos dėsnis, kurį suformulavo Einšteinas sako, kad energija ir materija negali būti sukurta arba sunaikinta. Jei žmogus nustos egzistuoti tai bus vienintelis toks atvejis visatoje. Biblija pirmame laiške Korintiečiams (15, 49-51) aprašo kaip krikščionių kūnai išsilaikys. Taigi Einšteinas nebuvo ateistas.

(4) Paskutiniai mirštančiųjų žodžiai.

     Ateistas Gibbonas savo mirties patale sušuko: „čia taip tamsu“! Kitas ateistas vardu Adamsas mirdamas rėkė: „Šiame kambaryje yra demonų ir jie nori mane nutemti žemyn“!
     O Krikščionis, himnų autorius Topladys mirdamas sušuko: „Aplink visur taip šviesu, šviesu...“ Everttas likus 25 minutėm iki mirties pasakė: „Šlovė, šlovė, šlovė....“ Tūkstančiams žmonių buvo parodyta kas jų laukia ateities gyvenime.

6. Reanimuojamų žmonių prisiminimai.

Verta žinoti, kad neseniai keli mokslininkai sujudino visą mokslo pasaulį po savo tyrinėjimų padarę išvadą, kad gyvenimas po mirties egzistuoja. Esu girdėjęs pasisakymų iš žymių mokslininkų, kurie patys patyrė dangaus arba pragaro skonį. Šie patyrimai iškelia daug klausimų, kuries reikia atsakyti, tačiau tai yra įdomų liudijimai.

Elizabetha Kubler-Rossa nebuvo krikščionė, tačiau štai ką ji pasakė: „Įrodymai yra labai aiškūs – gyvenimas po mirties egzistuoja“. Dr. Kubler-Rossa pasakė, kad šie priešmirtiniai patyrimai buvo ištirti moksliškai. „Mes paprasčiausiai apie tai bijojome kalbėti“, - pridūrė ji.

Dr. Raymondas Moodys pasakė: „Žmonės matė tunelį ar žiedą. Visi pasakoja kaip atsiskyrė nuo kūno ir matė iš viršaus gydytojus reanimacijos palatoje. Tai nėra pavieniai liudijai. Tolių liudijimų turime daugiau nei penkis šimtus iš viso pasaulio. Visi jie pasakoja matę kažkokį religinį asmenį. Daugiausia tai patyrė ateistai.“

Dr. Kubler-Rossa pasakė tūkstančiam gydytojų: „Aš sakydavau, kad tikiu gyvenimu po mirties, tačiau dabar aš žinau.“

Daktarei užbaigus savo kalbą tūkstantis medicinos profesorių ir mokslininkų atsistojo ir plojo jai.

7. O kaip dėl reinkarnacijos?

Tai indus ir budistų tikėjimą, ne krikščionių! Aš atsakyčiau taip: „Biblija sako: Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas“ (Žydams 9, 27).

Visos šios idėjos ignoruoja Jėzaus Kristaus atpirkimą ir Jo tobulą teisumą. Savo mirtimi ant kryžiaus jis kartą visiems laikams paėmė mūsų visų nuodėmes. Taigi kada mes pasitikime Jėzumi mes esame nuplaunami jo krauju, kuris buvo pralietas ant kryžiaus.

8. Pragaras nėra tikras.

Kartai padeda jei mes pasakome: „Žinote, kad tai yra filosofinis faktas, kad mes labiausiai neigiame tuos dalykus kurių labiausiai bijome. Ar nebus taip, kad jūs netikite pragaru, nes giliai savo sieloje jūs jo bijote. Jūs bijote, kad jei jis yra tikras, kad ten galite pakliūti.“ Labai dažnai atsakymas ir toks: „Manau jūs teisus“.

Tačiau turite eiti toliau šia tema su pašnekovu taip: „Mano tikslas nėra, kad jūs pradėtumėte tikėti pragaru. Noriu, kad jūs būtumėte tikri, kad po mirtie nepatektumėte į pragarą. Apie tai yra visa Evangelija. Aš tikiu pragaru, bet aš žinau, kad ten nepakliūsiu dėl Dievo pažado. Tai yra daug geriau nei sakyti, kad aš neisiu į pragarą, nes netikiu, kad tokia vieta egzistuoja“.

9. Pragaras yra čia žemėje.

Taip, jūs iš dalies esate teisūs. Pažinojau nuo narkotinių medžiagų priklausančių žmonių – jų gyvenimas buvo tikras pragaras ant žemės. Pažinojau ir žmonių, kurie buvo pavergti alkoholio.

Pastorius Markas Bucklėjus pasakoja kaip jį narkotikai privedė prie psichiatrinės ligoninės. Pastorius Bucklėjus pabėgo iš pragaro žemėje pasitikėdamas Jėzumi. Jėzus išgelbėjo pastorių Bruklėjų nuo priklausomybės – pragaro žemėje.

Jūs galite užsisakyti knygą apie jo atsivertimą į Jėzų Kristų ir jo pasikeitusį gyvenimą. Nueikite į amazon.com ir užsisakykite Marko knygą. Knygos pavadinimas „Mano kelionė iš tamsos į šviesą“ parašyta pastoriau Marko Bucklėjaus. Užteks jums perskaityti pirmus kelis puslapius, kad suprastumėte apie ką ši knyga. Aš pats ją ką tik perskaičiau antrą kartą.

Mes nesame adventistai, tačiau sutinkame su tuo ką pasakė pastorius Bucklėjus.

„Kada pasitikime Dievu ir ilsimės Jame, Jis suteikia mums įžvalgas ir supratimą, kuris daro mus vaisingus... Nereklamuoju dvasinio legalizmo. Raginu jus atidėti laiką poilsiui, kad būtumėte sveiki“. (Iš Mark Buckley knygos „Darkness to Light: My Journey“).

Atsistokime ir pagiedokime himną!

Tūkstančiais liežuvių giedu
   Mano didžiam atpirkėjui garbė,
Šlovė mano Dievui ir Karaliui,
   Pergalė Jo malonės.

Mano gailesingasis Viešpatie ir mano Dieve,
   Padėk man tai skelbti,
Skleisti žinią žemei visai,
   Šlovę Tavo vardo.

Jėzau! Vardas, kuris nuramina mūsų baimes,
   Kuris paguodžia mus kančioje;
Tai kaip melodija nusidėjėlio ausyse,
   Tai gyvybė, sveikata ir ramybė.

Jis sulaužo jėgą atpirktų nuodėmių,
   Jis išlaisvina kalinius;
Jo kraujas gali apvalyti mus;
   Jo kraujas pralietas už mane.
(“O For a Thousand Tongues,” Charles Wesley, 1707-1788).

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.