Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių
www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti
video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas
pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų
rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis,
tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia,
jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui,
įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.
Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti.
Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.
KAIP TAPTI NUGALĖTOJU?HOW TO BE AN OVERCOMER! Dr. R. L. Hymers, Jr., Pastorius emeritus Prieš pamokslą giedota giesmė: “Ar esu kryžiaus karys?” “Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.” (Giesmių giesmė 4, 16) |
Šis pamokslas yra pats svarbiausias iš visų mano girdėtų per visą gyvenimą. Jei skaitytumėte mano autobiografiją pamatytumėte kaip šis pamokslas pakeitė mano gyvenimą. Dr. Roberas L. Sumneris pasakė: „Esu dėkingas ir gerbiu vyrą, kuris nebijo stovėti už tiesą nors ir visos aplinkybės yra prieš jį. R. L. Hymers jaunesnysis yra būtent toks kirkščionis“ (The Honor Was All Mine: Giants of the Faith Whose Paths Crossed Mine, Biblical Evangelism Press, 2015, pp. 103-105). Vienas iš mūsų misionierių Indonezijoje pasakė: „Dr. Hymersas yra didvyris, kuris išgyveno daug mirtinų karų“. Tai yra Dr. Timothy Lino pamokslas, kuris įkvėpe mane taip dirbti, kad tapčiau nugalėtoju. Viliuosi, kad ši žinia pakeis ir tavo gyvenimą.
+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
MŪSŲ PAMOKSLUS JAU GALITE SKAITYTI SAVO TELEFONE.
APSILANKYKITE WWW. WWW.SERMONSFORTHEWORLD.COM
PASPAUSKITE ANT ŽALIO MYGTUKO SU ŽODŽIU „APP“
VYKDYKITE INSTRUKCIJOS NUORODAS.
+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
Dr. Timothy Linas pasakė: „Žmogus nebuvo sukurtas netyčia. Jis buvo sukurtas valdyti Dievo kūriniją... Juozapo gyvenimas parodo kokį pasiruošimo kelią turi nueiti tikintis žmogus, kad galėtų valdyti Kristaus karalystėje.“
Prieš Juozapui tampant Egipto valdytoju Dievas vedė jį ilgu ir sunkiu keliu, ruošdamas jį būti nugalėtoju ir, kad jis išlaikytų Jo Žodį iki gyvenimo pabaigos. Tie didžiuliai dalykai, kuriuos Juozapas padarė yra susiję ne tik su Egiptu, bet ir Izraeliu, ir su Dievo bažnyčia. Jei Juozapas nebūtų valdęs tai ne tik egiptiečiai būtų mirę iš bado, bet ir Izraelio tauta galėjo išmirti ir Dievo atpirkimas išpranašautas Pradžios knygoje nebūtų įvykęs.
Laiptai, kuriais Dievas vedė Juozapą jo dvasinėje kelionėje, gali būti apibūdinti „Giesmių giesmės“ žodžiais.
„Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.” (Giesmių giesmė 4, 16)
Atidžiai studijuojant Juozapo gyvenimą galima pastebėti kaip Dievas leido šiaurės ir pietų vėjams stipriai pūsti į jį kol kvapnus jo susiformavusio charakterio kvapas išryškėjo. Dievas ruošė jo charakterį per kentėjimus, stiprino jo kūną per kankinimus, išstatė jį pažeminimui ir gėdai, pykdė jį neteisybe ir nemalone, kol užsigrūdino jo protas, jo jautrumas stabilizavosi, jo valia sustiprėjo ir jo tikėjimas Dievu sustiprėjo. Šiaurės ir pietų vėjų veikla Juozapo gyvenime labai aiškiai matomi.
Pietų vėjas – mėgavimasis tėvų meile.
Atsiverskite Pradžios 37, 1-4.
“Jokūbas apsigyveno Kanaano šalyje, kur jo tėvas buvo ateivis. Tokia yra Jokūbo istorija. Juozapas, būdamas septyniolikos metų, ganė su savo broliais avis; vaikinas gyveno su savo tėvo žmonų Bilhos ir Zilpos sūnumis. Juozapas pranešdavo tėvui, kai jie ką pikta kalbėdavo. Izraelis mylėjo Juozapą labiau už kitus savo sūnus, nes jis gimė jam sulaukus žilos senatvės. Tėvas jam padarė margą apdarą. Jo broliai, pastebėję, kad jų tėvas Juozapą myli labiau už visus brolius, neapkentė jo ir nesugyveno su juo.” (Pradžios 37, 1-4)
Dr. Linas pasakė: „Tėvų meilė daro didelę įtaką būsimam vaiko charakteriui...
Juozapas žinojo koks yra skirtumas tarp meilės ir blogio... meilė ir tiesa yra du susiję koncertai, tačiau tai netaikoma meilei ir piktam, - jie yra du skirtingi dalykai. Atsisakyti išryškinti blogį nėra meilė, bet bailumas... Tol kol asmuo nėra vedamas savanaudiškumo tai blogio atskleidimas yra gerbtinas dalykas ir turi būti skatinamas... Juozapo du sapnai įžeidė brolių savigarbą ir pakurstė jų pyktį, tačiau Juozapas mylėjo savo brolius ir jis toliau buvo paklusnus savo tėvui“.
“Aš nesu patyręs tėviškos meilės, tačiau mano mamos meilė ir palaikymas apsaugojo mane nuo kartėlio savo tėvui. Mano mama tikrai nebuvo tobula, tačiau man ji buvo maloniausias, mieliausias ir protingiausias asmuo, kurį pažinau. Ji išmokė mane mylėti knygas, vairuoti automobilį ir svarbiausia išmokė mane išdrįsti atsistoti ir pasakyti tai ką reikia pasakyti net jei kiti nesutinka.“ (p. 16 ir mano autobiografijos). Taigi mano mama visuomet buvo mano gynėja ir advokatė. Mano paskutiniai mamos žodžiai buvo tokie: „Myliu tave, Robertai“ (p. 181). Mano mama buvo išgelbėta būdama aštuoniasdešimties metų, - ir tai buvo pats nuostabiausias dalykas, kuris įvyko mano gyvenime.
Šiaurės vėjas – parduotas vergystės.
Pradžios 37, 18-36.
Atsiverskite Pradžios 37, 23-28, atsistokime, aš perskaitysiu.
“Juozapui atėjus pas brolius, jie nutraukė nuo jo margąjį apdarą, kuriuo jis vilkėjo, ir, sugriebę jį, įmetė į duobę, kurioje nebuvo vandens. Tada jie susėdo valgyti. Staiga jie pamatė izmaelitų karavaną, ateinantį iš Gileado, ir jų kupranugarius, nešančius kvepalų, balzamo ir miros. Jie traukė į Egiptą. Judas tarė savo broliams: „Ką laimėsime, užmušę savo brolį ir nuslėpę jo kraują? Parduokime jį izmaelitams ir nesutepkime savo rankų. Juk jis mūsų brolis, mūsų kūnas!“ Broliai paklausė jo. Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą.” (Pradžios 37, 23-28)
Galite sėstis.
Dr. Linas pasakė: „Sąžiningumas, paklusnumas, kantrybė, ištikimybė, uolumas, sumanumas ir išmintis nėra įgyjami lengvu gyvenimu, bet iškenčiant sunkumus ir įveikiant kliūtis. Juozapas niekuomet nebūtų tapęs nugalėtoju, jei būtų likęs namie. Būti parduotam už 20 auksnių monetų būtų palaužę ne vieną, tačiau Juozapas nekaltino ir nekeikė savo brolių nors jis tikrai galėjo galvoti kaip Dievas tokiomis aplinkybėmis išpildys jo du sapnus.“
Pietų vėjas – pasitikėjimas ir savigarba.
Pradžios 39, 1-6.
Aš perskaitysiu Pradžios 39, 1-6.
“Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų. Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose. Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino. Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti. Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose. Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido.” (Pradžios 39, 1-6)
Pažiūrėkit.
Juozapas buvo parduotas faraono sargybiniui, kapitonui Potifarui. Juozapas nesiskūsdamas nuėjo dirbti ir dirbo visus jam duotus darbus. Jis laimėjo savo šeimininko Potifaro pasitikėjimą ir jam pradėjo sėktis. Tačiau Juozapui reikėjo daugiau apmokymų. Dievas leido jam būti pažemintam.
Šiaurės vėjas – pagundymas ir neteisybė.
Pradžios 39, 7-20.
Atsistokime ir perskaitykime Pradžios 39, 1-18. Dr. Linas pasakė: „Kada šiaurės vėjas papučia į žmonių gyvenimus daugelis jaunuolių galvoja – tai tragedija... Tačiau tokios negando dažnai yra Dievo malonės manifestacija. Jeremijas pasakė: „Gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės“ (Raudų 3, 27). Lengvas gyvenimas be jokių sunkumų gali sugadinti jauną žmogų. Jaunystėje nešamas jungas yra kertinis akmuo pasiekti kitą stotelę.“
“Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų. Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose. Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino. Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti. Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose. Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido. Po kurio laiko jo valdovo žmona atkreipė dėmesį į Juozapą ir tarė: „Sugulk su manimi“. Bet jis jai atsakė: „Mano valdovas niekuo nesirūpina ir visa, ką jis turi, atidavė į mano rankas. Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?“ Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja. Vieną dieną Juozapas atėjo į namus savo reikalais ir nieko daugiau tuo metu namuose nebuvo. Ji nutvėrė jį už jo drabužio ir sakė: „Sugulk su manimi“. Bet jis, išsinėręs iš drabužio, ištrūko ir išbėgo laukan. Pamačiusi, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir išbėgo laukan, ji pasišaukė namiškius ir jiems tarė: „Žiūrėkite! Jis atvedė mums vyrą, hebrają, kad tas tyčiotųsi iš mūsų. Jis atėjo pas mane, norėdamas sugulti su manimi, bet aš ėmiau garsiai šaukti. Kai jis išgirdo mane šaukiant, paliko drabužį pas mane ir išbėgo ‘ Ji pasilaikė jo drabužį, kol grįžo valdovas. Tada ji tais pačiais žodžiais kalbėjo jam: „Pas mane atėjo tas vergas, hebrajas, kurį mums atvedei, kad pasityčiotų iš manęs. Bet kai aš pradėjau garsiai šaukti, jis paliko savo drabužį pas mane ir išbėgo’.” (Pradžios 39, 1-18)
Galite sėstis.
Vieną dieną Juozapas dirbo Patifaro namuose, jo žmona pačiupo Juozapą ir bandė jį priversti sugulti su ja. Juozapas išsisuko iš jos rankų palikdamas savo drabužį jos rankose, ir pabėgo.
Šis pagundymas būtų sunkiai atmetamas daugelio jaunuolių, tačiau Juozapas išlaikė šį pagundymą. Jis lengvai tai atlaikė staiga išsisukdamas ir pabėgdamas. Kai kurie pagundymai yra įveikiami išstojant prieš juos, tačiau pagundymus susijusius su seksu ir aista galima įveikti tik bėgant (2 Timotiejui 2, 22 sako: „Bėk nuo jaunystės geidulių“). Juozapo pergalė buvo jo ištikimybė Dievui ir Patifarui, kuris jis taip pasitikėjo. Taip Juozapas išliko švarus ir nesusiteršė. Dėl Dievo jis geriau rinkosi būti įkalintam nei pasiduoti tenkinti piktos moters užgaidas. Dėl Patifaro jis nesigynė, kad neužtrauktų gėdos savo šeimininko žmonai. Taigi jis tylėjo. Kada Patifaras sugrįžo namo jis patikėjo savo žmonos pasakojimu ir įmetė Juozapą į kalėjimą.
Pietų vėjas – paaukštinimas ir draugystė.
Pradžios 39, 21 – 40, 22.
Atsiverskite Pradžios 39, 19-22. Atsistokite, aš perskaitysiu.
“Valdovas, išgirdęs žmonos žodžius, kuriais ji kalbėjo: „Taip tavo vergas pasielgė su manimi“, užsidegė pykčiu. Ir Juozapo valdovas paėmė jį, ir atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai. Bet Viešpats buvo su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse. Šis pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi darbai buvo jo priežiūroje.” (Pradžios 39, 19-22)
Galite sėstis.
Nors Juozapo aplinkybės pasikeitė į blogą jo dvasiniai įsitikinimai ne. Dievo artumas toliau jį laimino net kalėjime.
Juozapas sugebėjo sukurti kalėjime draugišką atmosferą. Patifaro vyno pilstytojas ir kepėjas, kurie taip pat buvo kalėjime susapnavo ryškius sapnus. Nei vienas negalėjo paaiškinti ką reiškė šie sapnai. Juozapas tikėjo, kad Dievas visa gali. Jis išaiškino mėsininko ir kepėjo sapnus. Po trijų dienų abu išaiškinimai išsipildė. Vyno pilstytojas buvo sugrąžintas į darbą, o kelpėjas buvo pakartas. Tai buvo kaip pietų vėjas pučiantis Juozapui kalėjime.
Šiaurės vėjas – nedėkingumo išgyvenimas.
Pradžios 40, 23.
Pažiūrėkite į Pradžios 40, 23.
“Tačiau vyno pilstytojų viršininkas neatsiminė Juozapo ir pamiršo jį.” (Pradžios 40, 23)
Juozapo kalinimas dar du metus turėjo būti jam ilgas ir sukus šiaurės vėjas. “Tačiau vyno pilstytojų viršininkas neatsiminė Juozapo ir pamiršo jį.” (Pradžios 40, 23). Tai rodo vyno pilstytojo nedėkingumą, tačiau ne Juozapo. Jis išmoko laukti Dievo. Dievas prailgino jo laiką kalėjime, kad išugdytų Juozapo kantrybę laukti Dievo ir pagilintų jo pasitikėjimą Dievo ištikimybe. Dievo delsimas buvo Jo papildomos malonės apraiška Jo nugalėtojui. Vėliau Dovydas pasakys: „Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!“ (Psalmių 27, 14).
Pietų vėjas – valdymas kaip karaliaus.
Pradžios 47, 12-31.
Atsistokite kol aš skaitysiu Pradžios 47, 12-17.
“Juozapas aprūpino maistu savo tėvą, brolius ir visus namiškius, kiek kuriai šeimai reikėjo. Visoje šalyje trūko maisto, nes badas buvo baisus; Egipto ir Kanaano šalys buvo išsekintos bado. Juozapas surinko iš Egipto šalies ir Kanaano šalies visus pinigus, parduodamas javus, ir juos atgabeno į faraono iždą. Kai Egipto žemėje ir Kanaano žemėje pasibaigė pinigai, egiptiečiai atėjo pas Juozapą ir tarė: „Duok mums duonos! Kodėl mes turime mirti tavo akivaizdoje dėl pinigų stokos?“ Juozapas atsakė: „Jei nebeturite pinigų, atveskite gyvulius, ir aš jums duosiu duonos už juos“. Jie atvedė savo gyvulius, o Juozapas davė jiems duonos už arklius, avis, galvijus bei asilus. Taip jis metus maitino juos už jų gyvulius.” (Pradžios 47:12-17)
Galite sėstis.
Dr. Linas sako: “Joks plakimas nėra malonus. Jis visuomet skausmingas ir nemalonus, tačiau jis atneša teisumo vaisių tuose, kurie tai ištveria“. Atsiverskite Žydams 12, 11:
“ Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.” (Žydams 12, 11)
Pažiūrėkite.
Po tų dviejų ilgų metų Dievas davė faraonui sapną ir vyno pilstytojas atsiminė kaip Juozapas išaiškino jo sapną. Vyno pilstytojas pasakė faraonui paprašyti Juozapo, kad jis išaiškintų jo sapną! Sapnas reiškė, kad septyni metai bus pertekliniai, o kiti septyni metai bus bado metai. Faraonas paskyrė Juozapą vadovauti gelbėjimosi planui ir pasiruošti septynių metų badui. Faraonas pamatė, kad Juozapas buvo apdovanotas iš aukščiau atlikti šį darbą. Taigi Juozapas buvo paskirtas valdytoju viso Egipto (41, 38-43). Juozapas valdė Egiptą su išmintimi ir meile ir jis pamokė savo brolius su meile. Galiausiai Juozapas buvo pagerbtas labiau nei jo broliai (49, 26).
Dr. Linas pasakė: „Dievas išlavino Juozapą vadovauti žemiškai karalyste, o Dievas lavina savo laimėtojus valdyti Jo ateinančioje karalystėje. Išgelbėjimas yra besąlyginis, nes nereikia nieko padaryti, kad būtum išgelbėtas. Valdymas su Kristumi Jo ateinančioje karalystėje yra sąlyginis“. Biblija sako:
“Jei kenčiame, su Juo ir valdysime. Jeigu mes Jo išsižadėsime, ir Jis mūsų išsižadės.” (2 Timotiejui 2, 12)
Pastorius Richardas Wurmbrandas 14 metų kentėjo komunistiniame kalėjime. Pastorius Wurmbrandas pasakė: „Nepažįstu Krikščionio, kuris išliko ištikimas per išbandymus ir vidines kovas ir nebūtų praturtintas“ (Preface of “If Prison Walls Could Speak”).
Pastorius Wurmbrandas taip pat pasakė: “Mano broliai ir seserys, turite tikėti, kad jūsų gyvenimai yra kaip molis Dievo rankose. Jis niekada neklysta. Jei kartais Jis jums yra per griežtas... pasitikėkit Juo. Atraskite žinią, kuriai Jis jus ruošia. Amen.” (p. 16).
Jei tapsi nugalėtoju kaip Juozapas, tau bus šitas pažadas. Atsiverskite Apreiškimų 2, 26.
“ Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, Aš ‘duosiu valdžią tautoms…” (Apreiškimų 2, 26)
Ačiū tau, dr. Timothy Linai už šį pamokymą, kurį girdėjome. Tai pakeitė mano gyvenimą, brangus pastoriau. Esu skolingas savo gyvenimą dėl šio mokymo!
Prašau atsistokime ir pagiedokime himną „Ar esu Kryžiaus karys?“:
Ar esu kryžiaus karys, Avinėlio pasekėjas?
Ar aš bijosiu dėl Jo tikslo, ar gėdisiuos kalbėti Jo vardu?
Ar būsiu nešamas ant rankų, maudysiuos gėlių lengvume?
Kiti gi kovojo, kad laimėtų ir plaukė kraujo upėmis!
Ar nėra priešų su kuriais susidurti galėčiau?
Ar šis pasaulis yra malonės draugas ir padės man artėti prie Dievo?
Žinoma turiu kovoti, jei noriu valdyti; Sustiprink mano drąsą, Viešpatie!
Iškęsiu kančią ir skausmą sustiprintas Tavo Žodžiu.
(“Am I a Soldier of the Cross?”, Dr. Isaac Watts, 1674-1748).
+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
Jei dar nesi išgelbėtas noriu, kad pasitikėtum Jėzumi Kristumi. Jis nusileido iš dangaus, kad mirtų ant kryžiaus ir sumokėtų bausmę už tavo nuodėmę. Tuo momentu kai pasitikėsi Jėzumi, Jo kraujas apvalys tave nuo visos tavo nuodėmės. Meldžiuosi, kad tu pasitikėtum Jėzumi.
(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.
Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.