Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių
www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti
video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas
pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų
rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis,
tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia,
jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui,
įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.
Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti.
Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.
JIS MATĖ ŽMONES, VAIKŠČIOJANČIUS LYG MEDŽIUS!HE SAW MEN AS TREES WALKING! Dr. R. L. Hymers, Jr. „Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti. Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“ Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“. Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.“ (Morkaus 8, 22-25) |
Kristus atvyko į Betsaidą, tačiau Jis ten nepamokslavo. Betsaidoje Jo mokiniai atvedė pas Jį aklą vyrą. Tačiau Kristus iš karto jo nepagydė. Betsaida buvo ta vieta, kur Jėzus pamaitino penkis tūkstančius vyrų, turėdamas vos dvi žuvis ir penkis duonos kepalus, kurių stebuklingai užteko visai miniai (Morkaus 6, 38-44). Jėzus vaikščiojo palei jūrą ir ten padarė daug kitų stebuklų. Deja, žmonės Betsaidoje neatgailavo ir nepasitikėjo Jėzumi. Kristus prakeikė tą miestą. Jis pasakė, kad miestas teismo dieną sulauks griežto Dievo teismo.
Dabar Kristus ir Jo mokiniai vėl sugrįžta į šį prakeiktą miestą.
„Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.“ (Morkaus 8, 22)
Tai yra pavyzdys, kaip jaunas žmogus atsiverčia nuodėmingame Los Andželo mieste.
I. Pirma, miestas buvo prakeiktas, išskyrus išrinktąjį aklą jaunuolį!
„Išrinktieji“ yra žmonės, kuriuos Dievas išsirinko išgelbėjimui prieš pasaulio sukūrimą: „Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti“ (Romiečiams 11, 7). Visas miestas buvo apakintas, Dievas pasmerkė juos, nes jie atmetė Jėzų Kristų. Nors ir visas miestas buvo prakeiktas, ten buvo vyras, kurį Dievas išsirinko, ir mokiniai atvedė jį pas Jėzų!
Žodis „išrinktieji“ reiškia išrinkti arba atskirti. Prieš sukurdamas Žemę, Dievas iš visų žmonių išsirinko tuos, kuriuos Jis atpirks.
Šis aklas žmogus buvo vienas iš jų. Taigi mokiniai buvo nusiųsti pas tą vieną vyrą, kad atvestų jį pas Jėzų!
Visas miestas buvo atmestas ir nuteistas už tai, kad atmetė Jėzų. Mes einame į gatves kviesti žmonių į bažnyčią. Mes žinome, jog dauguma iš jų neateis. Mes žinome, jog dauguma iš jų mano, kad jau yra išgelbėti. Mes žinome, jog dauguma Los Andželo gyventojų yra kontroliuojami velnio. Jie nekenčia net minties ateiti į bažnyčią ir išgirsti apie Jėzų! Tačiau mes vis tiek einame ir kviečiame žmones į bažnyčią, nors žinome, jog dauguma iš jų niekada nebus išgelbėti. Jie niekada nebus išgelbėti, nes Dievas juos jau atmetė. Biblija sako: „Dievas atidavė juos jų iškrypusioms mintims (…) Jie nekenčia Dievo, išdidūs, pagyrūnai, neklusnūs gimdytojams (…) niekintojai tų, kurie yra geri (…) mylintys malonumus daugiau nei Dievą“ (Romiečiams 1, 26-30; 2 Timotiejui 3, 3-4).
Taip, mes žinome, jog mūsų miestas yra pilnas veidmainių, marihuanos vartotojų, priklausomų nuo sekso, sėkmės besivaikančių asmenų, nesilaikančių visuomenėje priimtų normų, ir žmonių, kurie nekenčia Jėzaus Kristaus. Žinau tai geriau nei jūs. Aš jau šešiasdešimt metų pamokslauju šiam bedieviškam miestui!
Taip pat aš žinau, jog kažkuriame iš miesto butų, kažkuriame boulingo klube, vienoje iš mokyklų… žinau, kad vienoje iš šių vietų yra jaunas vyras ar moteris, kurie yra Dievo išrinktieji. Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus jie yra išrinkti išgelbėjimui iš nesuskaičiuojamos minios iškrypusių nusidėjėlių!!! Aš tikiu, kad jūs esate tas išrinktasis!
Tie jauni vyrai ir moterys sugrįš į bažnyčią, bus apšviesti Dvasios, bus išgelbėti nuo piktojo ir nuplauti Jėzaus Kristaus Krauju, pralietu ant Kryžiaus!
Išgelbėtas Nukryžiuotojo krauju!
Atpirktas iš nuodėmės ir pradėtas naujai,
Giedok šlovę Tėvui ir šlovink Sūnų,
Išgelbėtas Nukryžiuotojo krauju!
Išgelbėtas! Išgelbėtas! Visos mano nuodėmės atleistos, kaltės nebėra!
Išgelbėtas! Išgelbėtas! Išgelbėtas Nukryžiuotojo krauju!
(“Saved by the Blood,” S. J. Henderson, 1902).
Amen! Šlovė Dievui! Aleliuja! Esu išgelbėtas Nukryžiuotojo krauju!
Šis žmogus buvo vienas iš išrinktųjų. Kristaus mokiniai jį ištraukė iš tos pragaro skylės, nuodėmingo miesto – taip pat kaip ir mes atvedėme jus čia! Jie atvedė tą aklą jaunuolį pas Jėzų! Amen! Miestas buvo prakeiktas ir pasmerktas, išskyrus išrinktąjį jaunuolį!
II. Antra, jaunuolis buvo aklas.
Jis buvo visiškai aklas kaip šikšnosparnis! Aklas kaip iškeptas kalakutas, kurio galva yra nukirsta!!! Labiau aklam būti negalima! Taip, jaunuolis buvo aklas – AKLAS!
Tai kažką reiškia! Tai reiškia, kad jis buvo aklas! Naujajame Testamente tai reiškia daugiau nei fiziškai būti aklam! Matthewsas Henris tai vadina „dvasiniu aklumu“. Evangelijoje pagal Luką mums pasakojama, kad Jėzus išpildė Izaijo pranašystę (Izaijo 61, 1) pamokslaudamas ir „atverdamas akis akliesiems“ (Luko 4, 18).
Jėzus paėmė akląjį už rankos ir „išsivedė jį iš miesto“ (Morkaus 8, 23). Tai rodo, jog aklasis nusidėjėlis turi būti atskirtas nuo kitų nusidėjėlių, kad Jėzus jį išgydytų. Biblija sako:
„Nevilkite svetimo jungo su netikinčiais. Kas gi bendro tarp teisumo ir nusikaltimo? Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos? Todėl: „Išeikite iš jų ir atsiskirkite, – sako Viešpats, – ir nelieskite to, kas netyra, ir Aš jus priimsiu ir būsiu jums Tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys, – sako visagalis Viešpats“ (2 Korintiečiams 6, 14; 17-18)
Labai dažnai jaunuoliai nori patirti išgelbėjimą, nori pažinti Dievą, tačiau jiems trukdo nuodėmingi draugai, kurių jie nesugeba atsižadėti dėl Jėzaus. Ačiū Dievui, Jėzus, prieš sugrąžindamas jaunuoliui regėjimą, „išvedė jį iš miesto“. Jis turėjo atsiskirti jį nuo pragariškos draugijos. Išeikite! Greitai išeikite! Jaunuoliui reikėjo pasišalinti nuo blogų draugų, kurie bandė jį sulaikyti! Jėzus paėmė akląjį už rankos ir „išsivedė jį iš miesto“. Netikiu, jog tas jaunuolis būtų išgelbėtas, jeigu jis būtų pasilikęs su tais piktais žmonėmis Betsaidoje!
III. Trečia, apšvietimas buvo laipsniškas.
„Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“ Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė“ (Morkaus 8, 23-25). Patarlių knyga gražiai tai komentuoja:
„Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.“ (Patarlių 4, 18)
Pirma, jūs esate dvasiškai akli. Jūs ateinate į bažnyčią, tačiau daugelio dalykų, kurie čia yra skelbiami, jūs nesuprantate. Po kurio laiko jūs suvokiate, jog Kristus gali jums padėti. Pradedate viltis, kad Jis gali jums padėti. Jūs negalite Jo matyti ir negalite Jo jausti. Dar vėliau jūs suvokiate, kad „Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome.“ (Žydams 11, 1).
Apaštalas Tomas iš pradžių pasakė: „Nepatikėsiu“, bet kai pasirodė Jėzus, Tomas ištarė: „Mano Viešpatie ir mano Dieve“. Jėzus Tomui pasakė: „Palaiminti tie, kurie nematė, bet patikėjo“. Du tūkstančius metų Jėzus gelbėjo milijonus žmonių, kurie „nematė, bet patikėjo“.
Paklausykite Johano Cagano: „Negalėjau rasti jokios ramybės. Jaučiausi lyg mirčiau (…) vėliau tapo labai aišku, jog visa, ką turiu padaryti, tai pasitikėti Jėzumi. Nebuvo jokio fizinio jausmo, nieko nejaučiau, aš pasitikėjau Kristumi! Aš žvelgiau tik į Jėzų! Tik tikėjimu aš žinau, kad Jėzus nuplovė visas mano nuodėmes, ir aš savęs tik klausiu, kaip aš galiu taip pasitikėti be jokių įrodymų (...) Turiu ramybę žinodamas, kad mano tikėjimas remiasi tik Jėzumi. Kristus yra vienintelis mano atsakymas“.
Paklausykite Philipo Chano: „Prisimenu, kaip mąsčiau, jog niekada neatsiversiu. Aš net pradėjau abejoti, ar iš viso egzistuoja toks dalykas kaip atsivertimas (…) Tada dr. Hymersas pamokslavo, kaip šėtonas apakina tuos, kurie neturi Kristaus. Jis dėstė, kaip šėtonas tai daro darbuodamasis prarasto žmogaus prote ir versdamas jį galvoti, kad jam yra būtinas atsivertimą užtikrinantis jausmas. Tada dr. Hymersas pabrėžė, jog aš turiu pasitikėti Jėzumi ir tik Juo. Nieku kitu, tik Juo. Kol mano protas svyravo abejonėse ir savianalizėje (...) Jėzus buvo čia. Gelbėtojas laukė ištiesęs rankas mane priimti! Kaip galėjau laikytis nuodėmės ir nežiūrėti į Jėzų, kuris myli mano sielą? Parklupau ant kelių ir pasitikėjau pačiu Jėzumi Kristumi. Nesitikėjau nieko patirti. Nesiklausiau šėtono melų. Man reikėjo eiti pas Jėzų, kad Jis mane apvalytų nuo nuodėmės. Negalėjau delsti. Mintys dėl atsivertimo užtikrintumo buvo dingusios. Pasitikėjau Jėzumi. Pats Jėzus tapo mano vilties garantu. Jėzus paėmė sunkią mano nuodėmės naštą. Jis nuplovė mano nuodėmių sąrašą savo Krauju. Dabar prisimenu himną „Jėzus myli mano sielą“ ir aš žinau, jog turiu draugą Jėzuje. Šlovė tebūna Dievui, kuris atidavė savo Sūnų Jėzų, kad atleistų mano nuodėmę savo krauju!“
Dabar paklausykite žodžių merginos, kuri nepriėmė Jėzaus daug metų. Ji pasakė: „Aš jaučiau gilų įtikinimą dėl savo nuodėmių ir jaučiausi visiškai beviltiškai. Meldžiausi beveik kasdien. Skaičiau pamokslų rankraščius kiekvieną dieną. Jie nepadėjo, nes aš vis laukiau daugiau jausmų ir daugiau tikėjimo. Dr. Caganui pasakiau, jog mano protas yra miglotas ir aš negaliu ateiti pas Jėzų. Dr. Caganas pasakė: „Ateik pas Jėzų su savo miglotu protu!“ Prieš pat mano atsivertimą p. Griffithas giedojo: „Jei lauksi, kol tapsi geresnis, tu niekuomet neateisi“. Žinojau, kad savo jausmais ir emocijomis negaliu pasitikėti, todėl nekreipiau į juos dėmesio. Kada pasitikėjau Jėzumi, Jis atleido man ir apvalė mane nuo visų mano nuodėmių. Jis apvalė mane ir nuplovė visas mano nuodėmes savo brangiu Krauju. Jėzus išlaisvino mane iš šėtono gniaužtų, ir aš tapau laisva! Geriau būsiu vergė Jėzaus, kuris mane myli ir manimi rūpinasi, nei toliau vergausiu šėtonui, kuris sunaikins mane ir galiausiai nusitemps mane į pragarą.“
Atsistokime ir pagiedokime 2-ąją giesmę iš giesmių lapų!
Jėzau, kurs mane myli,
Leisk prie tavo sosto ateiti,
Kol įtūžusios bangos ritasi,
Kol viesulas siaučia,
Paslėpk mane, o, Gelbėtojau, paslėpk,
Kol nurims gyvenimo audros,
Saugus būsiu dangiškajame glėby;
Priimk mano sielą pagaliau!
(“Jesus, Lover of My Soul,” Charles Wesley, 1707-1888).
Galite sėstis.
Žinau, jog norite, kad jūsų nuodėmės būtų nuplautos Jėzaus Krauju! Žinau, jog norite, kad Jėzus išgelbėtų jus! Nesitikėkite būti tobulas. Paprasčiausiai priimkite Jėzų, kad Jis išgelbėtų jus iš kaltės ir nuodėmės. Tobulumas ateis vėliau. Paklausykite Jėzaus žodžių. Šie žodžiai sklinda iš pačio Jėzaus Kristaus lūpų:
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ (Mato 11, 28)
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate“. Dažnai jaučiatės nuodėmingi ir prarasti, kada vakare einate miegoti. Jūs atsigulate ir dėl savo nuodėmių pergyvenate naktį. Šį vakarą gali būti kitaip. Jėzus sako:
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ (Mato 11, 28)
Jums nereikia užtikrintumo. Jums reikia poilsio. Poilsio jūsų sielai. Atsiverskime 3-ąjį himną. Pagiedokime:
Girdžiu tavo švelnų balsą,
Kuris kviečia mane, Viešpatie, pas tave.
Nori apvalyti savo brangiu krauju,
Kuris teka nuo Kalvarijos.
Ateinu, Viešpatie! Ateinu pas Tave dabar!
Nuplauk mane, apvalyk mane savo krauju,
Kuris teka nuo Kalvarijos.
(“I Am Coming, Lord,” Lewis Hartsough, 1828-1919).
Jeigu norėtumėte pakalbėti su mumis apie pasitikėjimą Jėzumi, ateikite ir atsisėskite pirmose dviejose eilėse. Amen.
(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.
Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“I Am Coming, Lord” (Lewis Hartsough, 1828-1919).
PAMOKSLO PLANAS JIS MATĖ ŽMONES, VAIKŠČIOJANČIUS LYG MEDŽIUS! HE SAW MEN AS TREES WALKING! Dr. R. L. Hymers, Jr. „Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti. Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“ Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“. Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.“ (Morkaus 8, 22-25) I. Pirma, miestas buvo prakeiktas, išskyrus išrinktąjį aklą jaunuolį! II. Antra, jaunuolis buvo aklas. Luko 4, 18; Morkaus 8, 23; III. Trečia, apšvietimas buvo laipsniškas. Morkaus 8, 23-25; |