Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Atsiverskite Mato 10, 1. Nuorodą rasite 1008-ąjame Skolfildo Biblijos puslapyje. Pažiūrėkite į pirmąją šios eilutės dalį.

„Pasišaukęs dvylika savo mokinių...“

Žodis „mokinys“ graikų kalboje yra „mathétés“. Šis žodis Naujajame Testamente nurodo į asmenį, kuris mokosi iš mokytojo ir juo seka. Taip vadinami ir dvylika vyrų, kurie nusekė paskui Jėzų.

Mano tikslas – parodyti jums, kaip Kristus pašaukė šiuos dvylika vyrų ir kaip Jis lavino juos prieš jiems atgimstant iš naujo. Daugelyje šių dienų bažnyčių taip nedaroma. Nuo „kalbomis kalbančių“ sekmininkų iki fundamentalių Biblijos mokytojų – visi, kuriuos pažįstu, daro tą patį, tik su nedideliais skirtumais. Dažniausiai jie įspraudžia naujai apsilankiusį žmogų į kampą ir klausia: „Ar nori eiti į dangų?“. Jie tol spaudžia tą naują žmogų, kol šis pasako: „Taip“. Tada vienas iš sielų laimėtojų sako: „Pasimelsk šiais žodžiais su manimi“. Sumišęs naujokas pakartoja žodžius paskui „sielų laimėtoją“, kuris po to pasako kažką panašaus į Joelio Osteeno pamokslo paskutinius žodžius: „Mes tikime, kad jei meldeisi šia malda, tu ką tik atgimei iš naujo“. Geresnėse bažnyčiose jie bent užsirašo žmonių, su kuriais meldėsi,vardą ir telefono numerį ir po kelių dienų jie apsilanko pas taip vadinamą atsivertusį asmenį. Tuo tarpu mano patirtis byloja, jogvargu, ar kada nors tai buvo tikras atsivertimas, ir tas maldą pakartojęs žmogus tapo krikščioniu! Tas asmuo, su kuriuo jie meldėsi, dažniausiai nėra atsivertęs asmuo. Dažniausiai „atsivertusieji“ slepiasi nuo „sielų laimėtojų“ arba tiesiog varo juos lauk! Kada bandai su tokiais naujai įtikėjusiaisvėliau susisiekti, jie nelabai nori apie tai kalbėti!

Kas yra ne taip su šiuo metodu? Paprasčiausiai dažnai jis yra neveiksmingas! Gali būti, jog šis metodas iš viso neveikia. Esu baptistų pastorius jau šešiasdešimt metų ir galiu tai pasakyti iš savo asmeninės patirties. Kodėl šis metodas „neveikia“? Kodėl jis neprideda Kristaus mokinių? Todėl, kad dauguma iš mūsų nepakankamai galvojome apie tai, kaip Jėzus ruošė savo mokius! Štai kodėl!

Galite manyti, jog aš mokau „Viešpatystės išgelbėjimo“, tačiau aš to nedarau. Aš nemokau to, ko moko Johanas MacArthuras ir Paulas Washeris. Apie tai, kodėl aš atmetu „Viešpatystės išgelbėjimą“, skaitykite mano knygoje Preaching to a Dying Nation („Pamokslavimas mirštančiai tautai),puslapiai 117-119. Visą knygą nemokamai galite skaityti mūsų internetinėje svetainėje www.sermonsfortheworld.com. Išgelbėjimas įvyksta pasitikint Jėzumi ir vykstant apvalymui Jo Krauju.

Parodykite man nors vieną vietą keturiose Evangelijose, kur Jėzus mokė žmones sukalbėti „nusidėjėlio maldą“ ir tada kvietė juos sekti paskui Jį. Negalite man parodyti nei vienos tokios vietos, kur Jėzus Kristus tai padarė! Jis visuomet pirmiausia kvietė žmones „sekti Juo“. Pirmiausia Jis supažindindavo juos su tuo, į ką jie veliasi!

Štai kaip Jėzus Kristus atversdavo žmones! Jis žinojo, kad jiems pirmiausia reikia išgirsti karčią tiesą apie mokinystę prieš jiems iš tiesų pasitikint Juo, tai yra prieš jų išgelbėjimą!

Kažkas gali pasakyti: „Tačiau sunki tiesa atbaidys klausytojus“. Tikrai taip! Karti tiesa išgąsdins daugumą iš jų! Daug Kristaus mokinių paliko Jį. Ir Jis nemaldavo jų pasilikti. Jis paklausė dvylikos: „Ar ir jūs mane paliksite?“ (Jono 6, 67). Ne visi Jį paliks! Tie, kurie pasiliks, mokysis tapti tvirti kaip uola Kristaus mokiniai ir kryžiaus kariai!

Dr. Isaacas Wattsas kalbėjo apie senuosius XVIII-ojo amžiaus evangelikus. Isaacas Wattsas pasakė:

Ar esu kryžiaus karys, ar seku paskui Avinėlį,
Ar turėčiau bijoti Jo kelio, ar gėdytis ištarti Jo vardą?

Žinoma, privalau kautis, jei noriu valdyti; suteik man, Viešpatie, drąsos.
Iškęsiu kankinimus, iškęsiu skausmą, padrąsintas Tavo Žodžio.
   (“Am I a Soldier of the Cross?,” Dr. Isaac Watts, 1674-1748).

Negalime tikėtis, kad nauji žmonės puls žemyn galva į kruviną Kristaus karą. Būtų paprasčiau, jei jie tai padarytų. Tačiau aš tapau krikščioniune tokiu būdu. Pirmiausia turėjau išmokti, jog tik nešantys savo kryžių krikščionys yra tikrieji krikščionys. Prieš man pasitikint Jėzumi ir tampant kryžiaus kariu, pirmiausia turėjau pereiti per sunkią mokinystę. Tai turi pereiti ir tu!

Tai, ko aš dabar mokau, nėra praktikuojama daugelyje šiuolaikinių bažnyčių! Visgi tai yra tiesa. „Žinoma,privalau kautis, jei noriu valdyti; suteik man, Viešpatie, drąsos.“ Štai ką užrašė didis XVIII-ojo amžiaus evangelinių giesmių rašytojas. Štai ką giedojo prieš Georgo Whitefieldo ar Johno Wesley‘jaus pamokslus iki kelių sniege stovintys dešimtys tūkstančių žmonių! Tačiau šiandien tik keliose bažnyčiose išgirsite giedant šį himną! Manau, jog tai atsako į klausimą, kodėl šių dienų giesmynuoseyra tik keli himnai apie „krikščionis kare“. Himnai, kviečiantys krikščionis į karą ir rimtą mokinystę,dabar yra daug mažiau populiarūs nei XVIII-ame amžiuje, kada Isaacas Wattsas užrašė „Esu kryžiaus karys“.

Tai atveda mus prie pačios Evangelijos. Kada Jėzus pradėjo pamokslauti Evangeliją savo mokiniams? 1-ojo laiško Korintiečiams 15-ojo skyriaus 3-oji ir 4-oji eilutės mus supažindina su svarbiausiais Evangelijos faktais:

„Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite, ir kuria esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui. Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus.“ (1Korintiečiams 15, 3-4)

Jėzus savo mokiniams apie Evangeliją pradėjo kalbėti maždaug po metų nuo jų sekimo Jėzumi pradžios. Apie tai rašoma Mato 16-ojo skyriaus 21-ojoje ir 22-ojoje eilutėse.

„Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: „Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!“(Mato 16, 21-22)

Petras jau sekė Jėzumi maždaug metus. Tačiau būtent Petras draudė Jėzų už tai, kad Jis pasakė, jog „bus nužudytas ir trečią dieną prisikels“ (Mato 16, 21). Akivaizdu, jog Petras vis dar nesuprato Evangelijos, net praėjus mažiausiai metams po to, kai jis tapo Jėzaus mokiniu.

Vėliau, tais pačiais metais, Jėzus vėl mokė Evangelijos savo mokinius:

„Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels“. Tada jie labai nuliūdo.“ (Mato 17, 22-23)

Atkreipkite dėmesį, kad jie jau buvo matę perkeistą Jėzų. Jie matė Jėzaus perkeitimą, ir po to mokiniams nepavyko išvaryti demonoiš berniuko. Į klausimą, kodėl jiems nepavyko išvaryti demono, Jėzus atsakė: „Dėl jūsų netikėjimo“ (Mato 17, 20). Tuomet Jėzus vėl jiems skelbė Evangeliją: „Tada jie (mokiniai) labai nuliūdo“ (Mato 17, 23). Mokiniai vis dar nesuprato Evangelijos esmės!

Trečią kartą Jėzus aiškino mokiniams Evangeliją Mato 20-ajame skyriuje nuo 17-osios iki 19-osios eilutės. Panašios eilutės yra Evangelijoje pagal Luką:

„Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels“. Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.“ (Luko 18, 31-34)

Du metus Jėzus mokė juos Evangelijos, tačiau mokiniai vis dar jos nesuprato:

„Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.“ (Luko 18, 31-34)

Net ir kelis kartus girdėję Evangelijos aiškinimą, mokiniai vis tiek nesuprato, apie ką Jėzus kalba!

Jėzus vėl jiems pakartojo: „Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus (Jėzus) bus atiduotas nukryžiuoti“ (Mato 26, 2).

Jau keletą kartų girdėjęs Evangeliją, vienas iš mokinių, Judas Iskarijotas, nusprendžia išduoti Jėzų vyriausiems kunigams! (Mato 26, 14-15).

Jėzus vėl juos mokė Evangelijos (Mato 26, 31-32). Kai Kristus prieš mirtį meldėsi Getsemanės sode, Petras su kitu mokiniu užmigo. Sargybiniams atėjus suimti Jėzų, Petras išsitraukė savo kalaviją ir pakėlė jį prieš sargybinius. „Tada visi mokiai jį (Jėzų) paliko ir pabėgo“ (Mato 26, 56).

Galiausiai priėjome prie naujo gimimo – vienuolikos mokinių pokalbio. Judas, taip ir nepatyręs gimimoiš naujo, jau buvo pasikoręs. Prisikėlęs Jėzus susitiko su likusiais mokiniais. Jis parodė jiems savo žaizdas:

„Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus“ (Luko 24, 45)

Naujasis gimimas prasideda tada, kai Jėzus „(...) atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus“ (Luko 24, 46).

Dabar atsiverskite Evangeliją pagal Joną 20, 21-22. Čia mokiai gimsta iš naujo. Prisikėlęs Jėzus ateina pas juos:

„Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: „Priimkite Šventąją Dvasią.“ (Jono 20, 21-22)

Jie priėmė Šventąją Dvasią ir taip pagaliau atgimė iš naujo!

Senieji komentatoriai taip ir sako. Paskaitykite Luko 24-ojo skyriaus 45-osios eilutės Matthew‘so Henrio ir ypač Johno Charleso Ellicotto komentarą. Dr. J. Vernonas McGee pasakė: „Aš asmeniškai tikiu, kad tuo momentu, kada mūsų Viešpats kvėpė į juos ir pasakė: „Priimkite Šventąją Dvasią“, tie vyrai buvo perkeisti (atgimė iš naujo). Iki to momento Šventoji Dvasia nebuvo apsigyvenusi juose (...) Jėzus Kristus į šiuos vyrus kvėpėamžinąjį gyvenimą“(J. Vernon McGee, Thru the Bible,pastaba prie Jono 20, 22).

Dr. ThomasHale‘jus taip pat labai aiškiai pasakė: „Šventosios Dvasios suteikimas buvo pats svarbiausias įvykis mokinių gyvenime. Nes būtent tada jie buvo atgimdyti (...) Būtent tada jie priėmė tikrąjį ir visą tikėjimą. Būtent tada jie gavo dvasinį gyvenimą“ (Thomas Hale, M.D., The Applied New Testament Commentary, pastaba prie Jono 20, 22, p. 448).

Šią studiją apie naująjį Kristaus mokinių gimimą pateikiau dėl kelių priežasčių:

1. Tai ištaiso šiuolaikinį mokymą apie naująjį atgimimą ir mokinystę, kuri prasideda po to. Šios teorijos laikosi beveik visos šių dienų bažnyčios.

2. Tai parodo mums Kristaus metodą,pagal kurį turime paruošti naujus mokinius: pirma, žmones reikia mokyti ir tik po to juos atversti Kristui. Tai yra priešinga nurodymams, pateiktiems knygoje The Lost Art of Disciple Making („Prarasta mokinystės arka“). Ši knyga daug ko moko neteisingai. Jėzus mokėprieš atgimstant iš naujo pirmiausia tapti Jo mokiniais.

Kristus Didžiajame Pavedime įsakė mums „padaryti mokinius“ (Mato 28, 19-20).

„Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen“ (Mato 28, 19-20)

Mano išprusęs pastorius dr. Timothy Linas pasakė:

„Tik žodžiai „padarykite mokiniais“ yra naudojami liepiamąja nuosaka (...) Kitaip tariant, žodis „eik“ nėra įsakymas, įsakymas yra „padarykite mokiniais“. Tai yra pagrindinė Didžiojo Pavedimo tema“ (The Secret of Church Growth, p. 57).

W. A. Criswell‘as sako, jog Kristus įsako mums „mokyti visas tautas“ arba pažodžiui „daryti mokinius“. New American Standard Biblijos vertimas taip ir verčia: „darykite mokiniais“.

Pirmus tris šimtus metų klasėse, kur nauji mokiniai buvo mokomi tris metus prieš juos pakrikštijant, taip ir buvo daroma. Krikščionybės istorikas dr. Philipas Schaffas pasakė: „Šio mokymo trukmė svyruodavo nuo dviejų, kartais iki trijų metų“. Hipolitas buvo Romos vyskupas nuo 217 iki 235m. po Kristaus. Jis pasakė: „Tegul jie tris metus mokosi Žodžio“ (The Apostolic Tradition of Hippolytus, II-a dalis).

Šis mokinystės periodas vykdavo prieš krikštą. Apaštalų darbų knygoje mes matome mažiausiai du pavyzdžius, kada apaštalas Paulius mokė naujatikius. Barnabas atsivedė Paulių į Antiochiją.

„Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius „krikščionimis“ (Apd 11, 26)

Tą patį Paulius darė Listroje, Ikonijoje bei Antiochijoje:

„Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos pasilikti tikėjime ir sakė: „Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę“ (Apd 14, 22).

Dr. Schaffaspasakė: „Bažnyčia įsikūrė pagonių pasaulyje (...) buvo didžiulis poreikis mokyti ir ruošti žmones krikštui (...) pamokos buvo (...) tiltas nuo pasaulio į bažnyčią (...) vesti pradedančiuosius į brandą. Mokiniai nebuvo laikomi netikinčiais, tačiau kaip pusiau krikščionys, dar ne mokiniai“(History of the Christian Church, 2-as tomas, 256p.). Dr. Schaffas pasakė, kad šis metodas vis dar „galioja“ misionierių tarnavimo vietose (ibid., p. 255).

Savo rytines pamaldas ketiname paversti mokinystės pamokomis. Aš tikiu, kad mūsų bažnyčios nesugeba išlaikyti savo paties vaikų ir nesugeba išsaugoti savo jaunų žmonių nuo pasaulio; bažnyčios nesuvokia, jogšiuolaikinis jaunimas yra pagonys, kurie turi būti mokomi ir tik po to jie gali patirti naują atgimimą bei gyventi krikščionio gyvenimą. Pietų baptistai kasmet netenka 200 tūkstančių narių, kurie yra tik „pusiau krikščionys“, kurie niekuomet nebuvo mokomi tapti Jėzaus mokiniais! Johnas S. Dickersonas pasakė, jog Amerikos jaunųjų krikščionių evangelinė populiacija sumažės nuo dabartinių 7 procentų iki 4 procentų arba dar mažiau, jei nebus daromi nauji mokiai (The Great Evangelical Recession, p. 314).

Tai yra mūsų tikslas! Mūsų tikslas yra padėti jauniems žmonėms pasiekti aukščiausiągalimybių lygį Kristui. Mes esame čia, kad padėtume jauniems žmonėms ateiti į bažnyčią, tapti Jėzaus mokiniais, atgimti iš naujo ir kad jie dirbtų atvesdami kitus į mūsų bažnyčią mokytis iš Jėzaus, pasitikėti Juo ir būti atgimdytais iš naujo!

Jaunieji žmonės, kurie esate išrinkti, jūs būsite pasiruošę sunkiam iššūkiui. Tie, kurių nedomina tikros krikščionybės iššūkiai, savaime nudžius. Mes norėtume, kad jie nenuvystų, tačiau iš patirties žinome, kad jie nuvys! Te jūsų širdys nenusimena, kada jie išeis. Atminkite, ką Jėzus pasakė: „Yra daug pašauktų, bet maža išrinktų“. Tik tikrieji mokiniai, kurie yra atgimę iš naujo, pasiliks!

Eikime kartu pirmyn ir įrodykime pasauliui, jog mūsų Dievas vis dar gyvas ir galingas. Praeityje mes esame padarę klaidų. Iš savo klaidų mes daug ko pasimokėme. Mes pavertėme savo klaidas į sėkmę. Ateityje mes matysime dar daugiau ir dar didesnę sėkmę, nes mes žengiame kitą žingsnį–šių dienų atsitraukimo laikotarpiumes stiprinsime bažnyčioje esančius Kristaus mokinius. Atminkite, kad mes niekuomet nesustosime, niekuomet neatsitrauksime ir niekada nepasiduosime. Mes nesustosime, kol mūsų gera bažnyčia nevirs didžia bažnyčia – tokia, kuri meta iššūkį jauniems žmonėms ir kuria mokinių armiją, kuri yra atgimusi iš naujo! Atsistokime ir pagiedokime šeštąją giesmę jūsų giesmių lapuose – (“Am I a Soldier of the Cross?) („Ar esu kryžiaus karys?“) Dr. Isaac Watts (1674-1748).

Ar esu kryžiaus karys, Avinėlio sekėjas,
Ar bijosiu Jo kelio, ar gėdysiuos Jo vardo?

Ar mane turėtų iškelti į padanges ant gėlių patalo,
Kada kiti kovojo, kad laimėtų ir plaukė kruvinomis jūromis?

Ar nėra priešų, su kuriais turėčiau susidurti? Ar vengti man tvano?
Ar šis šlykštus pasaulis yra malonės draugas, padedantis artėti prie Dievo?

Žinoma, privalau kautis, jei noriu valdyti; suteik man, Viešpatie, drąsos.
Iškęsiu kankinimus, iškęsiu skausmą, padrąsintas Tavo Žodžio.
   (“Am I a Soldier of the Cross?”, Dr. Isaac Watts, 1674-1748).

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Am I a Soldier of the Cross?” (Dr. Isaac Watts, 1674-1748).