Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Č. H. Sperdženui buvo tik 27-eri, kada jis tapo žinomiausiu pamokslininku Londone. Kiekvieną sekmadienio rytą jis pamokslavo trisdešimčiai tūkstančių žmonių. 1861 m. birželio 25 d., antradienį Č. H. Sperdženas apsilankė Svonsio miestelyje Velse. Tą dieną lijo. Žmonėms buvo pranešta, kad jis pamokslaus dviejose vietose. Dieną lietus nustojo lyti. Tą vakarą žymusis pamokslininkas kalbėjo didžiulei miniai, susirinkusiai lauke. Tą patį pamokslą šį vakarą ir aš pamokslausiu, tik su nedideliais papildymais. Prašau, atsiverskite Jono evangelijos 6-ojo skyriaus 37-ąją eilutę.

„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk.“ (Jono 6, 37)

Pagal šį tekstą galima pasakyti tūkstančius pamokslų. Nagrinėdami šiuos du punktus iš šių eilučių, per visą gyvenimą neišsemtume šių didžių čia užrašytų tiesų.

Yra daug kalvinistų pamokslininkų, kurie teisingai pamokslauja iš pirmosios šios eilutės dalies: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…).“

Iš kitos pusės yra daug gerų armenistų pamokslininkų, kurie gali pamokslauti iš antrosios eilutės dalies: „(…) ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk.“. Tačiau jiems sunku aiškiai pamokslauti iš pirmosios eilutės dalies: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (...)“.

Abejose grupėse yra pamokslininkų, kurie negali apžvelgti abiejų pusių. Jie žiūri į Biblijos tekstą tarsi su viena akimi. Jie nepamatys viso vaizdo, kol nepažvelgs į tekstą abejomis akimis.

Šį vakarą aš pabandysiu kaip galima geriausiai kalbėti iš abiejų pusių perspektyvos, taip skelbdamas viską, ką Jėzus norėjo, kad mes išgirstume.

I. Pirma, išgelbėjimo pamatas.

„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“

Mūsų išgelbėjimas nepriklauso nuo to, ką mes darome. Jis remiasi tuo, ką daro Dievas Tėvas. Jis dovanoja tam tikrus žmones savo sūnui Viešpačiui Jėzui Kristui. Sūnus sako: „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“. Tai reiškia, jog kiekvienas, kuris ateina pas Kristų, yra Tėvo dovanotas Sūnui. Jie ateina pas Kristų todėl, jog Tėvas įdeda jiems į širdį troškimą pažinti Jėzų. Priežastis, kodėl vienas asmuo yra išgelbstimas, o kitas ne, slypi Dieve, o ne tame, ką išgelbėtas žmogus padarė ar nepadarė. Nėra reikšmės, ką išgelbėtas žmogus pajuto ar nejaučia. Ši paslaptis slypi suverenioje Dievo malonėje, kuri yra už asmens suvokimo ribų. Dievas parodo savo jėgą, ir išgelbėtas asmuo įgyja troškimą ateiti pas Jėzų. Biblija tai gerai paaiškina:

„Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.“ (Jono 1, 12-13)

Ir vėl, Biblija sako:

„Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo.“ (Romiečiams 9, 16)

Kiekvienas žmogus, kuris po fizinės mirties yra danguje, ten yra dėl to, jog Dievas jį patraukė pas Kristų. Ir kiekvienas asmuo, kuris dabar yra pakeliui į dangų, ten bus todėl, jog tik Dievas jį „išskyrė iš kitų“ (1 Korintiečiams 4, 7).

Visi žmonės iš prigimties priešinasi kvietimui ateiti pas Jėzų. „(…) visi yra nuodėmės valdžioje, kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno. Nėra išmanančio, nėra, kas Dievo ieškotų. Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra, kas darytų gera, nėra nė vieno!“ (Romiečiams 3, 9, 11-12). Neateidami pas Jėzų, žmonės teisinasi įvairiai. „Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti.“ (Luko 14, 18). Vieni sako, kad jie negali ateiti pas Jėzų, nes nemato Jo. Kiti sako, kad negali ateiti pas Jėzų, nes nejaučia Jo. Treti bando ateiti pas Jėzų, kopijuodami kitų girdėtus žodžius. Jie visi ieško pasiteisinimų ir atmeta kvietimą ateiti pas Jėzų. Tačiau būdamas suverenus, Dievas savo malone kai kuriuos asmenis paliečia. Dievas kai kuriuos vyrus ir moteris patraukia prie savęs, tada jie trokšta ir gali ateiti pas Jėzų. „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“. „Savanoriškai Tavo tauta susirinks.“ (Psalmių 110, 3). Dievas Šventosios Dvasios jėga patraukia kai kuriuos žmones pas Kristų. „Jį mylime, nes jį pirmas mus pamilo.“ (1 Jono 4, 19). Mano drauge, tai yra išrinkimas.

Netikėjau tuo ilgai. Taip, aš visuomet norėjau sužinoti, kaip buvau išgelbėtas. Pamenu, kai mane nuvedė į sekmadienio mokyklą Pirmoje baptistų bažnyčioje, esančioje Hantingtono parke. Kiek aš žinau, iš visos mano didelės klasės esu vienintelis, kuris likau bažnyčioje. Kiek man yra žinoma, atsiverčiau tik aš vienas. Kaip tai galėjo būti? Mano vaikystė nebuvo lengva. Kiti mane erzino, iš manęs tyčiojosi dėl to, kad aš lankiau bažnyčią. Manęs niekas nepalaikė ir nedrąsino. Tačiau savo širdyje žinojau, kad be Jėzaus nėra jokios vilties. Iš kur tai žinojau? Paskaitykite mano autobiografiją „Against All Fears”. Neturėjau menkiausios vilties. Ir štai aš čia, po šešiasdešimties metų vis dar tebeskelbiu išgelbėjimą! Nežinau nei vieno iš savo klasės vaikų, kurie būtų krikščionys, ir tikrai nėra nei vieno, kuris šešiasdešimt metų skelbtų Evangeliją. Kaip tai gali būti?

Pažvelkite į dr. Caganą. Jis buvo užaugintas ateistu. Niekas jam nepadėjo. Niekas juo nesirūpino. Tačiau jis yra vienas iš geriausių krikščionių, kuriuos man teko pažinti. Kaip tai gali būti?

Pažvelkite į ponią Salazarą. Jos vyras smurtavo prieš ją dėl to, kad ji lanko bažnyčią. Jos vaikai paliko bažnyčią ir tapo nenaudingi Dievui. Tačiau ponia Salazara viena ėjo pirmyn. Ji yra laiminga moteris. Dabar ji patarnauja jauniems žmonėms bažnyčioje. Kaip tai gali būti?

Pažiūrėkite į Aaroną Yancy! Nei vienas iš jo šeimos nėra geras krikščionis. Tačiau Aaronas yra vienas iš nuostabiausių krikščionių kuriuos man teko pažinti. Kaip tai gali būti?

Pažvelkite į ponią Winnie Chaną. Ji visada Jėzui tyliai dirba užkulisiuose. Iš evangelinių renginių ji parneša daugiausia įtikėjusių asmenų vardų iš visų merginų bažnyčioje. Kas ją veda į priekį? Kaip tai gali būti?

Pažvelkite į Johną Samuelį Caganą. Jis išgyveno didįjį bažnyčios skilimą. Visi jo draugai pasitraukė. Tačiau Johnas Caganas pamokslauja čia kiekvieną sekmadienio rytą. Johnas Caganas studijuoja seminarijoje ir ruošiasi tapti pastoriumi. Kaip tai gali būti?

Pažvelkite į ponią Hymers. Ji buvo išgelbėta, kada pirmą kartą išgirdo mane pamokslaujant Evangeliją. Visi jos draugai paliko bažnyčią dėl savanaudiškumo ir nuodėmės. Tačiau ponia Hymers perėjo visa tai kaip galinga Dievo moteris! Kaip tai gali būti? Neturiu kito būdo paaiškinti šių žmonių atsivertimo ir jų didžios ištikimybės Kristui ir bažnyčiai. Išrinkimas yra vienintelis atsakymas! Jie galėjo pasakyti kartu su patriarchu Jobu:

„Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu.“ (Jobo 13, 15)

Gerbiamiausias krikščionis, kurį man teko pažinti, buvo Richardas Wurmbrandas. Paskaitykite jo istoriją (Tortured for Christ). Sutiksite su manimi, kada perskaitysite jo istoriją. Dievo akyse jis buvo didesnis nei evangelistas Billis Grahamas, popiežius Jonas Paulius II ar bet koks kitas XX amžiaus tikintysis. Komunistų kalėjime jis buvo kankinamas 14 metų, mušamas iki mirties, kankintas badu iki išprotėjimo. Jis gali tarti kartu su patriarchu Jobu

„Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu.“ (Jobo 13, 15)

Ar tai nebuvo suvereni Dievo malonė, kuri išsirinko jį ir patraukė pas Jėzų Kristų? Kaip gali būti, jog Kristaus žodžiai būtų netiesa? Pats Jėzus pasakė:

„Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau (…)“ (Jono 15, 16)

„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“

II. Antra, amžinas gyvenimas visiems, kurie buvo skirti Jėzui.

„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“

Tai yra amžiams taip sutvarkyta, jog negali būti pajudinta nei žmogaus, nei šėtono. Net pats Antikristas negalės sustabdyti nei vieno išrinktojo nuo atėjimo pas Jėzų, kurių vardai yra įrašyti „nuo pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje.“ (Apreiškimo 13, 8). Visi iki vieno iš jų bus patraukti Šventosios Dvasios ateiti pas Jėzų, bus išsaugoti brangiu Dievo Sūnaus Jėzaus krauju, ir bus paimti į dangų su kitais tikinčiaisiais į šlovės aukštumas!

Paklausykit! „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“. Nei vienas, kurį Tėvas yra skyręs Jėzui, nepražus. Jei nors vienas galėtų pražūti, tada tekstas sakytų „beveik visi“ arba „išskyrus vieną“. Tačiau tekstas sako „visi“, ir nėra jokios išimties. Jei nors vienas deimantas dingtų iš Kristaus karūnos, tai Kristaus karūna nebebūtų visiškai šlovinga. Jei nors vienas narys iš Kristaus kūno galėtų pražūti, Kristaus kūnas nebūtų išbaigtas.

„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“. Tarkim, kad jie neateis. Aš negaliu įsivaizduoti tokio dalyko, nes Kristus pasakė, kad visi „ateis“. Nors kiekvienas žmogus turi laisvą valią, Dievas gali palenkti jį ir pakviesti pas Jėzų. Kas tai padarytų? Dievas! Kas priverstų Dievą? Ar mes iškelsime Dievą iki suverenaus Dievo sosto? Kas bus sosto šeimininkas, ir kieno valia bus vykdoma? Dievo ar žmogaus? Dievo valia, kuri sako „ateis“, ir žino, kaip tai padaryti.

Mes skaitome apie religingus musulmonus, kurie šimtais ateina pas Jėzų. Dabar daug daugiau musulmonų ateina pas Jėzų nei bet kada anksčiau, kai šėtono įkvėpta religija apakino Ezavo vaikus. „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“. Yra daug įrankių, kuriuos Dievas naudoja: Iraną ir Kiniją, vandenyno salas ir kalėjimus, kurie yra šėtono valdžioje. Net klaidingos Finėjaus doktrinos negali nugalėti suverenios visagalio Dievo malonės! Tai yra Rašto mokymas! Tai yra Dievo mokymas! Tai yra Dievo mokymas, kurį Dievas ne kartą panaudojo prabudimo metu. Hipių narkotikai ir laisvas seksas negali sustabdyti Jėzaus darbo – susikviesti dešimtis tūkstančių velnio vaikų į Dievo karalystę! Jis tai gali padaryti ir vėl! „Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane (…)“.

Tačiau tarkime, jog yra vienas Dievo išrinktasis, kurio širdis taip užkietėjo, kad jam nebėra vilties. Kas tada? Jei toks žmogus yra išrinktas, jis bus išgelbėtas iš Dievo malonės. Ašaros riedės jo skruostais, ir jis vėl panorės ateiti pas Jėzų ir būti išgelbėtas. Aš buvau pražuvęs, bandydamas save išgelbėti aštuonis metus. Jei Dievas galėjo palenkti mano valią ir atvesti mane pas Jėzų, jis gali palenkti bet kurį! Nėra nei vienos išrinktos sielos, kuri būtų be vilties. Nėra nei vieno išrinktojo, kurio Dievas negalėtų prisikviesti pas Jėzų net nuo paties pragaro vartų. Dievas gali ištiesti savo ranką ir ištraukti savo vaiką iš ugnies nasrų (Zacharijo 3, 2).

III. Trečia, paklausykite antrosios teksto dalies.

„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk.“ (Jono 6, 37)

Nesuklyskime. Netinkamas asmuo negali ateiti pas Dievą. Jei koks prarastas nusidėjėlis ateina pas Jėzų, reiškia, kad jis yra tinkamas. Kažkas sako: „Tarkim, aš ateičiau neteisingu keliu“. Tu negali ateiti pas Jėzų neteisingu keliu. Jėzus sako: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia.“ (Jono 6, 44; 65). Jei norėsi ateisi pas Jėzų, tau bus duota jėga nuo Tėvo ateiti pas Jo Sūnų. Jei tu ateisi pas Jėzų, jis jokiu būdu tavęs neišvarys. Nėra jokios priežasties Jėzui išvaryti bet kokio nusidėjėlio, kuris ateina pas Jį. Jėzus sako:

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ (Mato 11, 28)

Tai yra Jo pakvietimas ir Jo pažadas.

Č. H. Sperdženui tebuvo 27-eri. Jaunasis pamokslininkas užbaigė savo pamokslą šiais žodžiais:

„Štai ką Jėzus Kristus sako kiekvienam iš jūsų – Jis kviečia priimti Evangeliją. Ateik, ateik, ateik pas Jėzų, koks esi. Galbūt tu sakai: „Man reikia labiau įsijausti“. Ne, ateik toks, koks esi. Gal mąstai: „Man reikia grįžti namo ir dar pasimelsti“. Ne, ne, ne. Ateik pas Jėzų toks, koks esi. Jei pasitikėsi pačiu Jėzumi, Jis tave išgelbės. Aš meldžiuosi, kad tu išdrįstum pasitikėti Juo. Jei kas nors mėgins jums prieštarauti: „Tu toks šlykštus nusidėjėlis“. Atsakyk jiems: „Taip, tai tiesa, tačiau pats Jėzus mane kviečia ateiti.“

Ateikite, nusidėjėliai, jūs vargšai ir purvini,
   Silpni ir sužeisti, sergantys ir kraujuojantys,
Jėzus stovi pasiruošęs jus išgelbėti,
   Pilnas užuojautos, pilnas jėgos;
Jis gali, Jis nori, Jis nori, nebeabejok.
(“Come, Ye Sinners,” Joseph Hart, 1712-1768).

Nusidėjėli, pasitikėk Jėzumi. Jei tu pražūsi pasitikėdamas Jėzumi, pražūsiu ir aš. Tačiau to niekada nenutiks. Tie, kurie pasitiki Jėzumi, nepražus niekada. Ateik pas Jėzų, ir Jis neišvarys tavęs. Nebandyk visko suprasti. Tik pasitikėk Juo, ir tu niekados nepražūsi, nes Jis tave myli.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Prieš pamokslą skaityta Rašto vieta: Jono 6, 35-39.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo:
“Come, Ye Sinners” (Joseph Hart, 1712-1768)