Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Efezo bažnyčia buvo nuostabi. Ji buvo gera bažnyčia. Ji buvo fundamentali bažnyčia, kuri nekentė klaidingo mokymo. Tačiau joje buvo vienas trūkumas. Bažnyčia per daug atsipalaidavo. Pastatas jau buvo išmokėtas. Žmonės gyveno pakankamai gerai. Pinigų jiems netrūko. Jiems iš tikrųjų nieko nebereikėjo. Kristus įvardijo, kad Jis turi jiems vieną priekaištą. Jie buvo pametę savo pirmąją meilę. Jėzus kvietė juos atgailauti. Jis kvietė juos grįžti ir iš naujo atrasti meilę bei uolumą, kurį jie buvo pametę. Jeigu jie atsisakytų, Kristus juos įspėjo apie ateinantį teismą. Bažnyčia buvo virtusi tarsi į žvakę. Ji kažkada skleidė šviesą tamsiame pasaulyje. Tačiau, jeigu jie neatgailaus, Kristus įspėjo juos tokiais žodžiais: „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojaus viduryje’“ (Apreiškimo 2, 7). Bažnyčia neatgailavo ir ji nepatyrė prabudimo, kuris būtų ją išgelbėjęs. Ši didi bažnyčia buvo sunaikinta Romos kariuomenės pirmojo amžiaus pabaigoje, valdant imperatoriui Domicianui. Vėliau buvo pastatytas kitas bažnyčios pastatas, tačiau galiausiai visas miestas buvo sunaikintas musulmonų.

Ar man reikia tai pritaikyti mūsų bažnyčiai? Ankstyvomis Efezo bažnyčios dienomis bažnyčia buvo pilna gyvybės ir krikščioniškos meilės. Ji buvo atnaujinta ir mylinti bažnyčia. Mūsų bažnyčia kažkada buvo labai panaši į ją. Vėliau bažnyčia skilo. Skilimai visuomet vyko dėl pasišventimo ir atsidavimo. Tie, kurie palikdavo bažnyčią, visuomet tai darė dėl to, kad jie nenorėjo būti atsidavę krikščionys. Kiekvieną kartą, kai norėdavau juos sugražinti prie pirmos meilės Kristui, tie žmonės išeidavo. Jie nepaliko bažnyčios dėl klaidingo mokymo. Jie visuomet išeidavo, nes nenorėdavo prabudimo. Jie nenorėjo būti Jėzaus mokiniai. Richardas Olivas iniciavo didžiausią skilimą. Jis sakė, kad Didysis Pavedimas buvo skirtas tik apaštalams, ir dabar niekam nereikia laimėti sielų. Pirmiausia, jis pradėjo murmėti dėl šio dalyko. Jis tiesiog nekentė Jėzaus žodžių: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo (…)“ (Mato 6, 33). Jis ragino žmones siekti sėkmės ir pinigų, o ne Dievo karalystės. Tuo tarpu aš vis pamokslavau žmonėms investuoti savo gyvenimus į maldą ir sielų laimėjimą. Trys šimtai tikinčiųjų paliko bažnyčią ir nusekė paskui jį. Liko vos 15 narių. Tačiau mūsų žmonės ir toliau Kristų laikė svarbiausiu, ir jie nuėjo daug toliau nei tie, kurie nusekė paskui R. Olivą! Daug toliau! Beveik visi mūsų vaikai baigė koledžus. Dauguma mūsų bažnyčios žmonių turi namus arba kotedžus. Tuo tarpu R. Olivo žmonės išsilakstė į visas keturias puses. Pas mus įvyko tik kelios skyrybos. Jo žmonės negalėjo sulaukti, kol galės išsiskirti! Taigi kam sekėsi geriau? Žinoma, mums buvo sunku, kol išsimokėjome už pastatą. Tačiau tai užgrūdino mus ir pavertė stipriais Jėzaus mokiniais. R. Olivo nedidelė tikinčiųjų grupė greitai tapo silpnais naujaisiais evangelikais. Mes truputį pakentėjome dėl Jėzaus ir buvome palaiminti. R. Olivo žmonės nusekė paskui pasaulį, pinigus ir buvo sunaikinti šėtono! Jėzus pasakė: „Negalite tarnauti Dievui ir Momonai“ (Mato 6, 24). Viešpats buvo teisus, o jie klydo! „Aš apsisprendžiau sekt paskui Jėzų“, - pagiedokime šią giesmę!

Aš apsisprendžiau sekt paskui Jėzų;
Aš apsisprendžiau sekt paskui Jėzų;
Aš apsisprendžiau sekt paskui Jėzų;
Negrįžt atgal, negrįžt atgal.

Kryžius prieš mane, pasaulis už manęs.
Kryžius prieš mane, pasaulis už manęs.
Kryžius prieš mane, pasaulis už manęs.
Negrįžt atgal, negrįžt atgal.
   (“I Have Decided to Follow Jesus,” skirtas Hindu atsivertusiam, 19as amžius).

Amen! Galite sėstis.

Tačiau Efezo bažnyčiai nutiko kažkas baisaus. Jėzus jiems pasakė:

„Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę.“ (Apreiškimo 2, 4)

Jis nepasakė „atpuolei“ nuo pirmosios meilės. Jis pasakė, kad jie „paliko“ savo pirmąją meilę.

„Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę.“ (Apreiškimo 2, 4)

Dr. Johnas F. Walvoordas pateikė priežastį. Jis pasakė:

„Efezo bažnyčia buvo perėjusi į antros kartos krikščionių stadiją.“

Ar man tęsti? „Bažnyčia buvo perėjusi į antros kartos krikščionių stadiją.“ Tai viską paaiškina! Po to dr. Walvoordas priduria: „Ta meilė Dievui, kuria buvo charakterizuojama prima karta, jau buvo išblėsusi“ (John F. Walvoord, Th.D., The Revelation of Jesus Christ, Moody Press, 1973, p. 56).

Jauni žmonės, jūs esate antroji mūsų bažnyčios karta! Jūs nesate tie „39-eri“ žmonės, kurie išgelbėjo šį bažnyčios pastatą. Jie yra pirmoji karta, o ne jūs! Dr. Chanas pasakojo, kaip primoji karta, vadinama „39-eriais“, mylėjo ir tarnavo Kristui. Jis prie mūsų bažnyčios prisijungė būdamas paauglys. Jis pasakė:

Kada aš pasitikėjau Kristumi, mano gyvenimas buvo pakeistas amžiams, mano nuodėmė buvo nuplauta Jo Krauju ir bažnyčia tapo man antraisiais namais! Iš karto pavedžiau savo gyvenimą ir dirbau Kristui. Dr. Hymersas nuolat pamokslavo, ką reiškia būtų Kristaus mokiniu, iškeldamas Kristų ir bažnyčią į primą vietą, užsiginant savęs ir stengiantis laimėti sielas. Jis pamokslavo prieš „antinomianizmą“ – krikščionio gyvenimą be įstatymo. Aš žinojau, kad ką jis pamokslavo, buvo tiesa. Jo pamokslai buvo skirti man! (...) Mes meldėmės ir giedojome kartu. Turiu labai daug gražių prisiminimų iš tų laikų. Mes evangelizuodavome kelis kartus per savaitę. Mes užpildydavome pilną auditoriją. Aš atvedžiau Judy Cagan, Melissa Sanders ir Winnie Yeung, kuri tapo mano žmona. Dievas padėjo man atsivesti juos į evangelistinius susitikimus. Ponia Hymers tuo metu buvo paauglė, bet pilnai atsidavusi bažnyčios tarnavimams ir niekam kitam. Aš pamenu, kaip ji primą kartą atėjo į mūsų bažnyčią. Tada buvome jauni. Ji jau mylėjo Kristų ir tebemyli, taip pat turi didelį norą laimėti prarastas sielas (...) Ji dirbo už du vyrus mūsų bažnyčioje dar prieš baigdama vidurinę mokyklą (...) Dabar ji darbuojasi su jaunomis kinietėmis ir kitomis merginomis iš Azijos (...) Ji yra efektyviausia kultūrų sankirtų misionierė (Against All Odds).

Ileana pastaruoju metu sirgo, tačiau ji niekuomet nepraleidžia maldos vakarų ir trečiadienio bei ketvirtadienio skambinimo valandų, siekiant pakviesti žmones išgirsti Evangeliją. Kita didi moteris yra ponia Salazar. Jis yra kaip steroidų prisivalgiusi motina Teresė! Ji yra baptistų šventoji!

Jaunuoliai, nenualinkite mūsų bažnyčios taip, kaip tą padarė Efezo bažnyčios antroji karta! Jūs esate mūsų bažnyčios ateitis! Prašau, nepalikite savo pirmosios meilės Jėzui!

Dabar pažiūrėkime į Apreiškimo 2, 3. Scolfieldo Biblijos 1332-asis puslapis.

„Tu ištvėrei, esi kantrus ir dėl mano vardo triūsei ir nepailsai.“

(Apreiškimo 2, 3)

Šiuolaikinis vertimas šią eilutę verčia taip: „Tu ištvėrei ir pakėlei sunkumus dėl mano vardo ir nepailsai“ (NIV). Atsiminkite, kad čia aprašoma, kokie jie buvo praeityje kol dar nebuvo pailsę. „Tu ištvėrei sunkumus ir nepailsai“, - taip jie yra apibūdinami, kokie jie buvo praeityje.

Dr. Walvoordas sako: „Bažnyčia buvo perėjusi į antros kartos krikščionių stadiją (...) Ta meilė Dievui, kuria buvo charakterizuojama primoji krikščionių karta, jau buvo išblėsusi. Tas širdies atvėsimas (...) jis buvo pavojinga dvasinės apatijos apraiška, pasireiškianti entuziazmo nebuvimu, kuris ištrynė bet kokį krikščionišką liudijimą iš tos svarbios bažnyčios. Būtent tai visuomet kartojasi bažnyčių istorijose: pirmiausia atšąla dvasinė meilė, ir tada Dievo meilė yra pakeičiama šio pasaulio dalykų meile (...). Toliau seka atsitraukimas nuo tikėjimo ir efektyvaus liudijimo praradimas“ (Walvoord, ibid.).

Esu įsitikinęs, kad tai buvo ir mūsų bažnyčioje. Antroji mūsų bažnyčios karta buvo daug šaltesnė ir pas juos entuziazmas buvo daug mažesnis nei mūsų pirmosios kartos. Dr. Chanas, ponas Griffithas, dr. Judita Cagan, ponia Hymers – tie pirmieji žmonės, kurie atėjo į mūsų bažnyčią 8-ąjame dešimtmetyje – jie buvo gyvi, pilni užsidegimo, pilni meilės ir gilios draugystės – stipraus atsidavimo Kristui. Kitais žodžiais tariant, jie buvo labai panašūs į tuos pirmosios kartos Efezo bažnyčios krikščionis.

Tačiau šis karštis ir uolumas nebuvo perduotas daugeliui mūsų bažnyčios vaikų – tiems, kurie užaugo kaip antroji karta. Antroji karta čia yra nuo pat gimimo. Jie perėjo daug bangų. Jie ateidavo į maldos vakarus, tačiau jie arba nesimelsdavo, arba jų maldos būdavo sausos, be uolumo. „Ta meilė Dievui, kuria buvo charakterizuojama pirmoji karta, jau buvo išblėsusi daugelyje iš jų“. Tik Johanas Caganas buvo kaip iš pirmosios kartos. Tai buvo dėl to, kad jis patyrė gyvenimą keičiantį atsivertimą, kuris suteikė jam tokią meilę ir uolumą, kokį ir turėjo pirmoji karta. Jeigu jis iš prigimties nebūtų sportininkas ir lyderis, jis galbūt būtų tapęs tokiu, kaip ir kiti bažnyčios vaikai. Kai kurie jo amžiaus tikintieji paliko bažnyčią. Kiti buvo šalti ir ciniški. Kai kurie vis dar tokie tebėra. Net Johanas kartais labai nerimaudavo nesuvokdamas, kodėl jo kartos jaunimas yra toks šaltas ir pasaulietiškas.

Tuo metu aš pradėjau suprasti, kad mums reikia prabudimo. Antroji karta niekuomet negalės išlaikyti mūsų bažnyčios pilnos gyvybės, meilės ir jėgos, jei jie nebus pakeisti tikro susitikimo su Kristumi ir galingo atsivertimo. Turiu pripažinti, kad antroji karta arba sumaištavo ir paliko bažnyčią, arba paniro į šaltą cinizmą. Kai kurie Kristų atmetė labai lengvai. Nors jie ir nepaliko bažnyčios, jie pasipriešino atsivertimui. Kai kurie iš jų pradėjo galvoti, kad atsivertimai yra netikri. Kiti reikalavo įrodymų, kad Kristus iš tiesų yra realus.

Su kiekvienu iš eilės mes kalbėjomės, ir arba jie iš tiesų atsiversdavo, arba palikdavo mūsų bažnyčią. Galiausiai dauguma iš jų atsivertė, nors jiems vis vien sunkiai sekėsi tapti tokiais kaip primoji karta. Kad galėtų tai padaryti, jie turėtų „prisiminti nuo ko atpuolė“. Jie kaip ir Johanas Caganas turėjo suprasti, kad jų tikėjimas buvo miręs lyginant su „39-erių“ tikėjimu, - jų tėvų ir senosios kartos. Antra, jie turėjo „atgailauti ir pradėti daryti pirmuosius darbus“. Jie turėjo pakeisti savo protą ir širdis. Jie turėjo grįžti atgal ir patirti tikrąjį atsivertimą (pirmuosius darbus). Ačiū Dievui, kai kurie iš jų, kaip Emi ir Ayako, Pilypas ir Timotiejus, Weslėjus ir Noahas bei kiti tai patyrė.

Po to Dievas pradėjo siųsti mums prabudimus! Ačiū Dievui, pagaliau Jis galėjo mumis pasitikėti ir atsiųsti Jo Dvasią. Per paskutinius kelis mėnesius atėjo apie 20 naujų žmonių ir jie buvo išgelbėti. Susitikimai ir toliau vyksta, kad tie nauji žmonės įsitvirtintų tikėjime!

Johanas Caganas pasakė, kad „prabudimas yra kita dėlionės detalė“. Mūsų bažnyčia turi vėl ir vėl pabrėžti prabudimą, nes kitaip mes nepamatysime uolių atsivertimų, tokių, kaip pirmųjų mūsų bažnyčios narių. To reikėjo bažnyčiai Efeze, to reikia ir mūsų bažnyčiai šiandieną. Aš vadinu tai „prabudimu dėl išgyvenimo“!

Broliai ir seserys, turime nuolat išpažinti savo nuodėmes ir melsti daugiau Dievo artumo, kad Jis nužengtų banga po bangos prabudimu tarp mūsų. Darykime tai! Darykime tai! Darykime tai! Atsistokime ir pagiedokime 15-ąjį himną „Aš gyvensiu Jam“.

Savo gyvenimą, savo meilę atiduodu Tau, Tau, Dievo Avinėli, kurs už mane mirei;
   O kad aš amžinai likčiau ištikimas savo Gelbėtojui ir Dievui!
Gyvensiu dėl Jo, kuris mirė už mane, mano gyvenimas bus pilnas!
   Gyvensiu dėl Jo, kuris mirė už mane, mano Gelbėtojui ir Dievui!

Dabar tikiu, Tu priimi, nes Tu mirei, kad aš gyvenčiau;
   Ir dabar aš pasitikiu Tavimi, Mano Gelbėtojau ir mano Dieve!
Gyvensiu dėl Jo, kuris mirė už mane, mano gyvenimas bus pilnas!
   Gyvensiu dėl Jo, kuris mirė už mane, mano Gelbėtojui ir Dievui!

O Tu, kurs mirei Golgotoje, kad išgebėtum mano sielą ir išlaisvintum mane,
   Aš pašvęsiu savo gyvenimą Tau, Mano Gelbėtojau ir mano Dieve!
Gyvensiu dėl Jo, kuris mirė už mane, mano gyvenimas bus pilnas!
   Gyvensiu dėl Jo, kuris mirė už mane, mano Gelbėtojui ir Dievui!
(“I’ll Live For Him” Ralph E. Hudson, 1843-1901; pritariant pastoriui).

Pagiedokime 19-ąją giesmę „Štai meilė“:

Štai meilė, plati kaip vandenynas, malonė kaip potvynis,
   Kada Gyvenimo Princas, mūsų Atpirkėjas praliejo Savo brangų Kraują.
Kas Jo meilės neatmins? Kas gali nustoti giedoti garbę Jam?
   Jis niekada nebus užmirštas, per amžinas dangaus dienas.

Ant kalno kryžiaus, Šaltiniai atsidarė gilūs ir platūs;
   Per tvano vartus Dievo malonė liejosi plačia ir maloninga banga.
Malonė ir meilė kaip galingos upės, išsiliejo nepaliaujamai iš dangaus,
   Dangaus taika ir tobulas teisumas su meile Pabučiavo kaltą pasaulį.

Leisk man visą Tavo meilę priimti ir Mylėti Tave per visas mano dienas;
   Leisk man siekti tik Tavo karalystės ir mano gyvenimas būtų Tavo garbei;
Tik tu vienas būsi mano garbe, ir niekas kitas regimas šiame pasauly.
   Tu apvalei mane ir pašventinai, Tu, tik Tu mane išlaisvinai.

Savo tiesa Tu mane vedi Šventąja Dvasia per Savo Žodį;
   Tavo malonė patenkina mano poreikius, nes pasitikiu Tavim, Viešpatie.
Iš Savo pilnatvės Tu lieji ant manęs savo didžią meilė ir jėgą.
(“Here is Love, Vast as the Ocean” William Rees, 1802-1883).

Dr. Chanai, prašau palydėkite mus maldoje ir malonėje.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Jesus is the Sweetest Name I Know” (Lela Long, 1924).