PRABUDIMAS IŠGYVENIMUI | Revival for Survival

Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Atsistokime ir pagiedokime 19-ąją giesmę iš atspausdintų giesmynų „Štai meilė, plati kaip vandenynas“.

Štai meilė, plati kaip vandenynas, malonė kaip potvynis,
   Kada Gyvenimo Princas, mūsų Atpirkėjas, praliejo Savo brangų Kraują.
Kas Jo meilės neatmins? Kas gali nustoti giedoti garbę Jam?
   Jis niekada nebus užmirštas, per amžinas dangaus dienas.

Ant kalno kryžiaus, Šaltiniai atsidarė gilūs ir platūs;
   Per tvano vartus Dievo malonė liejosi plačia ir maloninga banga.
Malonė ir meilė, kaip galingos upės, išsiliejo nepaliaujamai iš dangaus,
   Dangaus taika ir tobulas teisumas su meile Pabučiavo kaltą pasaulį.

Leisk man visą Tavo meilę priimti ir Mylėti Tave per visas mano dienas;
   Leisk man siekti tik Tavo karalystės, ir mano gyvenimas būtų Tavo garbei;
Tik tu vienas būsi mano garbe, ir niekas kitas regimas šiame pasauly.
   Tu apvalei mane ir pašventinai, Tu, tik Tu mane išlaisvinai.

Savo tiesa Tu mane vedi Šventąja Dvasia per Savo Žodį;
   Tavo malonė patenkina mano poreikius, nes pasitikiu Tavim, Viešpatie.
Iš Savo pilnatvės Tu lieji ant manęs savo didžią meilę ir jėgą.
   (“Here is Love, Vast as the Ocean”, William Rees, 1802-1883).

Kiekvienas melskitės, kad Dievas būtų tarp mūsų šį vakarą (visi meldžiasi). Dabar pagiedokime 22-ąją giesmę „Kova baigta“.

Aleliuja! Aleliuja! Aleliuja!
Kova baigta, mūšis laimėtas,
Gyvenimo kova laimėta.
Triumfo daina pradėta, Aleliuja!
Aleliuja! Aleliuja! Aleliuja!

Mirties jėgos padarė ką galėjo blogiausio,
Tačiau Kristus jų legionus išsklaidė;
Šaukime iš švento džiaugsmo, Aleliuja!
Aleliuja! Aleliuja! Aleliuja!

Trys liūdnos dienos greit prabėgo;
Jis kėlėsi garbingai iš mirties;
Vis šlovė mūs prisikėlusiai Galvai! Aleliuja!
Aleliuja! Aleliuja! Aleliuja!

Jis uždarė žiovaujančius Pragaro vartus;
Paradiniai vartai iš dangaus aukštybių nusileido:
Lai šlovinimo himnai apie Jo pergales tai pasakoja, Aleliuja!
Aleliuja! Aleliuja! Aleliuja!

Viešpatie, per kirčius, kurie Tave sužeidė,
Iš bauginančios mirties Savo tarną išlaisvinai,
Kad mes galėtume gyventi ir giedoti Tau. Aleliuja!
Aleliuja! Aleliuja! Aleliuja!
(“The Strife Is O’er,” išversta Franciso Potto, 1832-1909).

Visi melskitės, kad Jėzus Kristus būtų išaukštintas čia šį vakarą (visi meldžiasi). Dabar pagiedokime 23-ąjį numerį „Ar gali būti?“

Ar gali būti, kad aš galiu pretenduoti į Gelbėtojo kraują?
Mirė Jis už mane, kas sukėlė Jam skausmą? Už mane, kas Jį nuteisė mirti?
Nuostabi meilė! Kaip tai gali būti, kad Tu, mano Dieve, už mane mirei?
Nuostabi meilė! Kaip tai gali būti, kad Tu, mano Dieve, už mane mirei?

Visa tai paslaptis! Nemirtingasis miršta! Kas gali ištyrinėti Jo keistą sumanymą?
Be reikalo pirmagimis Serafinas bando šaukti apie dieviškos meilės gilybes!
Visa iš malonės, te žemė šlovina; te angelų protai nebeklausinėja.
Nuostabi meilė! Kaip tai gali būti, kad Tu, mano Dieve, už mane mirei?

Jis paliko Savo Tėvo sostą danguje, laisva ir amžina Jo malonė;
Ištuštino Save išskyrus meile, ir kraujavo už Adomo beviltišką rasę;
Visa tai malonė, didelė ir laisva; nes mano Dievas surado mane.
Nuostabi meilė! Kaip tai gali būti, kad Tu, mano Dieve, už mane mirei?

Ilgai mano įkalinta siela gulėjo stipriai surakinta nuodėmėje ir prigimties tamsoje;
Tavo akis prabudino mane, aš prabudau, rūsys užsidegė liepsna;
Mano pančiai nukrito, širdis tapo laisva; kilau, ėjau pirmyn ir atėjau pas Tave.
Nuostabi meilė! Kaip tai gali būti, kad Tu, mano Dieve, už mane mirei?

Nebebijau pasmerkimo; Jėzus ir visa Jame nuo šiol mano!
Gyvas Jame, mano gyvoji Galva aprengta dievišku teisumu,
Drąsiai artinuosi prie amžinojo sosto – karūna per Kristų priklauso man.
Nuostabi meilė! Kaip tai gali būti, kad Tu, mano Dieve, už mane mirei?
(“And Can It Be?”, Charles Wesley, 1707-1788).

Galite sėstis. Mūsų vyriausiasis diakonas p. Benjaminas Griffithas ateis mums pagiedoti.

Šį vakarą esame čia, kad pagarbinti ir pašlovinti Viešpatį Jėzų Kristų – vien tik Jį! Atsiverskite savo Biblijas, Patarlių knygą, 14-ąjį skyrių, 14-ąją eilutę. Ši Rašto vieta yra 681-ąjame Skolfildo Biblijos puslapyje. Prašau dar kartą atsistoti ir perskaityti šio vakaro tekstą.

Paklausk savęs: „Ar aš esu pasisotinęs savo keliais? Ar mano širdis pasidariusi šalta? Ar aš bandau melstis, kada esu vienas, tačiau nejaučiu Dievo artumo?“. Ar tai tu? Ar kada eini į evangelizacinį susitikimą, tavo kauluose yra ugnis, kuri ragina tave ieškoti prarastos sielos? O gal dabar evangelizacijai esi nebe toks uolus kaip ankščiau? Kada girdi kitą meldžiantis, ar tavo širdis ir lūpos pritardamos taria „Amen“ po kiekvieno prašymo? O gal manai, kad tos maldos nebėra tokios svarbios kaip tada, kai tik pradėjai melstis? O gal manai, kad jie greitai atpuls? Ar ieškai priekabių pas jaunus krikščionis? Gal manai, jog tu buvai geresnis nei jie, kada patyrei išgelbėjimą? Kada pamokslas priverčia tave susimąstyti apie tavo kaltes, ar nesipriešini ir nesakai: „Aš niekuomet jų neišpažinsiu. Niekada nepriversi manęs jų išpažinti“. Ar džiaugiesi, kada jaunam tikinčiajam yra skiriama daugiau dėmesio? O gal pagalvoji, kad jie nėra tokie geri kaip tu, kada buvai ką tik išgelbėtas? Ar tebesi toks pats karštas tikintysis, koks buvai tada, kai ką tik buvai išgelbėtas? O gal tavo širdis pasidarė šalta ir tuščia?

Kada buvai jaunas tikintysis, tu buvai pasiruošęs dėl Viešpaties padaryti bet ką. Tada tu kartojai: „Man patinka tarnauti Jėzui. Niekada nebus per daug Jam“. Ar gali tai pasakyti dabar? O gal tu esi atpuolęs krikščionis? Aš nekalbu tik jauniems žmonėms. Aš kalbu ir „39-eriems“. Aš kalbu ir vyresniems, ir jaunimui. Aš nekalbu prarastiems jauniems žmonėms. Aš kalbu tau, kuris esi išgelbėtas jau seniai. Ar esi praradęs savo pirmąją meilę? Ar esi pilnas meilės Kristui kaip ir tada, kai buvai ką tik išgelbėtas? Jėzus Efezo miesto krikščionims pasakė:

„Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų (...).“ (Apreiškimo 2, 4-5)

Esu pastorius jau beveik 60 metų. Per tuos šešis dešimtmečius laikas nuo laiko mano širdis buvo atpuolusi nuo Dievo. Kaip atsitikdavo, kaip aš atpuldavau? Tai vyksta taip: pirmiausia aš suvokiu, kad mano širdis pilna mano kelių. Aš gailiuosi savęs. Jaučiuosi liūdnas. Aš priekaištauju dėl sunkios situacijos. Antra, aš suprantu, kad esu pametęs savo pirmąją meilę Jėzui. Trečia, aš suvokiu, kaip stipriai aš esu atpuolęs. Tada esu įtikinamas dėl mano nuodėmių, kurios atsiveria tarp manęs ir Jėzaus. Tada aš prisimenu Jėzų, ant kryžiaus mirštantį už mano nuodėmes. Aš atgailauju ir iš naujo Juo pasitikiu. Tai gali trukti vieną sekundę. „Užpildyk mano širdį“. Pagiedokime šią giesmę.

Užpildyk mano širdį, lai nuodėmės neliks
   Apšviesk ta šviesa, sklindančia iš tavęs.
Leisk man matyti tik Tavo palaimintą veidą,
   Te mano siela maitinsis Tavo amžina malone.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau,
   Kol Tavo šlove mano siela spindės.
Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų
   Tavo Šventą Atvaizdą atsispindintį manyje.
(“Fill All My Vision”, Avis Burgeson Christiansen, 1895-1985).

Neprašau jūsų daryti kažko, ko pats nesu daręs. Aš raginau Johaną Caganą pasišvęsti pamokslauti. Jis galiausiai sutiko. Po kiek laiko aš supratau, kad jis yra geresnis pamokslininkas nei aš. Jis yra pilnas jaunatviškos jėgos, o aš esu jau senas ir silpnas. Dėl to buvau pradėjęs labai pavydėti Johanui. Tai kankino mane, kol vieną vakarą aš jam tai išpažinau. Po to aš tai išpažinau jums. Tada buvau pagydytas ir mano džiaugsmas buvo atstatytas. Raginu šį vakarą tai padaryti ir jus. Aš taip buvau atpuolęs širdyje, kad net bijojau, jog jūs daugiau nebenorėsite, kad aš jums pamokslaučiau. Dievas atsiuntė prabudimo prisilietimą į mūsų bažnyčią, aš atgailavau ir vėl bėgau pas Jėzų, kad mane vėl apvalytų Jo brangus Kraujas. Ar jums nekeista, kad 76-erių senam vyrui, kuris pamokslauja jau 60 metų, reikia atgailauti? Ne, tai neturėtų jūsų stebinti. Tai vienintelis širdies atsinaujinimo ir prabudimo kelias. „Atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų (...).“ (Apreiškimo 2, 5). Nuolat atgailauk. Sugrįžk pas Jėzų ir būk apvalytas Jo Krauju vėl ir vėl! Didis reformatorius M. Liuteris pasakė: „Mūsų visas gyvenimas turi būti pastovi ir nuolatinė atgaila“. Liuteris nuolat turėjo atgailauti ir grįžti pas Jėzų apvalymo. To reikia ir man, ir tau taip pat.

Aš tikiu, kad Jokūbo 5-ojo skyriaus, 16-oji eilutė yra glaudžiai susijusi su prabudimu. Ji sako: „Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti“. Pastebėkite žodį „nusižengimus“. Graikų kalbos žodis čia yra „paraptōma“. Dr. Strongas sako, kad pagrindinės šio žodžio reikšmės yra „paslysti“, „klaida“, „apsirikimas“, „kitos nuodėmės“. Mes esame raginami išpažinti ne tik dideles nuodėmes, bet taip pat ir „paslydimus“, „klaidas ir nusižengimus“. Mūsų pyktį kažkam, mūsų neatleidimą arba pavydą, meilės trūkumą, kitas klaidas, kurios stovi tarp mūsų ir Dievo.

Dažnai mūsų širdys yra pagydomos vien tik Dievui išpažįstant mūsų nusikaltimus. Aš pastebėjau Kai Perng veidą, spindintį meile ir susirūpinimu. Buvo laikas, kai jos veidas atspindėjo kartėlį ir pyktį. Aš jo paklausiau: „Kas nutiko?“ Jis man atsakė: „Aš mačiau, kaip Šventoji Dvasia veikė ponios Shirley Lee širdyje. Aš taip pat norėjau turėti tokią ramybę ir džiaugsmą. Aš išpažinau Dievui, kad laikiau pyktį ant tavęs, pastoriau. Pajutau, kaip mano pyktis atlėgo ir sugrįžo ramybė bei rūpestis kitais“. Nuostabu! Kada jis man tai papasakojo, labai nudžiugau! Pasakiau, kad jį myliu. Štai apie ką yra išpažintis. Tai yra atleidimas kitam, ramybės susigrąžinimas ir džiaugsmas iš Dievo! Štai kokios yra prabudimo pasekmės – tave aplankys ramybė ir džiaugsmas, kada išpažinsi savo kaltes Dievui.

Tačiau kada Dievas juda tarp mūsų, tau reikia išpažinti savo kaltes tiesiogiai broliui ar sesei. Turi išpažinti savo kaltes kitam asmeniui. Jokūbo 5,16 pažodžiui gali būti verčiama taip: „Praktikuokite savo kalčių išpažinimą vienas kitam ir melskitės vienas už kitą“. R. C. H. Lenskis pasakė: „Bet tai nereiškia, kad reikia laukti, kol užklups liga, ir tada išpažinti.“ Kinijoje tikintieji praktikuoja kalčių išpažinimą vienas kitam ir jie meldžiasi vienas už kitą. Štai kodėl ten nuolat stebimi prabudimai.

Vienam broliui pasakiau, kad kviesiu žmones ateiti į priekį, ir mes melsimės už juos kaip ir ankščiau buvome darę. Aš jo paklausiau: „Ar manai, kad kas nors ateis?“ Jis truputį apie tai pagalvojo ir pasakė: „Ne, niekas neišeis į priekį“. Aš jo paklausiau: „O kodėl tu neišeitum į priekį?“ Jis atsakė, kad aš noriu prabudimo, nes noriu matyti daugiau ateinančių žmonių mūsų bažnyčioje. Tačiau tai nėra priežastis. Paklausk savęs: „Kas būtų geriau, jei daugiau žmonių ateitų?“ Kaip mes galėtume jiems padėti, jeigu jie ateitų? Mes siūlome jiems draugystę, džiaugsmą ir gilų bendravimą. Tačiau ar pats turi tuos dalykus? Ar tikrai? O gal tik atlieki religinę pareigas be meilės? Ar tikrai myli ir tau rūpi kiti? Ar su kitais bendrauji giliai ir draugiškai? Ar tavo širdis pilna meilės naujai atėjusiems žmonėms? Būk sąžiningas, juk nebeturi gilios meilės Jėzui, ar ne? Kaip mes galime siūlyti šiuos dalykus kitiems, jei patys to neturime?

Kada aš paraginu jus išpažinti savo nusikaltimus ir nuodėmes, jūs mąstote: „Prisidarysiu sau daug gėdos“. Jūs jau daug dirbate – pakankamai daug! Ne darbų reikia daugiau. Reikia daugiau meilės! Daugiau meilės Kristui! Daugiau meilės vienas kitam atsiras tik tada, kai turėsime daugiau meilės Jam!

Užpildyk mano širdį, lai nuodėmės neliks
   Apšviesk ta šviesa, sklindančia iš tavęs.
Leis man matyti tik Tavo palaimintą veidą,
   Te mano siela maitinsis Tavo amžina malone.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau,
   Kol Tavo šlove mano siela spindės.
Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų
   Tavo Šventą Atvaizdą atsispindintį manyje.

Vieną vakarą galvojau apie vargšą Samsoną. Jam Biblijoje yra paskirti keturi skyriai. Laiške Žydams 11-ąjame skyriuje 32-ojoje eilutėje jis yra priskiriamas prie išgelbėtų žmonių. Kada jis buvo išgelbėtas? Aš tikiu, kad jis buvo išgelbėtas likus kelioms minutėms iki jo mirties, kada jis galiausiai šaukėsi Dievo pagalbos. Jėzus jį buvo pašaukęs būti šventu žmogumi „Dievo Nazarėnu“ (Teisėjų 13,5). „Viešpaties Dvasia pradėjo veikti jame“ (Teisėjų 13, 25). Tačiau Samsonas nemylėjo Dievo visa savo širdimi. Didelę dalį savo trumpo gyvenimo jis praleido kaip ir tu. Jis galvojo, kad gali gyventi krikščionišką gyvenimą savo jėgomis. Tačiau nesugebėjo. Jis puolė vėl ir vėl kaip ir tu. Galiausiai šėtoniškos jėgos jį sučiupo ir atėmė iš jo regėjimą „ir jis suko girnas kalėjime“ (Teisėjų 16, 21).

Broliai, seserys, ar jūs nesate panašūs į vargšą Samsoną? Jėzus jus pašaukė. Praeityje Šventoji Dvasia jus buvo sujudinusi daryti didžius darbus dėl Dievo. Tačiau palaipsniui jūs tapote apkartę ir liūdni. Jūs nebesate laimingi. Jūs nebeturite tikros meilės bažnyčiai. Jūs ateinate į bažnyčią tarsi akli. Jūsų religija yra kaip katorga, sunkus darbas, neteikiantis jokio džiaugsmo. Katorga ir vergo darbas! Nieko daugiau! Jūs ateinate į bažnyčią kaip vergai. Tai niekas kitas kaip tik katorga. Jums jau nebepatinka būti čia. Jūs „sukate girnas kalėjime“ kaip vargšas Samsonas. Nežinau, ką kiti galvoja apie Samsoną, tačiau aš graudžiai verkiau kada skaičiau kaip jis „suko girnas kalėjime“. Surakintas grandinėmis jis stūmė girnas, kurios malė grūdus valanda po valandos.

Aš žinau, kad jūsų religija atrodo panašiai, ir laikas nuo laiko mano širdis verkia dėl jūsų. Jūs neturite džiaugsmo. Jūs neturite meilės. Jūs neturite vilties. Jūs kaip vergas sukate girnas kalėjime. Taip! Kai kuriems iš jūsų ši bažnyčia yra kaip kalėjimas, kuriame jūs „sukate girnas“ per visas pamaldas ir jūs taip pat „sukate girnas“ vergaudami evangelizaciniame darbe. Jūs to nekenčiate! Tačiau jūs nežinote, kaip pabėgti! Jūs esate surakinti dvasinėmis grandinėmis. Jūs malate, malate, malate be vilties išsigelbėti! Kartais jūs pagalvojate apie pasitraukimą. Žinau, kad kai kurie galvojate apie tai. Tačiau jūs negalite išeiti. Vis jūsų draugai yra čia. Visi jūsų giminaičiai yra čia! Tačiau nežinote, kaip iš čia ištrūkti!

Kaip kada nors jums pavyks pabėgti nuo „girnų malimo“, to nekenčiamo bažnyčios darbo, kuris jums atrodo kaip kalėjimas? Aš noriu jums padėti! Dievas žino, aš galiu jums padėti! Yra tik vienas pabėgimo kelias. Iš kur aš žinau? Nes aš esu buvęs tokioje padėtyje kaip jūs! Aš esu buvęs surakintas bažnyčioje, „maliau“, „maliau“, nekenčiau to, tačiau negalėjau pabėgti! Vienintelis pabėgimo kelias yra Jėzus! Išpažink savo nuodėmes! Kodėl ne? Tavo nuodėmės yra tos grandinės, kurios tave kausto! Nusikratyk jų! Atgailauk ir būk apvalytas Jo Krauju, nes tik Jėzus gali išlaisvinti tave iš šių grandinių.

„Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti.“ (Jokūbo 5, 16)

Išpažink savo baimes, abejones, pyktį, kartėlį, pavydą. „Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti (...)“ (Jokūbo 5, 16). Ponia Lee tai padarė, ir Jėzus ją išgydė. Kai Peng tai padarė, Jėzus ir jį išgydė. Kaip tik dabar matosi vilties švyturėlis. Jūs galvojate: „Ar tai gali būti tiesa?“ Taip! Tai yra tiesa! Visi melskitės, kad kažkas išpažintų savo nuodėmes ir būtų Jėzaus išgydyti. (Visi meldžiasi).

Kristus pasakė: „Palaiminti tie, kurie liūdi“ (Mato 5, 4), - tai nurodo į tuos, kurie jaučia savo nuodėmę ir dėl to verkia. Nuodėmė visuomet yra problema krikščioniui, kuris ilgisi prabudimo, ir prabudimas visuomet nepatogiai sprendžia tuos reikalus, kurių pasaulis nemato. Prabudimas meta šviesą į tamsias vietas... kad paruoštų prabudimui. Evanas Robertsas primintų jiems, kad Šventoji Dvasia nenužengia tol, kol žmonės nėra pasiruošę: „Mes turime išginti iš bažnyčios visą blogį – visokį piktybiškumą, pavydą, prietarus ir nesusipratimus. Nesimelsk, kol visi įžeidimai nėra atleisti: tačiau jeigu jauti, kad negali atleisti, pasižemink iki dulkių ir melskis atleidimo dvasios. Tu ją gausi (...) tik švarūs krikščionys gali gyventi arti Dievo.“ (Brian H. Edwards, Revival, Evangelical Press, 2004, p. 113). „Visi vyrai atleido vienas kitam. Kiekvienas buvo veidas į veidą prieš Dievą jiems išpažįstant savo nuodėmes (...) Tai būdinga beveik kiekvienam užrašytam prabudimui. Nes prabudimo nebūna be gilaus, nepatogaus ir žeminančio nuodėmės įtikinimo“ (ibid., p. 116) (...). „Šiandien bažnyčia yra nešventa, nes krikščionys nebejaučia nuodėmės ir jos nebijo (...) Tie, kurie labiausiai ilgisi prabudimo, turi pradėti tirti savo širdis ir gyvenimus prieš šventąjį Dievą. Jei mes slepiame savo nuodėmes ir jų neišpažįstame, prabudimo nesulauksime (...) Šventas Dievas leidžia krikščionims pamatyti net mažiausias savo nuodėmes (...) Tie, kurie žino, kad yra Dievo artume, visada suvokia apie asmenines savo nuodėmes (...) Šis gilus įtikinimo darbas visada veda prie laisvės ir džiaugsmo savo nauja atleidimo patirtimi. Širdies tyrimas nuveda prie išgelbėjimo džiaugsmo“ (ibid., p. 120).

Tikimės, kad septyniolika jaunų žmonių atsivertė per šiuos susitikimus. Mes patyrėme prabudimo prisilietimą tuose susirinkimuose. Mažiausiai, kas įvyko, tai tie jaunuoliai buvo prabudinti. Niekas nesitikėjo, kad jie bus prabudinti ar išgelbėti. Tačiau kai aš perskaičiau jų vardus, nei vienas bažnyčioje nesidžiaugėte. Kodėl jūs nesidžiaugėte? Kinijoje tikintieji raudotų iš džiaugsmo! Kodėl ne čia?

Septyniolika jaunų žmonių tikėtina buvo išgelbėti, tačiau bažnyčios narių akyse nebuvo džiaugsmo ašarų, jokio džiaugsmo visoje bažnyčioje. Kodėl? Nes „Nuklydęs širdimi pasisotina savo keliais (...)“ (Patarlių 14, 14).

„Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi?“ (Psalmių 85, 6)

Mes negalėsime džiaugtis su ašaromis akyse, kol ašarodami neišpažinsime mūsų nusikaltimų! Taip vyksta Kinijoje. Kodėl tai negali įvykti mūsų bažnyčioje? Jūs bijote išpažinti vienas kitam savo kaltes ir nenorite melstis vienas už kitą, kad būtumėte pagydyti.

Baimė dėl to, ką pagalvos kiti, stabdo jus nuo išpažinties. Izaijas pasakė: „Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus (...) Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją (...)“ (Izaijo 51, 12-13).

„Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį;
Išbandyk mane ir pažink mano mintis.
Ir pažink mano širdį;
Išbandyk mane ir pažink mano mintis.
Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu,
Ir vesk mane keliu amžinuoju!“
(Psalmė 139, 23-24)

Ankščiau tu nebuvai išėjęs į priekį. Tu žinojai, kad tau reikia, bet bijojai. Ponia Chana telefonu man papasakojo, kaip baisiai ji buvo atpuolusi. Aš pažvelgiau į ją sekmadienio rytą, ir ji pažvelgė į mane. Aš mačiau, kad ji norėjo išeiti į priekį. Aš paėmiau jai už rankos ir pasakiau: „Ateik“. Ji išėjo. Ji labai bijojo išeiti į priekį. Ji gi buvo dr. Chano žmona! Ką žmonės pagalvos, jei ji išpažins savo nusižengimus? Užmiršk, ką kiti pagalvos! Mes giedosime stovėdami, o tu ateik ir atsiklaupk čia, priekyje, išpažindamas savo nuodėmes. Dievas įtikina, o po to Kristaus ant kryžiaus pralietas Kraujas apvalo jus iš naujo.

KADA RAŠYSI DR. HYMERSUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Jei šie pamokslai palaimino tave, parašyk dr. Hymersui el. laišką ir pasakyk jam tai, tačiau visuomet nurodyk, iš kurios šalies rašai. Dr. Hymerso el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymersui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite dr. Hymerso paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“More Love to Thee” (Elizabeth P. Prentiss, 1818-1878).