Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Prašau, atsiverskite savo Biblijas, Išėjimo knygos 33-ąjį skyrių. Skolfildo Biblijoje jis yra 115-ame puslapyje. Atsistokime ir perskaitykime 33-ojo skyriaus 18-ąją eilutę. Tai yra Mozės malda Dievui:

„Mozė prašė (maldavo): „Parodyk man savo šlovę“.(Išėjimo 33, 18)

Galite sėstis. Ar atsimenate Johano Samuelio pamokslą „Tvarka ir argumentai maldoje“? Tokių maldų Išėjimo knygos 32-ąjame ir 33-ąjame skyriuose yra kelios. Mozė meldžiasi Dievui, jo maldos kulminacija yra 15-ojoje ir 18-ojoje eilutėje. 15-ojoje eilutėje Mozė sako: „Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos.“ 18-ojoje eilutėje Mozė prašo: „Parodyk man savo šlovę“. Hebrajiškas žodis „garbė“ yra „kavōd“ ir jo pažodinė reikšmė yra „Dievo svoris“. Pats asmeniškai esu patyręs tą „svorį“ kelis kartus per savo gyvenimą. Būdamas 15-os metų gulėjau ant žolės Foresto Lawno kapinėse ir dūsavau, tada pajutau švelnų Dievo svorį, nusileidžiantį ant manęs kaip lengva antklodė. Esu liudininkas trijų skirtingų prabudimų ir galiu patvirtinti, kad kavōd gali būti jaučiama ore. Brianas H. Edwardsas pasakė: „Dievo artumo negalima paaiškinti vien žmogiškais paaiškinimais, - tai yra išskirtinis prabudimo patyrimas“ (Revival: A People Saturated With God, p. 136). „Adomas ir Ieva pasislėpė nuo Dievo artumo, o Kainas pasitraukė nuo Viešpaties artumo“ (ibid., p. 135). „Prabudimo metu Dievo artumas tampa tarsi paliečiamas, pajuntamas patirtimi“ (ibid., p. 134). „Prabudimo metu Dievo artumas tampa taip aiškiai juntamas, kad atima žadą“ (ibid., p. 135).

„Tai yra raktas norint suprasti, kas yra prabudimas. Šlovinime šiandiena trūksta vieno aspekto, - tai Dievo artumo išgyvenimas (...) Štai kodėl šlovinimo metu mes elgiamės taip nerūpestingai. Gilus Dvasios darbas prabudimo metu visuomet yra išskirtinis tuo, kad yra aiškus įtikinimas, kad Dievas yra čia (...) Prabudimo metu viskas yra kitaip. Dievas leidžia pažinti, kad Jis yra čia, ir net netikintys yra priversti pripažinti, kad „Dievas yra tarp jūsų“ (1 Korintiečiams 14, 25)“ (ibid., p. 134). „Kada Dievo Dvasia nusileidžia, Jis išklauso bažnyčios maldų ir įkvepia naujos gyvybės į bažnyčios gyvenimą“ (ibid., p. 129). „Prabudimo metu melstis tampa džiaugsmu ir pasitenkinimu“ (ibid., p. 128), po to, kai atlikę nuodėmių išpažinimą, krikščionys patiria naują apvalymą Kristaus Krauju.

Saksonijoje „Kristaus artumo jausmas mums visiems buvo suteiktas tuo pačiu metu (...), ką Viešpats padarė čia nuo to laiko iki tų pačių metų žiemos, yra neišsakoma. Visa vietovė atrodė kaip Dievo padangtė su žmonėmis“ (ibid., p. 135). 1907 metais Korėjoje „Kiekvienas asmuo įeidamas į bažnyčią pajusdavo visišką Dievo artumą (...) tą vakarą buvo Dievo artumo jausmas, kurio neįmanoma apibūdinti“ (ibid., pp. 135, 136).

1980 metų lapkričio mėnesį mudu su draugu nuvykome į Murfreesboro miestą Tenesio valstijoje, kad paimti interviu iš dr. Johano R. Rice televizijos programai, kurią kūrėme. Dr. Rice‘as buvo jau senas ir pažeistas insulto. Jam buvo 85-eri, ir į susitikimą su mumis jį atvežė vežimėliu. Kada tik jį įvežė į kambarį, mudu su draugu pajutome nusileidžiančią “kavōd” tarsi lengvą svorį, juntamą ore. Aš žinojau, kad Dievas nusileido, nes tą patį jaučiau per visus tris prabudimus, kuriuos teko išgyventi.

Iš to miesto mes pasamdėme operatorių su kamera. Operatorius buvo katalikas, tačiau palikęs bažnyčią. Mums kalbantis su dr. Rice‘u, operatorius nuo savo skruostų nuolat šluostėsi ašaras. Girdėdamas ramiai kalbantį dr. Rice‘ą apie didelius evangelistinius susitikimus, kuriuos jis organizavo, operatorius negalėjo sulaikyti ašarų. Pasibaigus pokalbiui, jie nuvežė dr. Rice‘ą prie automobilio. Mes su draugu ir operatoriumi likome vieni kambaryje. Operatorius vis dar verkė. Jis manęs paklausė apie dr. Rice‘ą ir aš jam paaiškinau, kad jis buvo didis Dievo žmogus. Man kalbant pajutau, kaip Dievo artumas darosi vis stipresnis. Operatorius tebeverkė. Aš jam tik pasakiau, kad „Jėzus tave myli. Pasitikėk juo ir Jis apvalys tave nuo tavo nuodėmių“. Daugiau nieko neturėjau jam ką pasakoti. Jis parklupo ant kelių ir pasitikėjo Jėzumi, ašaros vis dar bėgo jo skruostais. Viskas buvo labai paprasta, nes Dievo artumas buvo čia. Pagalvojau apie Biblijos eilutę: „Kur Viešpaties Dvasia, ten yra laisvė“ (2 Korintiečiams 3, 17). Žinau, kaip lengva būtų atversti net lankytojus, kurie pirmą kartą užsuka pas mus, jei tik mes turėtume tokią Dievo Dvasios jėgą, kokią turėjo dr. Johanas R. Rice‘as!

Yra dar viena didžiulė nauda, kada Viešpaties artumas yra čia. Tai yra išankstinis Dangaus patyrimas. Žinau, kad dabar Dangus daugeliui iš jūsų atrodo nerealus dalykas. Tačiau, kada Dievo “kavōd” nusileis į mūsų bažnyčią ir kada ji jus palies, tada patirsite, koks tai jausmas keliauti į Dangų. Tai bus „išankstinis dangiškos šlovės patyrimas“. Nuo tada nebegalvosite apie Dangų kaip apie abstrakčią koncepciją. Kada įeisite į mūsų bažnyčią, ir Dievas bus čia, jūs pilna to žodžio prasme „paragausite“ Dangaus realybės ir džiaugsmo. Tada galėsite su didžiu džiaugsmu giedoti Johano W. Petersono giesmę:

Dangus nusileido ir šlovė pripildė mano sielą,
Kai prie kryžiaus Gelbėtojas mane išgelbėjo.
Mano nuodėmės buvo nuplautos, naktis virto diena –
Dangus nusileido ir šlovė pripildė mano sielą.
   (“Heaven Came Down,” John W. Peterson, 1921-2006).

Aš nekalbu apie laukinį, nevaldomą kai kurių sekmininkų fanatizmą ar kai kurių charizmatų klaidingas idėjas. Ne, ne! Jie dažnai bando prisikviesti Dievo Dvasią pasitikėdami būgnais arba kalbėdami kalbomis. Jie gal ir nori gero dalyko, tačiau ne taip Dievas nužengdavo ir atgaivindavo žmones prieš prasidedant sekmininkų judėjimui 1905 m. Mums reikia grįžti prie senojo kelio, nes jis buvo teisingas kelias ir jis tebėra teisingas kelias!

Mes neturime stengtis prisišaukti Kavōd krisdami ant žemės, nors kai kas tikrai gali kristi ant žemės, kada Dievas nužengia. Mes netikime emocine ekstaze ar rėkimu. Ne, ne! Mes džiaugsimės, kada krikščionys pajus nuodėmę, kuri įslinko į jų gyvenimus, nuodėmę, kurios jie gėdijasi, nuodėmę, kurią jie turi išpažinti Dievui. Taip pat nusikaltimus, kurie turi būti išpažinti vienas kitam, kad mes būtume dvasiškai pagydyti Dievo, mūsų dangiškojo Tėvo! Prašau, atsistokite ir pagiedokime 10-ąją giesmę iš atspausdintų giesmynų.

„Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį;
Išbandyk mane ir pažink mano mintis;
Ir pažink mano širdį;
Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu.
Išbandyk mane ir pažink mano mintis;
Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu.
Ir vesk mane amžinuoju keliu.“
   (Psalmių 139, 23-24)

Nebijok! Dievas tave myli. Jis nebaus tavęs, jei išpažinsi savo nuodėmes. Nebijok! Nesvarbu, kokia bloga bebūtų tavo nuodėmė, Dievas gali tave išgydyti. Dievas gali ją apvalyti Jėzaus Krauju. Ateik į priekį prie sakyklos. Paimk kam nors už rankos, ir melskite vienas už kitą. Melskite vienas už kitą, kad galėtumėte išpažinti nuodėmes šį vakarą. Aš tave myliu! Dievas telaimina tave! Tu esi čia taip mylimas, kad nesvarbu, ką šį vakarą pasakysi ar kame prisipažinsi, mes nenustosime tavęs mylėti! Pasitikėk mumis ir nebijok. Sugrįžk pas Jėzų, sugrįžk ir išpažink savo nuodėmes, kad būtum apvalytas mūsų Gelbėtojo Jėzaus Krauju. Nors tu esi jau garbingo amžiaus, taip pat gali ateiti į priekį šį vakarą. Čia, prie sakyklos, yra dvi kėdės. Jei manai, kad tavo išpažintis neturėtų būti vieša, ateik ir pasikalbėkime apie tai, - aš pasakysiu, ar reikėtų viešai tai išpažinti, ar ne.

Mūsų brolis Jackas Ngannas mano 76-ojo gimtadienio proga parašė tokius žodžius:

Brangus dr. Hymersai,

Norėčiau jums padėkoti už jūsų ištikimybę per visus tuos metus. Dažnai pagalvoju, kad viena iš priežasčių, dėl ko išliko tas likutis per didįjį atsitraukimą, buvo ta, kad Dievas naudojo jus (...) tiesos, kurias pamokslavote buvo kaip kibirkštis, kuri uždega prabudimo liepsnas (...) Te jūsų tarnystė toliau klesti kaip ir jūsų pamokslavimas per internetą visą amžinybę. Myliu jus, pastoriau.

Jūsų Kristuje,
Jackas Ngannas

P.S. Tarp kitko, mes galime užbaigti žodžiais „Jūsų Kristuje“ tik dėl jūsų tarnystės – jūs mus atvedėte pas Kristų.

Brolis Jackas Ngannas žino, kad man giliai rūpi mūsų bažnyčia kaip ir kiekvienas iš jūsų. Štai kodėl aš pabrėžiu prabudimo būtinumą. Nei vienas negali gyventi sėkmingo krikščioniško gyvenimo, remiantis vien jų atsivertimo liudijimu. Turi augti malonėje, - kas neretai būna skausminga. Jūs susiduriate su nuodėmėmis ir nuopuoliais, kurie įsibrauna į jūsų gyvenimą. Jums nepatinka galvoti apie giesmę: „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išbandyk mane ir pažink mano mintis, matyk, ar aš einu nedorėlių keliu (…)” Tačiau jums reikia galvoti apie šią giesmę. Jums reikia ištirti save, net jei tai ir būtų skausminga. Jums reikia išpažinti savo nuodėmes, kad būtumėte vėl apvalytas Jėzaus Krauju. Tada patirsite Dievo artumą – Kavōd, tą nuostabų Dievo patyrimą prabudime!

„Prašau, parodyk man savo šlovę“.

Melskitės, išpažinkite, ir Dievas atsakys jums taip, kaip Jis atsakė Mozei.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė dr. Kreightonas L. Chanas: Izaijo 64, 1-3.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“May Jesus Christ be Praised” (translated by Edward Caswall, 1814-1878).