Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Pranašas Jeremijas buvo kalėjime. Jis buvo įkalintas, nes pranašavo, jog Judo žmonės bus ištremti. Jeremijas jautėsi beviltiškai. Jis galvojo, kad Dievas apleido savo žmones. Jis buvo netekęs jokios vilties ir dar uždarytas į kalėjimą. Dabar Dievas prakalbo į jo širdį. Dievas jam pasakė:

„Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.“ (Jeremijo 33, 3)

Praėjusio sekmadienio vakarą pamokslavau apie „Kovą maldoje dėl prabudimo!“ Pamoksle užsiminiau, kad mes gyvename valdomi didžio materializmo demono. Pasakiau: „Dievas mus paliko! Jis paliko mūsų bažnyčias. Jis paliko mūsų bažnyčią (...), o mes nenorime, kad Dievas nužengtų. Apsnūdusi letargo miegu bažnyčia be Šventosios Dvasios atrodo mums priimtina. Darykime tai, ką esame įpratę. Kam kažką keisti? Kam budintis? Toliau ramiai miegokime. Mes nenorime vėl sunkiai darbuotis maldoje ir pasninkauti, kad Dievo artumas ir Jo jėga vėl mus aplankytų.“ Dievas per kelias savaites išgelbėjo septyniolika žmonių. Dr. Chanas buvo dvasiškai atstatytas ir atnaujintas. Johanas Samuelis Caganas pasišventė pamokslauti Evangeliją. Aaronas Yancy sir Jackas Ngannas kandidatavo į diakonus. Christine Nguyen airp. Lee tapo maldos kariais.

Mes patyrėme prabudimo „prisilietimą“. Jo metu mes su dr. Caganu išmokome, kad kai Dievas yra tarp mūsų, žmonės atsiverčia, tačiau kada Dievo artumo nėra, su mumis nieko nevyksta. Aaronas ir Jackas Ngannas taip pat išmoko kažko naujo. Jie išmoko, kaip maldose kovoti prieš demoniškas jėgas. Jackas pasakė:

„Pradėjome melstis Dievo artumo. Kada atėjo mano eilė melstis vėl, maldos metu pasijutau, kad svyruoju ir vos neapalpau. Buvo sunku susikaupti ir toliau koncentruotai melstis. Pajutome, kad yra didžiulis demoniškas pasipriešinimas ir aš negalėjau toliau melstis. Mes atsiklaupėm ant kelių ir meldėme Dievo, kad jis patrauktų demoniškas jėgas ir maldavome Kristaus Kraujo. Galiausiai aš atsiguliau ant grindų, veidu į grindis. Pradėjome melstis trečią kartą ir pajutome, kad Dievas pralaužė demonišką pasipriešinimą. Mes žinojome, kad vakarinis tarnavimas turėjo būti labai svarbus. Tai nutiko apie 16 val.“

Po dviejų valandų, vakarinio tarnavimo metu p. Virgelis Nickellis išėjo į priekį su ašaromis akyse ir dr. Caganas palydėjo jį pas Kristų. Tada supratome, kodėl Aaronas ir Jackas patyrė tokį pasipriešinimą iš šėtono, kai meldėsi prieš dvi valandas!“

„Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.“ (Efeziečiams 6, 12)

Dvasinės kovos yra laimimos maldoje!

„Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.“ (Jeremijo 33, 3)

„Maldos galia“. Atsistokime ir pagiedokime!

„Maldos galia, Viešpatie, maldos galia,
   Žemės nuodėmėse ir kančiose
Mums reikia prabudimo, nes sielos kenčia;
   Suteik man galios, maldos galios!“
(“Teach Me to Pray” Albert S. Reitz, 1879-1966).
Aš pakeičiau trečiąją eilutę į „Mums reikia prabudimo, nes sielos kenčia; Suteik man galios, maldos galios!“

Galite atsisėsti.

Šėtonas sustabdė daugelį iš jūsų toliau melstis prabudimo. Praėjusį ketvirtadienį atlikau apklausą. Aš jūsų paklausiau: „Kiek iš jūsų manote, kad, prašydamas jūsų melstis prabudimo, aš noriu, kad mūsų bažnyčioje padaugėtų žmonių?“ Beveik pusė iš jūsų pakėlėte savo rankas. Po to aš paklausiau: „Kiek iš jūsų manote, kad, prašydamas jūsų melstis prabudimo, aš noriu, kad jūs daugiau dirbtumėte?“ Apie trečdalis iš jūsų pakėlėte rankas. Buvau šokiruotas. Daug, daug kartų aš esujums sakęs: „Tai ne dėl didesnio žmonių skaičiaus!“ Daug, daug kartų aš jums esu sakęs: „Tai ne dėl to, kad daugiau dirbtumėte!“Daug, daug kartų aš jums esu sakęs: „Bus mažiau darbo, kada išmelsime prabudimą!“

Dabar gatvėje jūs turite daug dirbti, tačiau iš užpildytų šimtų anketų pas mus apsilanko vos vienas žmogus. Ir tas lankytojas neateina dar kartą! Prabudimo metu nereikia surinkti tiek daug užpildytų anketų su vardais ir nereikia tiek daug lankytojų, nes dauguma lankytojų sugrįžta. Mes galėtume netgi nutraukti evangelizavimo programą, tačiau vis vien turėtume daugiau lankytojų ir daug daugiau atsivertimų nei dabar! Kinų bažnyčioje jie neturėjo jokios evangelizavimo programos. Jie neorganizavo jokių žygių. Tačiau 2000 žmonių atėjo ir pasiliko. Kodėl? Nes pas juos buvo prabudimas! Štai kodėl! Jau buvau sakęs ir ankščiau, tačiau jūs manimi netikėjote. Jūs manimi netikite, nes nesate to matę. Paklausykite dar kartą mūsų teksto:

„Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.“ (Jeremijo 33, 3)

„Parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.“ Ar galite tuo patikėti? Ar galite būti pakankamai nuolankūs ir patikėti, kad Dievas gali padaryti dalykų, kurių dar nesate matę? Ar galite patikėti, kad Dievas gali padaryti daug dalykų atsakydamas į jūsų maldas, tokių dalykų, „kurių nesi matęs“? Atsistokime ir pagiedokime!

„Maldos galia, Viešpatie, maldos galia,
   Žemės nuodėmėse ir kančiose
Mums reikia prabudimo, nes sielos kenčia;
   Suteik man galios, maldos galios!“
(“Teach Me to Pray,” Albert S. Reitz, 1879-1966).

Mes sunkiai dirbame, kad atvestume prarastus vaikus į bažnyčią. Tačiau, kada jie čia ateina, jie nejaučia Dievo. Kodėl? Nes Jo artumo čia nėra. Dievas visų pirma yra šventas. Jis žino, kad per daug iš jūsų netikite, kad Jis gali padaryti „didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai“. Jūs paprasčiausiai tuo netikite. Jūs manote, kad tai pasakos. Jūs manote, kad aš senas žmogus, plepantis apie stebuklą, kurio nesate matę, tad jūs tuo netikite.

Mes esame matę tiek daug stebuklų, o jūs vis dar netikite! Trisdešimt devyni žmonės sumokėjo du milijonus dolerių, kad išgelbėtų šį bažnyčios pastatą. Nei vienas pastorius, su kuriais konsultavausi, netikėjo, kad tai įmanoma. Tačiau mes išmokėjome už bažnyčios pastatą! Tai didis stebuklas! Tačiau jūs to nematote! Jūs tuo netikite! 17 žmonių buvo išgelbėti per kelias paskutines praėjusių metų savaites. Tačiau jūs to nematote! Jūs netikite, kad tai stebuklas! Johanas Caganas tapo mūsų pamokslininku ir naujuoju pastoriumi, nors jis grieždamas dantimis gynėsi sakydamas, kad niekada to nebus! Tai stebuklas! Tačiau jūs to nematote! Jūs tuo netikite! Mes turime tarnystę, apimančią visą pasaulį su 35-eriomis kalbomis – siunčiame šiuos pamokslus į visą pasaulį. Tačiau jūs to nematote! Jūs tuo netikite!

Aš meldžiuosi, kad tu prabustum ir melstumeisi prabudimo stebuklo! O, kad tu nebūtum kaip fariziejai, apie kuriuos pasakyta taip: „Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo“ (Jono 12, 37).

Aš žinau, kad jūsų religija jums neteikia jokio džiaugsmo. Mano širdis verkia dėl jūsų. Jūs neturite džiaugsmo. Jūs neturite vilties. Jūs dirbate kaip vergas kalėjime, kaip vargšelis Samsonas. Taip! Kai kuriems iš jūsų ši bažnyčia yra kaip kalėjimas, kalėjimas, kuriame jūs kankinatės per visas pamaldas ir kankinatės kaip vergai dirbdami evangelizacinį darbą. Jūs iš tiesų to nekenčiate! Tačiau nežinote, kaip iš čia ištrūkti! Jūs esate surišti dvasinėmis grandinėmis, kenčiate, kenčiate ir kenčiate be vilties. Kartais jūs pagalvojate apie pasitraukimą. Žinau, jog kai kurie apie tai mąstote. Tačiau negalite išeiti. Vieninteliai draugai, kuriuos turite, yra čia. Vieninteliai giminės, kuriuos turite, yra čia! Kaip kada nors jums pavyks pabėgti nuo „girnų malimo“, to nekenčiamo bažnyčios darbo, kuris jums atrodo kaip kalėjimas? Aš noriu jums padėti! Dievas žino, aš galiu jums padėti! Yra tik vienas pabėgimo kelias. Iš kur aš žinau? Nes esu buvęs tokioje padėtyje, kaip ir jūs! Aš esu buvęs surakintas bažnyčioje, „maliau“, „maliau“, nekenčiau to, tačiau negalėjau pabėgti! Vienintelis pabėgimo kelias yra Jėzus! Išpažink savo nuodėmes! Kodėl ne? Tavo nuodėmės yra tos grandinės, kurios tave kausto! Nusikratyk jų! Atgailauk ir būk apvalytas Jo Krauju, nes tik Jėzus gali išlaisvinti tave iš šių grandinių ir vėl tave išlaisvinti.

„Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti.“
(Jokūbo 5, 16)

Išpažinkite savo baimes, abejones, nuodėmes, pyktį, kartėlį, pavydą. „Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti (...)“ (Jokūbo 5, 16). Vienas vyras tai padarė, ir Jėzus jį išgydė. Kaip tik dabar matosi vilties švyturėlis. Jūs galvojate: „Ar tai gali būti tiesa?“ Taip! Tai yra tiesa! Melskitės, kad kiti išpažintų savo nuodėmes ir būtų išgydyti Jėzaus.

Kristus pasakė: „Palaiminti tie, kurie liūdi“ (Mato 5, 4), - tai nurodo į tuos, kurie jaučia savo nuodėmę ir dėl to verkia. Nuodėmė visuomet yra problema krikščioniui, kuris ilgisi prabudimo, ir prabudimas visuomet nepatogiai sprendžia tuos reikalus, kurių pasaulis nemato. Prabudimas meta šviesą į tamsias vietas (...) kad paruoštų prabudimui. Evanas Robertsas primintų jiems, kad Šventoji Dvasia nenužengia tol, kol žmonės nėra pasiruošę: „Mes turime išginti iš bažnyčios visą blogį – visokį piktybiškumą, pavydą, prietarus ir nesusipratimus. Nesimelskite, kol visi įžeidimai nėra atleisti: tačiau jei jaučiate, kad negalite atleisti, pasižeminkite iki dulkių ir melskitės atleidimo dvasios. Jūs ją gausite (...) tik švarūs krikščionys gali gyventi arti Dievo.“ (Brian H. Edwards, Revival, EvangelicalPress, 2004, p. 113). „Visi vyrai atleido vienas kitam. Kiekvienas buvo veidas į veidą prieš Dievą jiems išpažįstant savo nuodėmes (...) Tai tipiška beveik kiekvienam užrašytam prabudimui. Prabudimo nebūna be gilaus, nepatogaus ir žeminančio nuodėmės įtikinimo“ (ibid., p. 116) (...) „Šiandien bažnyčia yra nešventa, nes krikščionys nebejaučia nuodėmės ir jos nebijo (...) Tie, kurie labiausiai ilgisi prabudimo, turi pradėti tirti savo širdis ir gyvenimus prieš šventąjį Dievą. Jei mes slepiame savo nuodėmes, o jų neišpažįstame, prabudimo nesulauksime (...) Šventas Dievas leidžia krikščionims pamatyti net mažiausias savo nuodėmes (...) Tie, kurie žino, kad yra Dievo artume, visada suvokia asmenines savo nuodėmes (...) Šis gilus įtikinimo darbas visada veda prie laisvės ir džiaugsmo nauja atleidimo patirtimi. Širdies tyrimas nuveda prie išgelbėjimo džiaugsmo.“(ibid., p. 120).

„Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi?“ (Psalmių 85, 6)

Mes negalime džiaugtis savo širdyse kol neišpažinsime savo nuodėmių su ašaromis! Tokie dalykai vyksta Kinijoje. Kodėl tai nevyksta mūsų bažnyčiose? Mes bijome išpažinti vienas kitam savo nuodėmes, nenorime melstis vienas už kitą ir nesame išgydomi. Baimė dėl to, ką kiti pagalvos, stabdo mus nuo nuodėmių išpažinimo. Izaijas pasakė: „Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus (…) Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją (…)“ (Izaijo 51, 12-13).

Pagiedokime 10-ąją giesmę:

„Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį;
Išbandyk mane ir pažink mano mintis.
Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu,
Ir vesk mane keliu amžinuoju!”
   (Psalmė 139:23, 24).

Pagiedokime 17-ąją giesmę!

Užpildyk mano mąstymą, lai nuodėmės neliks
   Apšviesk ta šviesa, sklindančia iš Tavęs.
Leis man matyti tik Tavo palaimintą veidą,
   Te mano siela maitinsis Tavo amžina malone.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau,
   Kol Tavo šlove mano siela spindės.
Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų
   Tavo Šventą Atvaizdą, atsispindintį manyje.
(“Fill All My Vision,” Avis Burgeson Christiansen, 1895-1985).

Tu dar nesi išpažinęs nuodėmių. Tu žinojai, kad turėtum, bet bijojai. Viena moteris telefonu man pasakė, kad ji buvo labai nutolusi nuo Viešpaties. Sekmadienio rytą mes pažvelgėme vienas į kitą. Aš mačiau, kad ji norėjo išeiti į priekį. Aš paėmiau jai už rankos ir pasakiau: „Ateik.“ Ji išėjo. Ji labai bijojo išeiti į priekį. Ji gi buvo diakono žmona! Ką žmonės pagalvos, jei ji išpažins savo nusižengimus? Užmirškite, ką kiti galvoja! Kol mes stovime ir giedame, ateikite į priekį, atsiklaupkite ir išpažinkite savo nuodėmes. Dievas įtikina dėl nuodėmės, o Kristaus Kraujas, kuris buvo pralietas ant kryžiaus, apvalo jus ir atnaujina.

Pagiedokime 17-ąją giesmę!

Užpildyk mano mąstymą, lai nuodėmės neliks
   Apšviesk ta šviesa, sklindančia iš Tavęs.
Leisk man matyti tik Tavo palaimintą veidą,
   Te mano siela maitinsis Tavo amžina malone.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau,
   Kol Tavo šlove mano siela spindės.
Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų
   Tavo Šventą Atvaizdą, atsispindintį manyje.
(“Fill All My Vision” by Avis Burgeson Christiansen, 1895-1985).

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė p. Noahas Songas: 1 Jono 1, 5-10.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“O Breath of Life” (Bessie P. Head, 1850-1936).