Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Prieš kažkiek laiko sakiau pamokslą „Jėzaus ašaros“ (paspauskite čia, jei norite jį perskaityti). Paskutinis šio pamokslo punktas buvo pavadintas „Jėzus verkė Getsemanės sode“. Aš pasakiau: „Getsemanės sode, naktį prieš Jo prikalimą prie Kryžiaus, Jėzus vienas meldėsi ir kentėjo. Ten Getsemanės tamsoje Gelbėtojas maldoje Dievui išliejo savo sielą. Remiantis laiško Žydams 5, 7 Jis meldėsi: „su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo“ (Žydams 5, 7). Ko Jis bijojo? Jėzus bijojo, kad Jis ten mirs Sode nesulaukus Kryžiaus, kur turėjo būti atliktas atpirkimas už nuodėmes“.

Dr. Johanas R. Rices pasakė: „Jėzus meldėsi, kad mirties taurė Jį aplenktų tą naktį, kad Jis galėtų išgyventi ir mirti ant kryžiaus kitą dieną“. Teologas dr. J. Oliveris Buswellas taip pat pasakė, kad „Jėzus meldė jį apsaugoti nuo mirties sode tam, kad Jis galėtų įvykdyti savo tikslą ant kryžiaus“. Dr. J. Vernonas McGee pasakė taip pat: „Mano drauge, Jis buvo išgirstas; Jis nemirė Getsemanės sode“. Jėzus buvo didelėje agonijoje, nes Dievas uždėjo mūsų nuodėmes ant Jo.

Kažkas paskaitęs šį pamokslą paklausė manęs kodėl Jėzui reikėjo eiti iki Kryžiaus. Kodėl Jis negalėjo mirti už mūsų nuodėmes ten Getsemanėje? Atsakiau jam, kad taip negalėjo būti. Biblija sako:

„Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus“. (1 Korintiečiams 15, 3)

Kristus turėjo mirti „pagal Raštus“ (kata tas graphas). Jei jis būtų miręs Getsemanės sode Jis nebūtų buvęs Senąjame Testamente išpranašautas Gelbėtojas. Jis būtų buvęs apsišaukėlis, o ne išpranašautas Gelbėtojas! Jis turėjo mirti kata tas graphas – „pagal Raštus“. „Raštai“ nurodo į Senąjį Testamentą, nes Naujasis Testamentas dar nebuvo užrašytas. Prieš Jėzui ateinant į Getsemanę Jis pasakė: „Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’“ (Luko 22, 37). Jis citavo Izaijo 53-ojo skyriaus 12-ąją eiltę sakydamas, kad Jis turi išpildyti šią eilutę būdamas nukryžiuotas tarp dviejų piktadarių. Jei Jis būtu miręs Getsemanėje Jis nebūtų išpildęs Izaijo 53, 12. Jis nebūtų miręs kata tas graphas - „pagal Raštus“. Jis nebūtų buvęs tas Gelbėtojas išpranašautas Izaijo!

Izaijo 53-iasis skyrius pateikia pilniausią Senojo Testamento pranašystę apie Kristaus nukryžiavimą. Iš tiesų ši pranašystė prasideda Izaijo 52, 13 ir tęsiasi iki 15-osios eilutės mūsų Biblijose. Ši Rašto vieta pateikia vieną pranašystę po kitos apie Kristaus nukryžiavimą. Labai nedaugelis iš tų pranašysčių apie Jo nukryžiavimą būtų buvę išpildytos jei Jėzus būtų miręs Getsemanėje. Izaijo 50, 6 kalba apie Jo keikimą, gėdą ir spjaudymą, tai nebūtų buvę išpildyta. Psalmė 22, 16 pranašauja apie Jo rankų ir pėdų perdūrimą taip pat nebūtų buvę išpildyta kaip ir Zacharijo 12, 10 „Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė“. 22-oji Psalmė taip pat pateikia vieną pranašystę po kitos, kurios nebūtų buvę išpildytos jei Jėzus nebūtų miręs Getsemanėje. Dar daug kitų Rašto vietų iš Senojo Testamento būtų likusios neišpildytos jei Jėzus būtų miręs sode. Todėl visai nenuostabu, kad Jėzus Getsemanėje meldėsi: „su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo“ (Žydams 5, 7). Jis bijojo, kad gali mirti čia sode ir kitą dieną nenueis iki Kryžiaus! Jis turėjo mirti kata tas graphas - „pagal Raštus“. Kristus išpildė Senojo Testamento pranašystes minučių tikslumu kada Jis buvo nukryžiuotas. Jei jis būtų miręs Getsemanėje nei viena iš tų pranašysčių nebūtų išpildytos ir Kristus būtų buvęs apsišaukėlis, ne Raštuose išpranašautas žmonijos Gelbėtojas. Kristus nebūtų „miręs už mūsų nuodėmes pagal Raštus“ (1 Korintiečiams 15, 3). Nenuostabu, kad Jis Getsemanėje meldėsi: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs“ (Luko 22, 42)

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Graikų kalbos žodis išverstas „agonija“ yra „agonia“. Tai kalba apie „didžiulią emocinę įtampą ir kančią“ (Vine). Jėzus patyrė ekstremalius kentėjimo, kankinimo ir sielojimosi skausmus sodo tamsoje. Šį vakarą kelias minutes pagalvokime apie Jo agoniją Getsemanės sode.

I. Pirma, Jo agonijos apibūdinimas.

Jėzus valgė Velykų vakarienę su savo Mokiniais. Jis su jais šventė Viešpaties Vakarienę. Judas atsiskyrė nuo jų ir nuėjo pas aukščiausius kunigus Jį išduoti. Pasilikę mokiniai pagiedojo himną ir per Kedrono upelį, kilo į kalną palei Alyvų kalną į Getsemanės sodo tamsą. Prie sodo pakraščio Jėzus palieka aštuonis Mokinius sakydamas: „Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi“ (Morkaus 14, 32). Jis paima Petrą, Jokūbą ir Joną su savimi ir jie nuėjo giliau į sodą kur Jis „pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti. Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!““ (Morkaus 14, 33-34). Josephas Hartas pasakė:

Daug kentėjimų Jis iškentėjo,
   Daug skaudžių pagundų sutiko,
Kantrus ir skausmui užgrūdintas:
   Tačiau pats sunkiausias išbandymas laukia
Jis buvo palaikytas tau,
   Niūriai liūdna Getsemane!
Jis buvo palaikytas tau,
   Niūriai liūdna Getsemane!
(“Many Woes He Had Endured” Joseph Hart, 1712-1768;
      melodija “Come, Ye Sinners”).

Matas sako, kad Jis „pradėjo liūdėti ir sielvartauti“ (Mato 26, 37). Apie graikų kalbos žodis išverstas „sielvartauti“ Goodwinas sako, kad agonijos metu Jėzus buvo sutrikęs arba sumišęs, nes pats žodis reiškia „atskyrimą nuo žmonių – pamišę žmonės buvo atskiriami nuo visuomenės“. Kokia tai mintis! Jėzus buvo nuėjęs iki pamišimo ribos – Jis dėl agonijos dydžio vos neišprotėjo. Matas cituoja Gelbėtoją sakant: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi“ (Mato 26, 38). Graikų kalbos žodis išverstas „mirtinai nuliūdusi“ reiškia „labai nusiminęs, be galo gailėtis“ (Strong) – pertekęs liūdesio. Goodwinas sako: „Jis buvo įmerkęs savo galvą ir ausis į liūdesį todėl negalėjo kviepuoti“. Rieneckeris pasakė, kad Jis buvo „apsuptas liūdesio, nugalėtas sumišimo“. Jėzus buvo panardintas į gilų gailestį ir liūdesį. Morkus sako mums, kad Jis „Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti“ (Morkaus 14, 33). Graikų kalbos žodis išverstas „nuogastauti“ reiškia būti „visiškai nustebusiu“ (Strong), „būti pagautam drebulio iš siaubo“ (Rienecker), „būti labai nuliūdusiu, įmestam į siaubą, būti sunerimusiu, išsigandusiu, ištiktas siaubo“ (Wuest). Josephas Hartas pasakė:

Ateikite visi Dievo išrinktieji šventieji,
   Kurie ilgitės pajausi apvalantį kraują,
Susimąstydami prisijunkite prie manęs,
   Pagiedoti apie liūdną Getsemanę.

Ten apsireiškė gyvenimo Viešpats,
   Dejavo, dūsavo, meldėsi ir bijojo,
Nešė tiek kiek įsikūnijęs Dievas gali panešti,
   Pakako jėgų, tačiau visas jas išnaudojo.
(“Gethsemane, The Olive-Press!” Joseph Hart, 1712-1768;
      melodija “‘Tis Midnight, and on Olive’s Brow”).

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

II. Antra, Jo agonijos priežastis.

Kas iššaukė Kristaus liūdesį tame sode? Aš maniau, kad Jo agonija kilo dėl Šėtono atakos. Tačiau taip nebetikiu. Velnias neminimas nei viename pasakojime apie Jo agonijas Getsemanėje. Tris kartus dykumoje „gundytojas pristojo prie jo“ (Mato 4, 3). Tačiau niekur neskaitome, kad Jėzus būtų „nuogąstavęs ir sielvartavęs“ šiuo išbandymo metu. Taip pat nėra nieko minima panašaus į Jo kruviną prakaitą Getsemanėje. Per Jo gundymą dykumoje Jėzus nugalėjo Velnią palyginti lengvai cituodamas Dievo Žodį. Tačiau Getsemanėje Jo agonija buvo tokia didelė, kad privedė Jį prie mirties krašto. Dr. McGee pasakė: „Kada Jis meldėsi sode „Te ši taurė aplenkia mane“ (Luko 22, 42) ta „taurė“ buvo mirtis. Jis nenorėjo mirti Getsemanės sode“ (J. Vernon McGee, Th.D., Thru the Bible, Thomas Nelson Publishers, volume V, p. 540; pastaba prie Žydams 5, 7).

Karti agonija Getsemanėje atėjo nuo Dievo Tėvo. Aš tikiu, kad sode:

„Bet Viešpats… uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus“ (Izaijo 53, 6)

Sperdženas pasakė, kad Getsemanėje Dievas Tėvas „Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų“ (2 Korintiečiams 5, 21). Jis pasakė: „Jam dabar... teks nešti prakeikimą, kuris skirtas nusidėjėliams, nes jis stojo į nusidėjėlio vietą ir turi kentėti vietoje jo... Jis dabar suprato, gal būt pirmą kartą, ką reiškia būti nuodėmės nešėju... nes visa buvo uždėta ant jo“ (C. H. Spurgeon, “The Agony in Gethsemane,” The Metropolitan Tabernacle Pulpit, Pilgrim Publications, 1971, volume XX, p. 593).

Atpirkimo Dieną Aaronas naudojo du ožius. Kristus sode yra vaizduojamas kaip antrasis ožys. Antrasis ožys patyrė didžiulę agoniją kada jis buvo aukojamas už nuodėmę. Baimė ir skausmas, kuriuos patyrė šis gyvūnas yra tik mažas paveikslėlis tos agonijos, kurią patyrė Kristus. Jėzaus agonija sode yra provaizdžio su ožiu išpildymas.

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Pranašas Izaijas pasakė:

„Bet Viešpats panorėjo jį sumušti, Jis atidavė jį skausmui (Viešpačiui patiko jį sumušti atiduodant jį skausmui – NASV vertimas) kai Tu padarysi jo sielą auka už nuodėmę…“ Izaijo 53, 10

Neabejotinai tai prasidėjo Getsemanės sode!

Vidurnaktis; dėl kitų kaltės,
   Kančių Vyras verkia krauju;
Nors Jis kančioje ir suklumpa
   Nėra pamirštas Jo Dievo.
(“‘Tis Midnight, and on Olive’s Brow” William B. Tappan, 1794-1849).

„Vidurnaktis; dėl kitų kaltės Kančių Vyras verkia krauju“. Dr Johanas Gillas pasakė: „Dabar jis yra sumuštas ir paliktas kentėti savo tėvo; jo kančios dar tik prasideda, nes jos čia nesibaigė, jos baigėsi ant kryžiaus... jis pradėjo „sielvartauti“dėl jo žmonių nuodėmės sunkumo ir dieviško pykčio pajutimo kuriuo jis buvo sunkiai slegiamas ir jo palaužtas... jis buvo pasiruošęs apalpti, paskęsti ir mirti... jis buvo priartėjęs prie mirties dulkių; tačiau jo kančios čia nesibaigė... kol jo siela ir kūnas buvo atskirti vienas nuo kito ant Kryžiaus“ (John Gill, D.D., An Exposition of the New Testament, The Baptist Standard Bearer, 1989 reprint, volume I, p. 334).

Getsemanėje „Viešpats... uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus“ (Izaijo 53, 6).

Josephas Hartas pasakė:

Ten Dievo Sūnus nešė visą mano kaltę,
   Per malonę galima tuo patikėti;
Tačiau baisumai, kuriuos Jis patyrė
   Yra per dideli, kad juos suvokti.
Niekas negali su tavimi lygintis,
   Miglota, tamsi Getsemane!
Niekas negali su tavimi lygintis,
   Miglota, tamsi Getsemane!
(“Many Woes He Had Endured” by Joseph Hart, 1712-1768;
      “Come, Ye Sinners” melodija).

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Pamatyk kenčiantį Dievo Sūnų,
   Dejuodamas, dūsaudamas, prakaituodamas krauju!
Beribė gilybė dieviškos malonės,
   Jėzau, tai Tavo meilė!
(“Thine Unknown Sufferings” by Joseph Hart, 1712-1768;
      “‘Tis Midnight, and on Olive’s Brow” giesmės melodija).

„Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus“. (Izaijo 53, 6)

Kristus paėmė mūsų nuodėmes ant savęs Getsemanės sode ir Jis nešė mūsų nuodėmes „Savo paties kūne“ iki Kryžiaus kur Jis mirė kitą dieną. Tai buvo mūsų nuodėmės, kurios sugniuždė Jį ir Jis prakaitavo krauju!

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Taip, Jis užnešė mūsų nuodėmes savo kūne ant Kryžiaus.

“Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio (ant Kryžiaus)“. (1 Petro 2, 24)

Nueik į Getsemanės sodą ir pamatyk ką Jėzus padarė dėl tavęs ir manęs. Už savo nuodėmes turėjai eiti į pragarą. Tačiau Jėzus paėmė visas tas nuodėmes ant savęs ir išgyveno tikrą pragarą Sode iki pat Kryžiaus, kad sumokėtų pilną bausmę už tavo nusikaltimus.

Kiekvienas Krikščionis turi dažnai galvoti apie Getsemanę ir Kryžių. Getsemanė ir Kryžius yra neatskiriami. „Bet mums, išgelbėtiems, jis (Kryžius) yra Dievo jėga.“ (1 Korintiečiams 1,18).

Mes esame įgalinami gyventi Dievui Kristaus atliktu darbu Getsemanėje ir ant Kryžiaus! Mes esame įkvėpti gyventi Kristui galvodami apie Jo agoniją! Kada gyvenimo išbandymai mus nuliūdina, tikri Krikščionys ras ramybę ir prisimins, kad Jėzus sumokėjo pilną bausmę už mūsų nuodėmes Getsemanėje ir ant Kryžiaus! Mes randame ramybę kada prisimename Jėzaus triumfą prieš mirtį kada Jis prisikėlė iš mirusiųjų!

Prie kryžiaus, o Dievo Avinėli,
   Atverk man jo vaizdus;
Padėk man eiti diena iš dienos,
   Po kryžiaus šešėliu.
Kryžiumi, tik kryžiumi
   Per amžius didžiuosiuosi;
Kol mano pakelta siela
   Ilsėsis kitoje upės pusėje.
(“Near the Cross” Fanny J. Crosby, 1820-1915).

O jums, kurie dar nesate išgelbėti aš sakau: Kaip jūs galite galvoti apie Jį kenčiantį, kraujuojantį ten tamsioje Getsemanėje, kenčiantį dėl jūsų, o jūs vis vien nusisukate nuo Jo? Jis kenčia dėl jūsų nuodėmių! Kaip jūs galite to užsiginti ir atmesti tokią meilę?

„Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Pamatyk kenčiantį Dievo Sūnų,
   Dejuodamas, dūsaudamas, prakaituodamas krauju!
Beribė gilybė dieviškos malonės,
   Jėzau, tai Tavo meilė!

Jėzus paėmė tavo nuodėmes ant savęs Getsemanėje, nes Jis tave myli! Jis sumokėjo kaltę už tavo nuodėmę ant Kryžiaus, nes Jis tave myli!

Pasitikėk Juo šį vakarą! Ateik pas Jį, Jis tave myli amžina meile. Tikėk agoniją išgenančiu Gelbėtoju! Pasitikėk Juo dabar! Jis atleis tavo nuodėmes ir turėsi amžinąjį gyvenimą! Amen.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė Dr Kreightonas L. Chanas: Morkaus 14, 32-41.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Many Woes He Had Endured” by Joseph Hart, 1712-1768;
to the tune of “Come, Ye Sinners”).