Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Prašau atsistoti ir atsiversti Skolfieldo Biblijos 1255-ąjį puslapį. Laiškas Efeziečiams 6, 11-12.

„Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.“ (Efeziečiams 6, 11-12)

Galite atsisėsti.

Šios eilutės moko, jog demoniškos šėtono jėgos yra tikros krikščionybės priešas. New American Standard Biblijos vertimas šią eilutę pateikia taip:

„Nes mūsų kova nėra su kūnu ir krauju, bet su valdininkais, jėgoms, tamsybių pasaulio valdytojais, su dvasinėmis piktojo jėgomis danguose“ (Efeziečiams 6, 12, NASB).

Dr. Merrillis F. Ungeris teigė: „Tai pats įdomiausias piktųjų dvasinių jėgų apibūdinimas (...) „Tamsos pasaulio valdytojai“ (...) „piktosios valdančios dvasios“ (Biblijinė demonologija, Kregel Publications, 1994, p.196). Dr. Charzas Rairis taip pakomentavo Danieliaus pranašystės 10-ojo skyriaus 13-ąją eilutę: „Persijos karalystės princas (...) antgamtinis sutvėrimas, kuris bandė nukreipti Persijos valdininkus prieš Dievo planą. Pikti angelai (demoniškos pasaulio jėgos) siekia vadovauti tautų reikalams (...) kova tarp šviesos ir tamsos angelų dėl tautų kontrolės tebesitęsia“ (Ryrie Study Bible; note on Daniel 10:13). Esu įsitikinęs, kad vadovaujantis demonas yra perėmęs Amerikos ir Vakarų pasaulio valstybių kontrolę. Skolfildas Danieliaus knygos 10-ojo skyriaus 20-ąją eilutę pakomentavo taip: „Demonai rūpinasi šėtono pasaulio sistemos reikalais“. Jo komentaras nurodo į „Persų karalystės princą“. Tas „princas“ buvo vadovaujantis demonas, kuris kontroliavo Persų karalystę. Šiandien „Vakarų princas“ kontroliuoja Ameriką ir jos sąjungininkes. Pagrindinis demonas, kontroliuojantis Ameriką ir Vakarus, nurodė mūsų civilizacijai visiškai pasinerti į materializmą. Šis valdantis materializmo demonas trukdo prabudimams, mūsų maldoms ir įkalina mūsų žmones. Ką šis valdantis demonas padarė mūsų žmonėms? Kalbėdamas apie demonus dr. Lloydas-Jonesas atskleidė mums, ką daro ši demoniška jėga. Jis teigė, kad demoniška jėga apakino mūsų žmonių protus. Jis teigė: „Visa dvasingumo idėja yra išblėsusi. Bendras tikėjimas Dievu iš esmės dingo (...) tikėjimas Dievu, religija ir išgelbėjimu yra apleistas ir užmirštas“ (Revival, Crossway Books, 1992, p. 13). Tokia situacija susidarė dėl „Vakarų princo“ ir žemesnių demonų veiklos.

Tačiau taip nėra kitose tautose. Trečiojo pasaulio šalyse yra tautų, kur didis materializmo demonas nevaldo taip stipriai kaip jis tai daro Amerikoje ir Vakaruose. Milijonai jaunų žmonių Kinijoje, Afrikoje, Indokinijoje ir net musulmoniškose tautose atsiverčia į tikėjimą. Milijonai tampa tikrais krikščionimis. Tačiau Amerikoje ir Vakaruose milijonai jaunų žmonių palieka bažnyčias. Labai nedaug jaunų žmonių atsiverčia į tikrąją krikščionybę Amerikoje ir Vakarų pasaulyje. Mūsų bažnyčiose nėra Dievo jėgos. Maldos susirinkimai apleisti. Mūsų jaunuoliai neturi aistros Dievui. Pagal Georgijaus Barno statistiką, 88 procentai iš jų palieka bažnyčias iki sulaukia 25-erių metų ir niekada į jas nebesugrįžta. Jie yra užtinkami pornografijos, kurią naršo internete, peržiūros valandomis. Jie yra pagaunami vartojantys narkotikus, tokius kaip marihuana ir ekstazy. Jie juokiasi iš maldų, tačiau yra užhipnotizuoti socialinės televizijos, kurią žiūri valandų valandas. Jie nepaleidžia iš rankų savo išmaniųjų telefonų. Jie tiesiogine šio žodžio prasme yra kontroliuojami šių dalykų. Jie praleidžia kiekvieną laisvą momentą spoksodami į šio materialaus pasaulio dalykus. Jie spokso į juos kaip senovės izraelitai spoksojo į savo stabus pranašo Ozėjo laikais. Socialinė medija yra stabas, kurį šėtonas sumaniai naudoja, kad kontroliuotų jaunus žmones. Ir beveik visi mūsų pastoriai Amerikoje ir Vakaruose nesuvokia, kodėl jų bažnyčios yra tokios pasaulietiškos ir silpnos! Jie nesupranta, kad tai susiję su demoniškomis jėgomis, kaip apie tai teigė dr. Lloydas-Jonesas!

Pranašo Ozėjo laikais Izraelyje moralinė situacija taip pablogėjo, jog Dievas pasakė: „(Izraelis) prisirišo prie stabų – palik jį“ (Ozėjo 4, 17). Ir Dievas paliko tautą. Dievas juos apleido. Jie liko vieni, apsupti demoniškų jėgų. Ir mūsų jaunimas šiuo metu yra paliktas demoniškoms jėgoms, kurios įkalina juos pornografijoje, narkotikuose ir socialinėje medijoje! Demonų, kurie prirakina jaunus žmones prie prarastų savo draugų. Tie patys demonai, kurie pavergia jaunimą materializmui, kai kuriuos iš jų taip pat pavergia ir karjerai, o tai trukdo jiems tapti dvasiniais krikščionimis. Kitus tie patys demonai pavergia nesibaigiančiam nesantuokiniam seksui ir pornografija. „(Izraelis) prisirišo prie stabų – palik jį“ (Ozėjo 4, 17). Kai kurie iš jūsų šį vakarą esate pavergti demoniškų jėgų.

Jūs ateinate į mūsų bažnyčią. Tačiau Dievo čia nėra. Jūs galite jausti, kad Dievo čia nėra! Pranašas Ozėjas pasakė: „(...) jie eis ieškoti Viešpaties, bet neras – Jis pasitraukė nuo jų“(Ozėjo 5, 6). Dievas yra palikęs mus! Jis paliko mūsų bažnyčią. Jis paliko mūsų bažnyčią. Jo čia nėra. Jo čia nėra ne todėl, kad Jis neegzistuoja. Jo čia nėra, nes Jis egzistuoja! Dievas yra, todėl Jis mus paliko! Jis yra Šventas. Jis piktas dėl mūsų nuodėmių. Štai dėl ko Jis paliko tave vieną. Vieną tavo namuose. Vieną su tavo maldomis. Vieną mūsų bažnyčioje. Vienišą ir be galimybės pajausti Dievo artumą. Žinau tai iš savo patirties, kaip buvo siaubinga, kai dar būdamas paauglys, atėjau į Kaukazo bažnyčią ir pajutau, kad Dievo ten nėra. Buvau bažnyčioje, tačiau jaučiausi toks vienišas. Vienišas kaip populiarioje Greeno Dayjaus dainoje:

„Kartais noriu, kad kažkas gyvenantis ten, mane surastų
Kol tai neįvyko, aš einu vienas“.
   (Green Day, “Boulevard of Broken Dreams,” 2004).

Aš žinau kaip tu jautiesi. Dar būdamas paauglys esu vaikščiojęs vienas Los Andželo gatvėmis. Buvau jaunas kaip ir tu! Aš jaučiausi vienišas net tada, kai lankiausi Kaukazo bažnyčioje, kol neprisijungiau prie Kinų baptistų bažnyčios. O taip! Aš prisimenu tą jausmą! Ir aš jo nekenčiu! Aš nekenčiu materializmo demono, kuris sunaikino meilę jūsų namuose, kuris sugriovė jūsų laimę, kuris sunaikino jūsų širdį ir pavertė jus vienišais žmonėmis. Aš nekenčiu demono, kuris pavertė mūsų bažnyčią šalta ir nedraugiška. Aš nekenčiu amerikietiškos nuodėmės, kuri atėmė iš jūsų gerus dalykus, kuriuos Dievas jums buvo paruošęs! Kai kurie iš jūsų pasidavėte vieno kandidato į prezidentus pažadams, nes jis jums pažadėjo viską. Tačiau jis pasitraukė ir paliko jus tuščius! Taip pasielgė daugelis bažnyčių vadovų. Jie pažadėjo jums viską. Tačiau iš tiesų jie nieko neturėjo, ką galėtų jums duoti! Jūs esate užkerėti demoniškų jėgų! Dėl šių šėtoniškų jėgų jūs jaučiatės vieniši! Dievas paliko Ameriką ir Vakarus! Dievas paliko mus dėl mūsų nuodėmės! Ir Dievas paliko tave vieną dėl tavo nuodėmės.

Mums reikia, kad Dievas būtų mūsų bažnyčioje! Mums reikia, kad Jo artumas būtų su mumis! Jaunuoliai, mes negalime jums padėti. Mes negalime jums padėti. Mes negalime jums padėti, nebent Dievas nusileistų. Mes privalome atgailauti už savo nuodėmes! Meldžiantis mes turime verkti. Jei mes neverkiame, mūsų maldos tėra tik žodžiai! Kinijoje jie melsdamiesi verkia, ir Dievas nusileidžia! Jaunuoliai, be Dievo mes neturime ko jums duoti! Mes galime surengti jums vakarėlį. Tačiau mes negalime jums duoti Dievo! Mes galime surengti jums krepšinio turnyrą. Tačiau mes negalime jums duoti Dievo! O jei mes negalime jums duoti Dievo, mes neturime iš viso ko jums duoti. Niekas kitas nepagydys jūsų vienatvės! Niekas nepralinksmins jūsų širdžių! Niekas neišgelbės jūsų sielų! Jūs ateinate pas mus, o mes neturime nieko jums paruošę. Nieko, išskyrus vakarėlį. Nieko, tik gimtadienio tortą! Nieko, tik seną animacinį filmą. Mes nesame nieko jums paruošę, neturime nieko, kas galėtų jums padėti, nieko, kas išgelbėtų jus nuo pragaro liepsnų! Mes nieko jums neturėsime, kol neturėsime su savimi Dievo! Neturėsime nieko, nebent vieną kitą himną, nieko, tik maldos žodžius. Nieko, išskyrus pusiau gyvą pamokslą. Mes esame vargšai. Mes esame bejėgiai. Mes neturime to, ko jums reikia. Mes nieko neturėsime, kol Dievas nebus su mumis!

Prieš du šeštadienius aš paprašiau pacituoti Rašto eilutes, kurias mokėmės. Keli iš jūsų jas prisiminėte?

„O kad Tu praplėštum dangų ir nužengtum, kad Tavo akivaizdoje kalnai drebėtų! Kaip ugnis sudegina malkas ir užvirina vandenį, taip Tavo vardas tegul tampa žinomas priešams ir tautos tegul dreba Tavo akivaizdoje. Tu padarei baisių dalykų, kurių mes nelaukėme. Tu nužengei, ir kalnai drebėjo Tavo akivaizdoje.“ (Izaijo 64, 1-3)

Galėjau jausti, kad Dievas nusileido, kada kai kurie iš jūsų pakartojote tuos žodžius. Buvau sujaudintas. Mano širdis buvo paliesta Dievo jėgos. Aš padariau kvietimą. Pamokslo nebuvo. Niekas nepasimeldė. Tik buvo ištarti šie žodžiai:

„O kad Tu praplėštum dangų ir nužengtum, kad Tavo akivaizdoje kalnai drebėtų! Kaip ugnis sudegina malkas ir užvirina vandenį, taip Tavo vardas tegul tampa žinomas priešams ir tautos tegul dreba Tavo akivaizdoje. Tu padarei baisių dalykų, kurių mes nelaukėme. Tu nužengei, ir kalnai drebėjo Tavo akivaizdoje.“ (Izaijo 64, 1-3)

Ponas _____ meldėsi su ašaromis! Po to Jasonas ______ sudejavo ir šaukė garsiu balsu. Rebeka ______ verkdama išėjo į priekį. Kažkas sušuko: „O kaip dėl Abrahamo ______?“ Jis taip pat pradėjo eiti, tačiau netrukus apsisuko ir išbėgo. Trys vyrai nubėgo paskui. Išėjo demonai. Buvo daug ašarų. Daug maldų. Pagaliau jis nurimo. Po kelių dienų jis buvo išgelbėtas! Po to Christina ______ atėjo. Johnas Caganas pasakė jai keletą žodžių ir aš pakviečiau jį pasikalbėti su kitu žmogumi. Christina pas Jėzų atėjo pati, ir dr. Caganas, išklausęs jos paliudijimo, pasakė: „Ji iš mirties perėjo į gyvenimą“. Ji buvo išgelbėta nukryžiuoto Gelbėtojo Krauju. Po maldos su Abrahamu______ , mudu su Jacku Ngannu sugiedojome Doxologiją. Per tris dienas – rugpjūčio 18 d., 27 d. ir 28 d. – viliamės, kad atsivertė 13 asmenų. Aš apie tai papasakojau vienam pastoriui, o jis pasakė: „Pas jus prasidėjo prabudimas“. Taip, tačiau jis prasidėjo su atsivertimais. Paprastai jis prasideda nuo krikščionių nuodėmių išpažinimų. Tačiau tik 4 krikščionys išpažino savo nuodėmes ir jie buvo atgaivinti. Tik keturi krikščionys! Kiti liko šalti ir be gyvybės kaip niekada.

Q_____ ______ yra labai aukštas. Aukštas afroamerikietis piktu veidu. Jis atsiklaupė ant kelių ir meldėsi, jo visas veidas buvo ašarotas. Jis buvo paskutinis asmuo, kuris buvo išgelbėtas praėjusį sekmadienio vakarą.

Tuose susirinkimuose pastebėjau du dalykus, kurie mane privertė sunerimti, tai jaudina mene ir dabar. Pirmiausia, kas mane jaudina, yra faktas, kad jūs nesidžiaugėte dėl tų 13 asmenų, kurie atsivertė. Dr. Caganas patikrino juos du ar tris kartus. Jis užtikrino, kad jie buvo išgelbėti. Jūs nesidžiaugėte. Nesidžiaugėte net tada, kai aš pasakiau jums, kad dr. Caganas juos išklausė ir mano, jog jie buvo išgelbėti. Tik aš su Jacku spontaniškai sugiedojome Doxologiją! Negirdėjau nei vieno garbinimo šūksnio, jokių Dievą garbinančių šūkių, tik drungną plojimą. Girdėjau tik švelnius, drungnus plojimus. Negirdėjau nei vieno džiaugsmingo šūksnio, kurie buvo prabudimo laikais. Jūs, krikščionys, nesidžiaugėte dėl 13-os atsivertusiųjų per tuos trumpus susirinkimus! Nebuvo šypsenų! Nesigirdėjo „Aleliuja“! Nebuvo džiaugsmingų šūkavimų, kuriuos esu matęs per prabudimus. Nebuvo padėkų, kurios būdavo per prabudimus, ir apie kurias jūs esate skaitę! Jokio džiaugsmo. Tik menkas drungnas plojimas, kada aš perskaičiau vardus tų, kurie buvo išgelbėti. Aš tikėjausi, kad jūs atsistosite ir šauksite „Šlovė Dievui“ ir griausmingai plosite. Tačiau to nebuvo. Tik kuklus, mandagus plojimas po tokios didžios pergalės! Tai buvo pirmas dalykas, kuris mane privertė sunerimti.

Antras dalykas, dėl kurio nerimauju, yra faktas, jog tik keturi krikščionys mūsų bažnyčioje atsinaujino tuose susirinkimuose. Tik keturi! Visi kiti krikščionys liko šalti ir be emocijų, kaip niekad! Vienas asmuo pasakė: „Aš atsinaujinau, bet ne taip, kaip p. _____“. Brangūs broliai ir seserys, jeigu jūs nepasielgėte taip, kaip p. _____, jūs iš viso nebuvote atnaujinti! Dievas jūsų visai nepalietė, jei nepasielgėte taip, kaip p. _____ !

Aš paklausiau Johno Cagano, kodėl atsinaujino tiek nedaug tikinčiųjų. Jis pasakė, kad jūs buvote ciniški ir netikėjote. Manau, jis pasakė tiesą. Didis Dvasios judėjimas pasireiškė, ir 13 žmonių buvo išgelbėti, tačiau jūs likote ciniški. Jūs tuo nepatikėjote. Pas mus pasireiškė didis Dievo veikimas, tačiau jūs iš tiesų tuo nepatikėjote. Kodėl tuo nepatikėjote? Pasakysiu jums, kodėl. Nes kažkas ne taip yra su jumis! Kažkas yra siaubingai ne taip su jumis! Jūs neverkėte iš džiaugsmo. Jūs nesidžiaugėte. Jūs nesidžiaugėte, nes jūsų širdys yra netvarkoje. Jūsų širdys yra netvarkoje, nes jūs jų kruopščiai neištyrėte. Jums sutrukdė šėtonas. Jūs to net nesupratote. Jūs net nesuvokėte, kad jus apgavo „velnio gudrybės“. Jūs net nesupratote, kad velnias jus apgavo ir apkvailino! Kaip jūs tapsite „stiprūs Viešpatyje ir Jo jėgos galioje“? Kaip jūs ketinate „kovoti“ su velniu, jei jūs net nesuprantate, kad jis jus suvedžiojo ir apgavo? (Efeziečiams 6, 10-11). Dr. Merrillas F. Ungeris iš Dalaso teologinės seminarijos teigė: „Krikščionys, kurie yra dvasiniai ir gyvena pergalingai, susiduria su didžiu šėtono pasipriešinimu ir demonais, kurie stipriai priešinasi tikram dvasingumui ir krikščionybei“ (Biblical Demonology, Kregel, 1994, p. 101).

Broliai ir seserys, mes turime ištirti savo širdis. Mes turime išpažinti savo nuodėmes, „kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai“ (2 Korintiečiams 2, 11). Dr. Lloydas-Jonesas teigė: „Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien bažnyčia yra tokioje situacijoje, yra ta, kad velnias yra užmirštas (...) Bažnyčia yra apsvaigusi ir suklaidinta; ji nebežino apie esantį konfliktą” (Christian Warfare, Banner of Truth, 1976, pp. 292, 106). Visiškai užmiršusi apie konfliktą. Nesupranta, kad jūsų nuodėmės sukietino jūsų širdis. Užmiršote, kad neišpažinta nuodėmė atskiria jus nuo Dievo!

Kaip mums nugalėti velnią? Pirmiausia mes turime prašyti Dievo parodyti mums nuodėmes mūsų širdyje. Mes turime nuoširdžiai melstis:

„Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu.“ (Psalmių 139, 23-24)

Nepasitikėk darbu, kurį darai bažnyčioje. Daug iš jūsų sunkiai darbuojatės dėl mūsų bažnyčios. Jūs sunkiai dirbate, tačiau tebeturite nuodėmes savo širdyse. Nebandykite pasitikėti savo maldomis. Jūs galite melstis kasdien ir vis vien turėti blogį širdyse. Vieno vyro bažnyčioje paklausiau: „Ar tau viskas gerai?“ Jis atsakė: „Viskas gerai.“ Jis iš tiesų galvojo, ar su juo yra viskas gerai. Po to aš jam nurodžiau į didelę nuodėmę, kuri jį niokojo. Jis pasakė: „Aš niekada nepagalvojau, kad tai yra nuodėmė“. Ar ši tiesa gali būti apie tave? Ar gali jūsų širdyje būti nuodėmė, apie kurią niekuomet nepagalvojote?

Jūs likote ištikimi mūsų bažnyčiai, kai kiti ją paliko skilimo metu. Nepasitikėkite ir tuo! Jūs galite likti ištikimi mūsų bažnyčiai ir vis tiek savo širdyje nešiotis nuodėmę, apie kurią „niekada nepagalvojote“. Kai kurie iš jūsų meldžiatės, kad jūsų vaikai būtų išgelbėti. Tačiau jūsų maldos dar nebuvo išklausytos. Ar gali būti, kad jūsų širdyje yra kažkokia nuodėmė? Kažkokia nuodėmė, apie kurią net nepagalvojote. Tačiau tai yra nuodėmė, ir dabar aš meldžiu, kad jūs tai pajustumėt. Jūsų maldos už jūsų vaikus nebus išklausytos, kol jūs neišpažinsite savo nuodėmės. Dievo Žodis sako: „Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs“ (Psalmių 66, 18). Tik švariems krikščionims Dievas atsako į maldas. Jūs meldėtės, kad jūsų brolis ar sesuo būtų išgelbėti. Tačiau jūsų maldos dar nebuvo išgirstos. Jūs galite guosti save sakydami, kad „išmelsite“, ir Dievas atsakys. Tačiau tokie, kokie esate, jūs niekuomet negalėsite jų „išmelsti“. „Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs“ (Psalmių 66, 18). Galbūt jūs sakote: „Tai tik maža nuodėmė“. Velnias jums pasakė, kad tai „maža nuodėmė“, bet jūs turite pamatyti, kad tai blokuoja jūsų maldas. Savo širdies nuodėmes jūs turite išpažinti Dievui. Jūs turite jas išpažinti, kitaip Viešpats neišgirs jūsų.

Jaunas evangelistas Evanas Robertsas buvo galingai naudojamas 1904-jųjų metų prabudime Welse. Jis teigė: „Tam, kad Dvasia ateitų per prabudimą, iš bažnyčios mes turime išmesti visus blogus jausmus – neapykantą, kartėlį, pavydą, vienas kito teisimą, išdidumą ir visus nesusipratimus. Nesimelskite, kol bažnyčioje visi nesutarimai su kitais tikinčiaisiais nebus išpažinti ir atleisti. Tačiau jeigu jaučiate, kad negalite atleisti, atsiklaupkite ant kelių ir prašykite atleidimo dvasios. Jūs ją tikrai gausite“ (Brian H. Edwards, Revival, Evangelical Press, 2004, p. 113) (...) „įprastu metu krikščionys pasilaiko visus tuos dalykus (...) Tačiau per tikrą prabudimą slaptos nuodėmės bus iškeltos (...) tikinčiųjų tarpe, ir nebus ramybės, kol visos nebus išpažintos“ (Edwards, ibid., p. 114).

1969-aisiais ir 1970-aisiais Kinų baptistų bažnyčioje krikščionys buvo labai įtikinti dėl nuodėmės. Aš tai mačiau. Kartais įtikinimas dėl nuodėmės būdavo triuškinantis. Žmonės verkė nekontroliuojamai. Tarp krikščionių nėra tokio dalyko kaip prabudimas be įtikinimo ir gailestingumo. Vienoje salės pusėje kažkas pradėdavo raudoti. Po kiek laiko raudodavo jau visi. Susirinkimai tęsdavosi valandomis – žmonės išpažindavo nuodėmes, raudodavo, melsdavosi ir tyliai giedodavo. Visi buvo pamiršę apie tai, ką kiti pagalvos. Jie būdavo veidas į veidą su Dievu.

Prabudimo nebūna, kol krikščionys nepajaučia gilaus, nepatogaus ir žeminančio įtikinimo dėl nuodėmės. Tyla būdavo sutrikdoma krikščionių, kuriuos Dievas paliesdavo, raudojimo. Mūsų kinų pastorius dr. Timothy Linas žinojo, ką daryti. Jis leido, kad tai vyktų, nes iš patirties Kinijoje jis žinojo, kad tai Dievas vaikšto tarp savo žmonių. Tai buvo patys nuostabiausi susirinkimai, kokiuose man teko dalyvauti. Kaip aš meldžiu, kad mes pamatytume Dievą tai darant mūsų bažnyčioje. Mes pajutome „prabudimo prisilietimą“, kada keturi krikščionys buvo įtikinti dėl savo nuodėmių ir jas išpažino. Šventoji Dvasia nužengė, ir 13 prarastų žmonių atsivertė. Tačiau visi kiti mūsų bažnyčios nariai išliko visiškai nepaliesti. Jei 13 asmenų atsivertė po to, kai tik keturi krikščionys atsinaujino, pagalvokite, kas gali būti mūsų bažnyčioje, jei 15 ar 20 iš jūsų išpažintų savo nuodėmes, kaip tai padarė p. _____! Ar išpažinsite savo nuodėmes šį vakarą? Ar grįšite namo be džiaugsmo? Neatlikęs išpažinties? Neapsiverkęs? Be atnaujintos širdies? Toks pat šaltas ir negyvas kaip visada?

P. Kyu Dongas Lee teigė: „Aš esu vienas iš tų „39-erių“. Aš pasilikau mūsų bažnyčioje, nors mano draugai ir kiti pažįstami išėjo per didį bažnyčios skilimą. Aš buvau išgelbėtas. Kada dr. Hymersas pasakė, kad aš esu atpuolęs, pamaniau: „Ko dar man trūksta? Aš esu atsivertęs. Ko dar man trūksta?“ Aš nesupratau, kad buvau praradęs savo pirmąją meilę Jėzui. Dr. Hymersas pacitavo Apreiškimo 2-ojo skyriaus 4-ąją ir 5-ąją eilutes: „Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, – jei neatgailausi, – greitai ateisiu ir patrauksiu iš vietos tavo žibintuvą“ (Apreiškimo 2, 4-5). Po to aš supratau, kad nebebuvau toks, koks tada, kai buvau išgelbėtas. Aš verkdavau iš laimės giedodamas giesmes „Toks koks esu“ ir „Nuostabi malonė“. Dabar aš tik giedodavau žodžius be jokios meilės ir džiaugsmo. Dabar mano maldos buvo garsios, tačiau jos tebuvo tik žodžiai, tik tušti žodžiai. Aš melsdavausi susidėliojęs maldą ir su argumentais, tačiau melsdavausi iš tiesų nesitikėdamas, kad Dievas man atsakys. Mano garsios maldos tebuvo tik skambūs žodžiai. Jos buvo tuščios maldos. Tuomet supratau, kad man reikia išpažinti savo nuodėmes, savo širdies nuodėmes. Aš prisiminiau ką Biblija sako:

„Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ (1 Jono 1, 9)

Prisiminiau kaip psalmistas meldėsi: „Sugrąžink man išgelbėjimo džiaugsmą“ (Psalmių 51, 12). Prisiminiau, ką jis pasakė: „Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi“ (Psalmių 51, 17).

Ponas Lee buvo vienas iš „39-ių“, kuris išgelbėjo mūsų bažnyčią nuo bankroto. Jis buvo ištikimas diakonas. Man pamokslaujant jis sėdėdavo už manęs ant platformos. Jis buvo pavyzdys visiems mūsų žmonėms. Jis paklausė: „Ko dar man trūksta?“ Po to Dievas parodė jam, kad jam reikia išpažinti savo nuodėmes. Jis išėjo į priekį ir išpažino savo nuodėmes. Jis taip graudžia verkė, kad jo visas veidas paraudo. Ir Dievas atleido jam ir sugrąžino džiaugsmą į jo širdį. Dabar jis meldžiasi su ašaromis ir džiaugsmu, kurį buvo praradęs. Jis pasakė: „Mūsų maldos yra tuščios. Mūsų šypsenos netikros, dirbtinės, kada sveikindamiesi spaudžiame rankas. Nėra tikros meilės. Tik netikros šypsenos.“

Ponas Lee yra bažnyčios lyderis. Tačiau kaip gali vesti bažnyčią, jei esi praradęs pirmąją meilę? Gali tik vesti mūsų jaunuolius į tą pačią tuščią religiją, kurią turi. Visi mūsų bažnyčios lyderiai turi išpažinti savo nuodėmes, kitaip mūsų bažnyčiai nėra vilties. Aš pasakiau: „Žmonės, kurie aplanko mūsų bažnyčią, galvoja, kad mūsų bažnyčia yra gera. Jie nesupranta, kad pas mus tik klaidinga religija be tikros meilės. Mūs bažnyčia greitai taps tik dar viena mirusia evangeline bažnyčia, jei mūsų lyderiai ir mūsų nariai nepajus, kad jiems reikia Dievo, jei su ašaromis neišpažins savo nuodėmių ir nebus atnaujinti Jėzaus Krauju. Jis praliejo Savo Kraują, kad išgydytų mūsų širdis ir suteiktų mums šventą meilę, kurią mes kažkada turėjome, kai buvome išgelbėti. Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jono 13, 35). Broliai ir seserys, mes niekuomet neturėsime tikros meilės mūsų bažnyčioje, kol daugelis iš mūsų, seni ar jauni, neišpažinsime savo nuodėmių.“

Meldžiu, kad mane išgirstumėte ir išpažintumėte savo nuodėmes šį vakarą. Prašau atsistoti ir pagiedoti „Ištirk mane, o Dieve“.

„Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį;
Išbandyk mane ir pažink mano mintis.
Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu,
Ir vesk mane keliu amžinuoju!”
   (Psalmė 139, 23, 24).

Dabar pagiedokime „Užpildyk mano mąstymą, lai nuodėmės neliks”.

Užpildyk mano mąstymą, lai nuodėmės neliks
   Apšviesk ta šviesa, sklindančia iš tavęs.
Leisk man matyti tik Tavo palaimintą veidą,
   Te mano siela maitinsis Tavo amžina malone.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau,
   Kol Tavo šlove mano siela spindės.
Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų
   Tavo Šventą Atvaizdą atsispindintį manyje.
(“Fill All My Vision,” Avis Burgeson Christiansen, 1895-1985).

Prašau, nebijokite ir ateikite į priekį išpažinti savo nuodėmes. Prašau, nebijokite ateiti. Prašau, padarykite tai, kad mūsų bažnyčia vėl gyvuotų.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Solo giesmę prieš pamokslą atliko p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Revive Thy Work” (Albert Midlane, 1825-1909).