Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Neseniai nugirdau du jaunus vyrus kalbantis, kad aš turėčiau nustoti kalbėti apie didįjį mūsų bažnyčios skilimą prieš 25-erius metus. Jie sakė, kad aš turėčiau pamokslauti apie ateitį ir nebekalbėti apie tuos baisius dalykus, su kuriais susidūrė mūsų bažnyčios žmonės praeityje. Aš visuomet įsiklausau į kritiką, ypač į tą kritiką, kuri mane pasiekia iš draugų. Tie jauni vyrai yra mano draugai. Tačiau jie mirtinai klysta! Visiškai klysta! Tiesa yra ta, kad aš apie šį baisų bažnyčios skilimą dar pakankamai nepamokslavau. Dievas man parodė, kad aš turiu pamokslauti apie tai vėl, vėl ir vėl – tol, kol ši žinia įsismelks į jūsų širdis ir pakeis jūsų gyvenimus! Ir po to aš privalau pamokslauti apie tai vėl! Taip, dar kartą, dar kartą ir dar kartą – vėl, vėl ir vėl.

Istorija yra paprasta. Mūsų bažnyčioje tuo metu buvo apie 500 narių. Bendruomenėje atsirado vienas „vadovas“, kuris pradėjo kalbėti, jog aš esu per daug negatyvus. Jis pradėjo kalbėti, kad aš iš žmonių reikalauju per daug.

Jis vadino mane tironu ir diktatoriumi, nes aš pamokslavau tai, ką pamokslavo Kristus – „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys“ (Luko 14, 27). Taigi keturi šimtai žmonių paliko mūsų bažnyčią, kad galėtų mėgautis „lengvesniu“ gyvenimu. Kas jiems visiems nutiko? Buvęs „lyderis“ savo „lengvoje“, tik sekmadienio ryte susirenkančioje nedidelėje bažnyčioje, sugebėjo išlaikyti tik apie keturiolika ar penkiolika tikinčiųjų. Kiti išsisklaidė į visas keturias puses. Nei vienas iš jų niekada netapo pergalingu krikščioniu ir nieko rimto nenuveikė Dievo garbei. Jų dvasiniai gyvenimai išdžiūvo ir jie buvo išnešioti kaip lapai rudenį. Kristus pasakė: „Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“ (Luko 9, 62).

Taip, aš pamokslausiu apie likusius „39“ žmones, kurie išgelbėjo šį pastatą. Aš pamokslausiu apie tuos keturis šimtus, kurie paliko bažnyčią ir grįžo į pasaulį! Taip, aš pamokslausiu! Kai kurie maištaujantys bažnyčios vaikai ir atpuolę žmonės sako: „Jis yra senas vyras, sergantis vėžiu, ir jis nepasakys daug“. Nesitikėkite šito! Aš dar nemiręs! Aš nekenčiu antinomianizmo ir silpno naujojo evangelikalizmo šį rytą taip pat, kaip aš jų nekenčiau prieš keturiasdešimt metų! Taip, neapykanta yra teisingas žodis. Aš jų nekenčiu! NEKENČIU – nekenčiu šventa neapykanta, nes pats Kristus jų nekenčia! Biblija sako: „Nekęskite pikta ir mylėkite gera“ (Amoso 5, 15).

Kristus kalbėjo silpniems ir tingiems naujiesiems Laodikėjos evangelikams ir štai ką Jis jiems pasakė: „Aš išspjausiu jus iš savo burnos“ (Apreiškimo 3, 16). Taip ir pasakė! „Aš išvemsiu jus iš savo burnos“ (Rairio komentaras NASV vertimas). „Aš išvemsiu jus lauk! Aš išvemsiu jus lauk! Aš išmesiu jus, išspjausiu jus iš savo burnos!“ Dr. Čarlzas C. Rairis štai ką pasakė apie šią eilutę: „Drungna, neutrali arba daranti kompromisus bažnyčia yra šlykšti Viešpačiui, ji kenksminga Jo tikslams“ (Ryrie Study Bible; Apreiškimo 3, 16 komentaras).

Kokie yra vaistai, skirti Laodikėjos drungnumui? Koks yra vaistas naujųjų evangelikų tinginystei ir maištui gydyti? Vaistai nurodomi mūsų tekste:

„Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę“ (Apd 14, 22).

Apaštalas Paulius ir jo padėjėjas Barnabas grįžo į Listrą, Ikoniją ir Antiochiją. Jie grįžo į tuos miestus, kad pamokytų jaunus krikščionis. Dr. Thomas Hale pakomentavo taip:

      „Nepakanka skelbti Evangeliją naujoje vietovėje tik kartą. Būtina jaunus tikinčiuosius mokyti ir įtvirtinti juos tikėjime. Būtent tai ir darė Paulius su Barnabu. Jie įspėjo naujai atsivertusius, kad prieš jiems įeinant į Dievo karalystę jie turės iškęsti daugybę sunkumų. Jeigu jie nori būti jų ir Kristaus sekėjai, jie turės kentėti dėl Jo (Thomas Hale, M.D., The Applied New Testament Commentary, Chariot Victor Publishing, 1997; pastaba prie Ap. D. 14, 22).

Komentuodamas 23-ąją eilutę dr. Hale nurodė, kad Paulius ir Barnabas mokė jaunus krikščionis. Jis pasakė, kad netgi tų bažnyčių „vyresnieji“ patys buvo ką tik atsivertę jauni krikščionys (ibid., verse 23). Paulius su Barnabu mokė tuos jaunus krikščionis, kad „Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę“ (Apd 14, 22). Mato Henrio komentaruose parašyta: „Ne tik, kad jie turės, bet mes turėsime... reikia tikėtis, kad visi, kurie eis į dangų, turi tikėtis sunkumų ir persekiojimų... Kai kas gali pagalvoti, kad tai juos šokiruos ir nuvargins. Ne... tai juos tik sustiprins ir paruoš juos Kristui... „Visi, kurie gyvens dievotai Jėzuje Kristuje, bus persekiojami“.... visi norintys būti Kristaus mokiniais turi paimti ir nešti savo kryžių“ (Matthew Henry’s Commentary on the Whole Bible; pastaba prie Apd 14, 22).

Jėzau, aš savo kryžių paėmiau, viską palieku ir seku Tave;
   Skurstantis, niekintas, apleistas, Tavo nuo šiol, aš būsiu Tavo:
Nors suduš visos didelės ambicijos, visa, ko aš siekiau, vyliausi ir pažinojau;
   Kokia turtinga bus mano padėtis, Dievas ir Dangus priklauso man!
(“Jesus, I My Cross Have Taken,” Henry F. Lyte, 1793-1847).

„Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę“ (Apd 14, 22).

I. Pirma, suspaudimai atsivertimo laikotarpiu.

Tekstas mums sako apie tai: „Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę.“ Žodis „išmėginimai“ graikų kalboje yra „thlipsis“. Jis reiškia „suspaudimas, sielvartas, sunkumas, našta, nerimas“ (Strongo žodynas). Pagalvokite apie didžius prototipinius atsivertimus Biblijoje. Jokūbo atsivertimas yra vienas iš tokių.

„Jokūbas pasiliko vienas. Ten jis grūmėsi su vienu vyru iki aušros… tas vyras smogė Jokūbui į šlaunį ir išnarino Jokūbo šlaunies sąnarį.“ (Pradžios 32, 24-25)

Tas „vyras“, kuris grūmėsi su Jokūbu, buvo Dievo Sūnus ir Jokūbas pasakė: „Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas“. Kai jis perėjo Penielį, patekėjo saulė, ir jis šlubavo viena koja.“ (Pradžios 32, 30-31). Jokūbas liko šlubas visą likusį gyvenimą, nes jis buvo sužeistas savo atsivertimo naktį, kada jo vardas buvo pakeistas iš Jokūbo į Įzraelį, kuris reiškia „jis kovoja su Dievu“ (Ryrie Study Bible). Prisiminkite savo atsivertimą. Ar tu nesikovei su Dievu? Ar neperėjai sunkumų ir nekovojai vidinės kovos prieš pasitikėdamas Kristumi?

Pagalvokite apie Pauliaus atsivertimą. Jis susidūrė su Kristumi akis į akį, ir Kristus jam pasakė: „Sunku tau spyriotis prieš akstiną!“ (Apd 9, 5). Dr. Henris M. Morrisas pasakė, kad jis „elgėsi kaip užsispyręs gyvulys, kovodamas su akstino sukeliamu skausmu“ (The Defender’s Study Bible). „Drebėdamas ir priblokštas jis klausė: „Ką nori, kad aš padaryčiau, Viešpatie?“ (Apd 9, 6). Po to Paulius tris dienas buvo aklas ir pasninkavo iki savo atsivertimo (Apd 9, 17).

Paskaitykite didžius atsivertimus krikščionybės istorijoje – Augustino, Liuterio, Bunjano, Whitefieldo, Weslio, Spurgeono. Visi jie prieš pasitikint Gelbėtoju susidūrė su sunkumais, spaudimu, nusivylimu, kamuojami nuodėmės ir apimti gilaus pergyvenimo. Ar tu manai, kad iš tiesų gali atsiversti be nors menkiausio spaudimo, nusivylimo ir nuodėmės naštos? Tu gali priimti tik netikrą sprendimą. Nei vienas žmogus negali iš tiesų atsiversti be nuodėmės įtikinimo. Velnias kai kuriems vyrams sako, kad jie yra silpni, jeigu jie lieja ašaras. Ir jie „vyriškai“ priešinasi nuodėmės įtikinimui. Tai nėra vyriška! Tik užsispyręs kvailys priešinasi Dievo Dvasiai! Kaip galima priešintis Kristui, kuris mirė už jį ant kryžiaus, kad jis būtų išgelbėtas? Toks vyras nėra nė kiek geresnis už musulmoną, kuris galvoja, kad jis elgiasi vyriškai sprogdindami vaikus, prievartaudami moteris ir kardu nukirsdami galvas jauniems vyrams. Ar esi kada išspaudęs bent ašarą dėl savo nuodėmių? „Tu niekados manęs nepriversi to padaryti“, - jis sako. „Tu nepadarysi manęs silpnu. Aš nesu kūdikis!“, - giriasi jis. Aš pasakysiu tau, kad nesi geresnis už patį velnią, kuris atsisakė nusilenkti prieš Visagalį Dievą! Vyras, kuris bijo verkti dėl savo nuodėmių, yra bailys savo širdyje. Jis nėra tikras vyras. Jis nėra joks „macho“. Jis yra nusmurgęs bailys, kuris bijo išpažinti savo nuodėmes prieš Visagalį Dievą!

„Per daugelį išmėginimų (sielvartų ir nerimų) mes turime įeiti į Dievo karalystę.“ (Apd 14, 22).

II. Antra, suspaudimai pašventinimo metu.

Susiduriama su sunkumais ne tik atsivertimo laikotarpiu, sunkumai reikalingi ir tam, kad taptum brandžiu krikščioniu. Apaštalas Paulius pasakė:

„Ir ne vien tuo. Mes taip pat džiaugiamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę, ištvermė – patirtį, patirtis – viltį. O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.“ (Romiečiams 5, 3-5)

Aš visiškai nesutinku su Johanu MacArthuru dėl Kristaus Kraujo. Jis labai klysta šia svarbia tema! Tačiau jo komentarai, kurie skirti laiškui Romiečiams 5-ojo skyriaus nuo 3-iosios iki 5-osios eilutės, yra labai teisingi. Jis pasakė: „Čia naudojamas žodis „sielvartas“ nurodo į spaudimą, kuris naudojamas norint išspausti aliejų iš alyvų ar vynuogių. Tai nurodo ne į natūralius gyvenimo sunkumus, bet neišvengiamus sunkumus, kurie užklumpa Kristaus pasekėjus (...) Tokie sunkumai atneša didelę dvasinę naudą (...) kantrybę, šis žodi nurodo į ištvermę, į gebėjimą išgyventi po dideliu svoriu ir spaudimu išliekant nesugniuždytu (...) Krikščionys gali didžiuotis suspaudimais dėl tų vaisių, kuriuos atneša tie sunkumai“ (The MacArthur Study Bible).

Per suspaudimus, sielvartus, išbandymus ir sunkumus mes tampame stiprūs krikščionys. Kada aš išgirdau tuos du jaunus vyrus kalbant, kad aš nebeturėčiau kalbėti apie Olivo skilimą, aš supratau, kad tai buvo šėtono balsas, tai jis įdėjo tokias mintis į jų protus. Aš žinau, kad jie mirtinai klysta. Man tai padėjo apsispręsti dar daugiau nei ankščiau pamokslauti apie šį sunkų išbandymą, kurį perėjo mūsų ištikimi žmonės, kad išgelbėti šią bažnyčią. Kaip kada nors pats gali tikėtis tapti stipriu krikščioniu, jei nenori eiti per tokius išbandymus? Žmones, kurie išgelbėjo mūsų bažnyčią, mes vadiname „39-eriais“. Apie trisdešimt devyni žmonės kentėjo tam, kad jūs turėtumėte šį gražų bažnyčios pastatą. Jie paaukojo savo gyvenimus dėl jūsų. Kaip jūs drįstate man sakyti nekalbėti apie juos? Kaip drįstate! Jūs niekada nieko nepaaukojote Dievui! Nenuostabu, kad Dievas neatrodo jums tikras! Nenuostabu, kad blogai jaučiatės dėl savęs ir esate praradę savo uolumą ir tikėjimą! Jums reikia susidurti su sunkumais, kad taptumėte tokiais gerais krikščionimis kaip tie „39-eri“. Per kokius sunkumus jūs esate praėję? Nei per vieną! Jūs viską priimate veltui, nes viskas jums yra parūpinta! Jei jūs atsisakote eiti per išbandymus, atsisakote nešti kryžių ir nesiaukojate, jūs niekados, niekados netapsite stipriais krikščionimis kaip p. Salazaras, Carla Bebout, dr. Caganas, Benas Griffithas, Abel Prudhommas, p. Songas ar p. Hymersas. Jūs niekada nebūsite gerais krikščionimis, jei atsisakysite aukoti savo gyvenimų Jėzui Kristui!

Kai kuriems iš jūsų nepatiko dr. Cagano pamokslas apie mano gyvenimą, apie kurį jis neseniai pamokslavo. Kai kuriems iš jūsų jis pasirodė per daug negatyvus. „Kas norėtų per visa tai pereiti?“, - pagalvojote jūs. Pasakysiu jums, jei aš nebūčiau per visa tai perėjęs, šį rytą mes nebūtumėm susirinkę šiame pastate! Jei aš nebūčiau per visa tai perėjęs, jūsų čia taip pat nebūtų! Jūsų „bažnytinių vaikų“ taip pat nebūtų čia! Jūsų net nebūtų apskritai, jei aš nebūčiau viso to perėjęs! Aš atvedžiau jūsų tėvus pas Kristų. Aš juos sutuokiau. Aš ganiau juos per pragarišką bažnyčios skilimą. Jūs, bažnyčios vaikai, net nebūtumėte gimę, jei aš nebūčiau ėjęs per visą tą skausmą ir kentėjimus!

Tik vienas iš bažnyčioje užaugusių vaikų atsiuntė man atviruką 75-erių jubiliejaus metų proga! Visi „39-eri“ atsiuntė man atvirukus ir padėkos laiškus. Tačiau tik vienas bažnyčioje užaugęs vaikas atsiuntė man atviruką. Tai vaikas, kuris gimė, užaugo ir buvo išgelbėtas mūsų bažnyčioje. Ir tik jis vienas iš visų likusių bažnyčios vaikų atsiuntė man gimtadienio atviruką. Ir tik jis parašė šiuos žodžius, kurie pralinksmino mano širdį:

Brangus dr. Hymersai,

      Su 75-uoju gimtadieniu. Telaimina Jus Dievas dėl Jūsų ištikimos tarnystės Jėzui! Aš esu dėkingas Dievui už tokį pastorių kaip Jūs! Ačiū už tai, kad visa ištvėrėte ir gyvenote Jėzui. Jūsų gyvenimas yra nuostabus Jėzaus liudijimas! Ačiū Jums, kad esate ištikimo krikščionio pavyzdys. Dėl Jėzaus Jūsų gyvenimas yra nuostabus, nes Jūsų gyvenimas paliečia tiek daug kitų. „Išlikite tvirtas, nepajudinamas, visuomet kupinas Viešpaties darbų“. Dr. Hymersai, Jūs primenate man šitą eilutę ir aš meldžiuosi, kad ši bažnyčia eitų tolyn ir siektų priimti jūsų viziją šiai bažnyčiai ir užsiliepsnotų Jėzui! Telaimina Jus Dievas ir palaiko jus Jėzaus vardu. Vardas (jis pasirašė savo vardą). Po jo vardu jis užrašė nuorodą 1 Jn 2, 17.

„Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“

Aš nepykstu ant jūsų, likusių vaikų. Visai nepykstu. Aš tik nerimauju dėl jūsų sielų. Aš meldžiuosi už jus, kartais per ištisą naktį. Aš bijau dėl jūsų, nes žinau, kad:

„Per daugelį išmėginimų (sielvartų ir nerimų) mes turime įeiti į Dievo karalystę.“ (Apd 14, 22)

Aš žinau, kad jei jūs nevertinate „39-erių“, jei jūs jų nemylite ir nesekate jų pasiaukojančiu pavyzdžiu, jūs niekada netapsite tos didžios mano svajonių ir vizijų bažnyčios dalimi. Asmuo, kuris užkietina savo sprandą ir sako: „Aš to niekada nepadarysiu“, yra asmuo, kuris yra pavojingame kelyje ir gali neįeiti į Dievo karalystę. Biblija sako: „Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.“ Jėzus pasakė:

„Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, – jei neatgailausi, – greitai ateisiu ir patrauksiu iš vietos tavo žibintuvą.“ (Apreiškimo 2, 5)

Prašau, atsistokite ir pagiedokime 3-ąjį himną iš giesmių lapų.

Viską Jėzui, viską Jėzui! Visas savo turimas jėgas:
   Visas mano mintis, žodžius ir darbus, visas savo dienas ir savo valandas.
Viską Jėzui! Viską Jėzui! Visas savo dienas ir savo valandas.
   Viską Jėzui! Viską Jėzui! Visas savo dienas ir savo valandas.

Mano rankos tedirba Jo darbus, mano kojos teeina Jo keliais;
   Mano akys temato tik Jėzų, mano lūpos tegarbina Jį.
Viską Jėzui! Viską Jėzui! Mano lūpos tegarbina Jį;
   Viską Jėzui! Viską Jėzui! Mano lūpos tegarbina Jį

Nuo tada, kai mano akys žvelgia tik į Jėzų, aš nebesižvalgau į šalis;
   Prasiplėtė mano dvasios regėjimas žvelgiant į Nukryžiuotąjį.
Viską Jėzui! Viską Jėzui! Žvelgiant į Nukryžiuotąjį;
   Viską Jėzui! Viską Jėzui! Žvelgiant į Nukryžiuotąjį;
(“All For Jesus,” Mary D. James, 1810-1883).

Kristu mirė ant kryžiaus, kad užmokėtų už tavo nuodėmes. Jis praliejo Savo Kraują, kad apvalytų tave nuo nuodėmės. Jis prisikėlė iš mirties, kad suteiktų tau amžiną gyvenimą. Jis yra išaukštintas Danguje, Dievo dešinėje. Kada tu nusigręši nuo nuodėmės ir pasitikėsi Jėzumi, Jis tave išgelbės akimirksniu. Jei norėtum pasikalbėti su mumis apie tai, kaip Jėzus gali tave išgelbėti, prašau, dabar sek paskui dr Caganą į auditorijos galą. Amen.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abelis Prudhommeris: Ap. D. 14, 19-23.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Living For Jesus” (by Thomas O. Chisholm, 1866-1960).