Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Apie tą patį Demą Naujajame Testamente Paulius kalba tris kartus. Laiške Filemonui 24-ojoje eilutėje jis vadinamas Pauliau bendradarbiu. Laiške Kolosiečiams 4-ojo skyriaus 14-oje eilutėje jis tik paminimas. Dr. Mc.Gee apie tai pasakė:

„Kada Paulius pirmą kartą paminėjo Demą, jis pavadino jį bendradarbiu. Laiške Kolosiečiams 4, 14 jis tik pasako „ir Demas“; Aš manau, jog tai gali nurodyti, kad Paulius nebebuvo tikras dėl jo, kaip bendradarbio. Vėliau mes skaitome, kad Demas paliko Paulių. Kaip tai liūdna (J. Vernon McGee, Th.D., Thru the Bible, volume V, p. 365; pastaba prie Kolosiečiams 4, 14).“

Mūsų šios dienos tekste apaštalas pasakė:

„Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane.“ (2 Timotiejui 4, 10)

Graikų kalbos žodis, kuris išverstas kaip „paliko“, reiškia „visiškai paliko labai keblioje situacijoje“ (MacArthur Study Bible).

Jei gyvensite kaip tikras krikščionis, tokių žmonių sutiksite ne vieną ir ne kartą. Neseniai peržiūrinėjau senas mano žmonos gimtadienio nuotraukas. Jos buvo darytos prieš dvidešimt penkerius metus. Mano žmona beveik nepasikeitusi. Aš atrodau daug senesnis, nes priaugau daug svorio dėl vartojamų priešvėžinių vaistų. Vienoje iš nuotraukų mano žmona sėdi su dvylikos žmonių grupe. Iš šių dvylikos žmonių tik trys vis dar tebėra mūsų bažnyčioje – Ileana, Leslie ir p. Prudhomme‘as. Kiti devyni mus paliko. Kadangi pažįstu juos visus asmeniškai, kartu su Pauliumi galiu apie juos pasakyti:

„Pamilę šį pasaulį jie paliko mane.“ (2 Timotiejui 4, 10)

Tai yra tiesa apie toje nuotraukoje esančius visus devynis buvusius mūsų bažnyčios narius. Jie paliko mus ir grįžo į pasaulį. Ar istorija gali pasikartoti? Taip, tai nutiks ir ateityje. Galiausiai visi asmenys, kurie myli šį pasaulį, paliks mūsų bažnyčią ankščiau ar vėliau. Tie, kurie pasiliks, be jokios abejonės pamatys nuotraukas, kurias darome šiandien – jose galėsite pamatyti kai kuriuos žmones ir galėsite drąsiai pasakyti, kad jie paliko mus „pamilę šį pasaulį“. Net jei Dievas atsiųstų mums didžiulį prabudimą atvesdamas pas mus daug žmonių, vis tiek kai kurie „pamilę šį pasaulį“ paliktų mus.

Nesakau jums to, kad pasijaustumėte blogai. Aš tai sakau tik jus įspėdamas, kad nenustebtumėte, kada taip nutiks. Šie Biblijoje užrašyti žodžiai mus įspėja. Taip nenutiko tik apaštalui Pauliui. Su tuo susidursime mes visi.

„Pamilęs šį pasaulį Demas paliko mane.“

Kas buvo ne taip su Demu? Mato Henrio komentaruose apie Demą sakoma: „Pasaulio reikalų, į kuriuos jis buvo įsivėlęs, pašauktas, Demas pasitraukė iš tarnavimo... Kristus ir jo evangelija buvo apleista ir pamiršta, o jis pamilo šį pasaulį. Atminkite, meilė šiam pasauliui yra dažna atsitraukimo nuo tiesos Jėzaus Kristaus kelyje priežastis“ (pastaba prie 2 Timotiemotiejui 4, 10). Toks mokinys yra aprašomas sėjėjo patarlėje:

„Tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta.“ (Luko 8, 13)

Jie niekados nebuvo patyrę tikrojo atsivertimo. Jie nebuvo įsišakniję į Kristų. Taigi kuomet ateina pagundymas, jie atpuola nuo bažnyčios ir grįžta prie pasaulio kelių. Taip dažnai nutinka permainų laikotarpyje. Permainų laikas Demui atėjo, kai Paulius buvo įkalintas. Viskas pasikeitė. Būtent tame permainų laikotarpyje išaiškėjo, kad jis niekuomet nebuvo įsišaknijęs į Kristų ir, palikęs Paulių, jis grįžo į pasaulį.

Mes tai matome, kai jaunimas baigia koledžus. Jiems tai permainų laikotarpis. Jie galvoja, kad niekas ankščiau nėra to patyręs! „O, varge! Manęs laukia karjera! Nesitikėkite, kad aš kentėsiu dėl Kristaus ir būsiu ištikimas! Galėjau būti ištikimas Dievui kai buvau vaikas! Dabar, kai užaugau, aš privalau atiduoti savo jėgas karjerai. Argi nesuprantate? Tai mano karjera!“ O taip, aš viską tobulai suprantu! Aš kadaise su tuo taip pat susidūriau. Skirtumas tarp mūsų yra tas, kad aš sekiau Pauliau pavyzdžiu, o tu susigundei šiuo pasauliu. Skirtumas yra tame, kad aš atsivertęs, o tu tik padarei netikrą „sprendimą“ sekti Kristumi. Kada buvai bandomas, neturėjai šaknies! Aš buvau įsišaknijęs Kristuje, o tu ne! Viskas labai paprasta!

Išbandymai dažnai ateina panašiais permainų laikais. Jaunimas įsimyli, pradeda susitikinėti ir tada nusigręžia nuo bažnyčios pasinerdami į pasaulį.

Permainų išbandymai gali prasidėti kai atsiranda vaikai. „Aš dabar turiu vaiką! Negalite tikėtis, kad dabar būsiu ištikima Viešpačiui!“ Nesvarbu, kad likusieji bažnyčioje likome ištikimi atsivesdami mūsų vaikus į kiekvienas pamaldas. Manai, kad dar niekas nepatyrė nieko panašaus kaip tu! Tikroji priežastis yra ta, kad neturi šaknies Kristuje – tu patyrei netikrą atsivertimą! Jei pasuksi netinkamu keliu, kai baigsi koledžą tu niekada nebegrįši į teisingą kelią. Tu gal ir darysi kažką bažnyčioje, tačiau tu niekuomet nebebusi tokiu galingu Kristaus kariu, koks galėjai būti! Tokiu, kokiu turėjai būti! Įžymus poetas Robertas Frostas pasakė:

„Pasakosiu tai su atodūsiu
Kažkada seniai seniai:
Du keliai išsiskyrė miške, o aš –
Aš pasirinkau tą, kuriuo mažai kas keliavo,
Ir tai viską pakeitė.“
   (“The Road Not Taken” Robert Frost, 1874-1963).

Jei pasirenki neteisingą kelią, kelio atgal nebėra. Per penkiasdešimt tarnavimo metų nesu matęs nei vieno, kuris nuklydęs sugrįžtų! Nei vieno! Įsidėmėkite, Demas niekados negrįžo pas Paulių – negrįši ir tu! Tai reiškia, kad turi būti ypač atsargus, kada renkiesi kelią gyvenimo permainų laikotarpyje. Pasaulis sako, kad galėsi pertvarkyti savo gyvenimą daug kartų. Tai sakydamas pasaulis meluoja. Nesu matęs žmogaus, kuris būtų visiškai pertvarkęs savo gyvenimą. Apie perversmus mano šeimininkė kalbėjo visą laiką, kol aš nuomojausi pas ją butą. Po daugelio metų bandymų pertvarkyti savo gyvenimą, ji išprotėjo. Tai tikra istorija! Mano drauge, būk labai atsargus rinkdamasis kelią! „Jei eisiu Kristaus keliu, aš kažko neteksiu! Neteksiu kažko labai brangaus“, - kartą ji man pasakė. Po kurio laiko ji išprotėjo, taip kaip ir Demas prarado savo sielą!

„Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane.“

Pragyvenau tris ketvirčius amžiaus. Kada esi tiek pragyvenęs, gali prisiminti daugybę matytų veidų, kuriuos buvai sutikęs gyvenime. Daugybė veidų! Dešimtys, šimtai, tūkstančiai! Daugybė daugybė veidų. Ir ką tie veidai sako? Kada tamsoje juos prisimenu, jie man sako: „Nėra nieko, dėl ko būtų verta prarasti savo sielą! Ar nori dėl to netekti savo sielos? Ar tu pamišęs?“ Štai ką tos sielos man kužda, kada jas prisimenu tamsoje.

„Prieš mane visas gyvenimas“, - pasakysi. Tu manęs negirdi, kai aš tau sakau, kad gyvenimas tik keli mėnesiai. Jie praskrieja taip greitai, kad negali suprasti, ir pamatai save stovintį prie amžinybės slenksčio, ir jau per vėlu kažką pakeisti! Nei vienas nepasitaisė po to, kai nepasuko teisingu keliu. Atminkite, Demas niekuomet negrįžo! Papasakosiu jums kelias istorijas apie tokius žmones.

Jos tėvas buvo pastorius. Ji grodavo pianinu jo bažnyčioje. Ji buvo niekuo neišsiskirianti mergina. Taigi, kada blogiukas į ją atkreipė dėmesį, ji nusekė paskui jį, užmiršo savo tikėjimą, kurio ji niekada nebuvo pažinusi, ir nusekė paskui jį. Po kurio laiko jis sudaužė jos širdį, ir ji sunkiai dirbo, kad abu galėtų išgyventi. Aš jai negalėjau niekuo padėti. Ji buvo per sena ir per liūdna klausytis mano žodžių. Aš ją lyjant lietui ant savo pečių nunešiau iki ligoninės, kurioje ji ir mirė. Jos širdis buvo mirusi prieš daug metų. Aš tebeturiu jos pianiną savo svetainėje, ir jis man primena apie tą kelią, kuriuo ji nepasuko.

Jis pirmasis paliko ūkį, nes buvo vyriausias sūnus. Jis žinojo, ko nori, tad ir gavo – susituokė su turtinga mergina ir pats užsidirbo daug pinigų. Jo nevaisinga žmona labai norėjo mažos mergaitės ir jis sutiko įsivaikinti. Jie buvo labai turtingi. Jis galvojo, kad gali nusipirkti viską! Po kurio laiko mirė jo žmona. Įvaikinta mergaitė pradėjo netinkamai elgis. Po kurio laiko ji paliko jo namus. Jie rado jį užsirakinusį savo miegamajame, rankose jis laikė pistoletą, o kūnas buvo suparalyžiuotas dėl insulto. Aš aplankiau jį ligoninėje. Jis negalėjo kalbėti. Aš paėmiau jo ranką, kad už jį pasimelsčiau. Jis pradėjo rėkti kaip laukinis žvėris, taip garsiai, kad negalėjau įsivaizduoti. Paskutinį kartą jį mačiau gulintį prabangiame karste. Musė nutūpė ant jo veido. Jis buvo labai turtingas, tačiau jis negalėjo nuvyti tos musės. Mano svetainėje tebėra jo paveikslas ir jis man primena apie kelią, kurio jis nepasirinko.

„Prieš mane dar visas gyvenimas“, - pasakysi. Tu negirdi, kai aš tau sakau, kad gyvenimas tik keli mėnesiai. Jie praskrieja taip greitai, kad negali suprasti, ir pamatai save stovintį prie amžinybės slenksčio, ir jau per vėlu kažką pakeisti! Nei vienas negrįžo iš neteisingai pasirinkto kelio. Demas niekuomet nebegrįžo pas Paulių.

Praėjusį sekmadienį dr. Caganas pasakojo jums apie mano gyvenimą. Jis pasakė, kad tai buvo „gyvenimas pilnas kovų, išdavysčių ir sunkumų“. Galbūt jums pasirodė, kad pastoriaus gyvenimas buvo per sunkus, per ilgas ir per daug jame buvo konfliktų. Galbūt jūs pagalvojote, kad aš pasukau neteisingu gyvenimo keliu. Galbūt taip pagalvojo ir Demas, kada jis pamatė grandinėmis surakintą ir kalėjime kenčiantį Paulių. Mes su žmona buvome tame tamsiame Romos kalėjime. Mes net apsilankėme toje kalėjimo kameroje, kurioje Paulius parašė 2-ąjį laišką Timotiejui. Demas išsigando, kad ir jis ten gali patekti. Taigi jis paliko apaštalą. Tuomet Paulius ir užrašė šiuos baisius žodžius:

„Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane.“

Demas klydo. Jūs klystate taip pat. Šis kelias, nors ir sunkus, atnešė man daug džiaugsmo, dovanojo man nuostabią žmoną, kurią sunku apsakyti žodžiais, ir draugystę, kokios niekada nebūčiau patyręs, jei būčiau pasirinkęs neteisingą gyvenimo kelią. Kada rinkausi gyvenimo kelią, buvau tik paauglys.

Erikas Boothas-Clibbornas buvo Wiljamo Bootho anūkas, senų laikų Išgelbėjimo Armijos įkūrėjas ir pastoriaus sūnus. Kaip Dievo Susirinkimo misionierius Erikas nuvyko į Afriką. Jam tik nuvykus į misijas su besilaukiančia žmona Lucile ir jų jauna dukra, po dviejų savaičių jis mirė. Jam tebuvo 29-eri. Po kurio laiko jo žmona parašė knygą, pavadintą „Paklusnus iki mirties“. Ji pasakojo apie pamaldas, kuriose jie dalyvavo prieš jiems išvykstant į Ameriką. Jie meldėsi ir giedojo giesmę, parašytą Eriko mamos:

„Po Tavo kojom krentu
Pavedu Tau visą save
Kentėti, gyventi ir mirti
Dėl mano nukryžiuoto Viešpaties.“

Savo knygoje Eriko žmona pasakoja apie jo laidotuves. Vietiniai afrikiečiai, kurie nebuvo girdėję Evangelijos, šimtais atėjo pamatyti krikščioniškų laidotuvių. Ji parašė: „Po maldos buvo uždėtas karsto dangtis ir vinys pradėtos kalti. Galite įsivaizduoti tą skausmą, kuris vėrė mano širdį su kiekvienu plaktuko kaukštelėjimu“. Po to ji pasakė: „Aš suprantu, kad šių dienų misionierių sėkmė didžia dalimi priklauso nuo būrio kankinių, kurie paaukojo savo gyvenimus misijos lauke dėl žūstančių sielų, kurias jie taip mylėjo. Kažkas pasakė, kad vienišas kapas tolimoje šalyje kartais padaro didesnį ilgalaikį poveikį vietinių gyvenimams ir širdims, nei viso gyvenimo pastangos. Tas paprastas medinis kryžius ant iškilusios žemės kalba įtikinamiau, nei daugybė ištartų žodžių“.

Erikui Boothui-Clibbornui buvo tik 29-eri, kai jis nuvyko į misijos lauką – ten, kur krikščionybė nebuvo žinoma. Jis ten pragyveno tik dvi savaites. Vienintelis jo pasakytas pamokslas buvo jo gyvenimas, apie kurį pasakojo laidotuvėms patarnaujantis pastorius, o jo klausėsi šimtai neišgelbėtų vietinių.

Tačiau tos trumpos laidotuvės ir buvo krikščionybės Burkina Faso pradžia. Šiandien Dievo Susirinkimo denominacija toje Afrikos dalyje prisimena Eriką Boothą-Clibborną kaip tikėjimo didvyrį, kuris atidavė savo gyvybę atsiliepdamas į Dievo pašaukimą. Šiandien ten Dievo Susirinkimo denominacija yra viena didžiausių protestantiškų denominacijų. Virš 4500 bažnyčių ir misijų patarnauja daugiau nei 1,2 milijonams Afrikos krikščionių. Eriko trumpas gyvenimas Kristų padarė žinomu tūkstančiams toje Afrikos dalyje, kurioje joks baltaodis nebuvo iki tol nuvykęs.

Kada prieš kelias dienas perskaičiau šią istoriją, nusprendžiau, kad turiu su jums ja pasidalinti. Kad ir per kokius sunkumus jūs eitumėte, vieną dieną Kristus jums atsilygins. Nusisukite nuo lengvo kelio, kuriuo pasekė Demas palikdamas apaštalą kalėjime. Nusisukite nuo lengvo kelio ir pasirinkite kelią, kuriuo mažai kas yra ėjęs. Pažiūrėkite į 2 Timotiejui 4, 17. Paklausykite apaštalo Pauliaus po to, kai Demas jį paliko surakintą grandinėse:

„Bet Viešpats stovėjo su manimi ir sustiprino mane, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir išgirstų visi pagonys...“ (2 Timotiejui 4, 17)

Jaunos moterys, jauni vyrai, sekite Pauliaus pavyzdžiu! Te Pauliaus vizija tampa jūsų! Padėkite mums tapti didžia bažnyčia, kuri bus kaip šviečiantis miestas ant kalno visam pasauliui, kad „visi pagonys išgirstų“ Evangeliją! Jaunuoli, pagalvok, kokia galėtų būti mūsų bažnyčia, kokia ji gali tapti ir tokia ji bus iš Dievo malonės! Merginos, atiduokite Kristui, ką jūs turite geriausio!

Atiduokite Kristui savo jaunystę ir savo jėgas! Būkite kaip Erikas Boothas-Clibbornas! Atiduokite savo gyvenimus Gelbėtojui. Nieko nepasilikite sau! Atiduokite Kristui viską ką turite! Pasišvęskite tarnavimui! Vykite į savo misijos lauką! Lai pasaulis vadina jus kvailiais! Eikite ir atveskite jaunų žmonių, kad jie girdėtų Evangeliją! Atiduokite Kristui geriausia, ką turite! Atsistokime ir pagiedokime septintąją giesmę iš giesmių lapų.

Užpildyk mano mąstymą, Gelbėtojau, meldžiu, leisk man galvoti tik apie Jėzų šiandien;
   Nors ir per slėnį Tu vedi mane, Tavo neblėstanti šlovė rodo man kelią.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau, kol Tavo šlove mano siela spindės.
   Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų Tavo Šventą Atvaizdą, atsispindintį manyje.

Užpildyk mano mąstymą, kiekvienas troškimas tebus Tavo garbei, mano sielą įkvėpk,
   Savo tobulumu, Savo šventa meile užliek mano kelią šviesa iš dangaus.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau, kol Tavo šlove mano siela spindės.
   Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų Tavo Šventą Atvaizdą, atsispindintį manyje.

Užpildyk mano mąstymą, lai jokia nuodėmė nemes šešėlio ant tavo šviesos.
   Leisk man matyti tik Tavo palaimintą veidą, lai mano siela mėgaujasi Tavo malone.
Užpildyk mano mąstymą, dieviškas Gelbėtojau, kol Tavo šlove mano siela spindės.
   Užpildyk mano mąstymą, kad visi pamatytų Tavo Šventą Atvaizdą, atsispindintį manyje.
(“Fill All My Vision,” Avis Burgeson Christiansen, 1895-1985).

Likite stovėti.

Visos istorijos, kurias šiandien pasakojau, yra tikros. Moteris, kuri paliko savo tėvo bažnyčią ir ištekėjo už blogo vyro, kuris sugriovė jos gyvenimą, buvo mano pamotės mama. Turtingas vyras, kuris užsirakino savo miegamajame su pistoletu rankoje, buvo mano dėdė, mano tėvo vyriausias brolis. Moters, kuri išprotėjo, tapatybės aš neatskleisiu, nes ji tebėra gyva.

Kažkada jie visi buvo jauni žmonės kaip ir jūs. Tačiau jie savo gyvenimus praleido be Jėzaus išgelbėjimo. Jie pasakė „ne“ Jėzui tiek daug kartų, kad tai jau buvo jiems tapę įpročiu ir tokiu stipriu, kad pats Dievas juos paliko jų pačių prapulčiai.

Jauni vyrai, jaunos moterys, atgailaukit! Nusigręžkite nuo savo bedieviško gyvenimo ir ateikite pas Jėzų Kristų, Dievo Sūnų. Pasitikėkite Juo. Jis nuplaus jus Savo Krauju. Jis laukia jūsų Dievo Tėvo dešinėje Danguje. Pasitikėkite Jėzumi ir būkite išgelbėti nuo iššvaistyto gyvenimo ir beviltiškos amžinybės!

Visų prašau palenkti galvas. Jei norite su mums pakalbėti apie tai, kaip galima pasitikėti Jėzumi, prašome dabar sekti paskui dr. Caganą ir Johaną Caganą į auditorijos galą. Jie nuves jus į ramų kambarį, kur galėsite pasikalbėti ir melstis. Amen.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abelis Prudhommas: 2 Timotiejui 4, 10-17.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“I’d Rather Have Jesus” (žodžiai Rhea F. Miller, 1922; muzika George Beverly Shea, 1909-2013).