Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Rytinės pamaldos buvo nuostabios. Mūsų bažnyčia vėl atgyja. Tačiau yra ir kita labai rimta pusė. Mes nepatirsime pergalės, jei neatkreipsime dėmesio į tai, kas yra rimta ir taip pat į tai, kas yra malonu.

Dr. Henris M. Morrisas pasakė: „Uždanga to, kas yra nematoma, mums yra praverta, kad trumpam išvystume didelį skaičių dvasinių jėgų, kurios nukreiptos prieš Dievo žmones. Dievas sukūrė „nesuskaičiuojamą daugybę angelų“ (Žydams 12, 22), ir atrodo, kad mažiausiai trečdalis šių sukurtų dvasių pasekė šėtonu, ir dabar kovoja ilgame kare prieš Dievą ir Jo žmones (Apreiškimo 12, 4; 7)“. Šios demoniškos jėgos yra susibūrusios į gerai organizuotą kunigaikštysčių, jėgų ir šio pasaulio tamsos valdovų hierarchiją” (Henry M. Morris, Ph.D., The New Defender’s Study Bible, Word Publishers, 2006; pastaba prie Efeziečiams 6, 12).

„Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.“ (Efeziečiams 6, 12)

Ši eilutė mums sako, kad krikščioniškas gyvenimas yra kupinas konfliktų. Daug krikščionių tai yra užmiršę, visa tai yra užmiršę ir kai kurie žmonės iš mūsų bažnyčios. Dr. Martynas Lloydas-Jonsas pasakė: „Kaip dažnai apie krikščionio gyvenimą mes galvojame kaip apie kovą ar karą? .... Aš noriu pasakyti, kad krikščionių bažnyčia užmiršo šią svarbią Naujojo Testamento tiesą... Bijau, kad dauguma iš mūsų užmiršome ir nebegalvojame apie krikščionio gyvenimą kaip apie gyvenimą, kupiną konfliktų... jei mes nekovosime, būsime nugalėti; mes tapsime priešo grobiu” (Martyn Lloyd-Jones, The Miracle of Grace and Other Messages, Baker Book House, 1986, pp. 105, 106).

„Mes linkę manyti, kad atsivertimas yra visa, ko mums reikia. Apie krikščionio gyvenimą po atsivertimo mes galvojame kaip apie „pasyvią reakciją”, - teigia dr. Lloydas-Jonesas (ibid., p. 105). Niekas nėra taip toli nuo tiesos, kaip tai! Mūsų tekstas byloja, kad mes būsime nuolatinėje kovoje su šėtonu ir jo demonais!

Kartais aš džiaugiuosi, kad esu atsivertęs iš pasaulio. Vaikai, užauginti bažnytinėje aplinkoje, viską gauna taip lengvai. Viskas jiems pateikiama ant sidabrinės lėkštės. Jiems nereikia grumtis ir kovoti, kad patekti į bažnyčią. Jei būčiau užaugęs bažnytinėje aplinkoje, aš nebūčiau nuo pat pradžių supratęs, kad negaliu nustoti saugotis, kad esu baisioje kovoje, ir kad aš esu per silpnas pats nugalėti! Štai kodėl mano gyvenimo eilute labai greitai tapo „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4, 13). Man ši eilutė reiškia, kad aš esu per silpnas kovoti šią kovą, šį karą, šį mūšį su šėtonu. Tik Kristus gali suteikti man jėgų laimėti vieną kovą po kitos. Kažkas man yra pasakęs, kad aš ieškau progos pakovoti. Tai nėra tiesa. Tiesa yra ta, kad aš nebėgu nuo kovos kaip tai daro dauguma pamokslininkų. Jei nebėgi nuo kovos, teks konfliktuoti. Kodėl? Todėl, kad šėtonas yra realus! Daug kartų aš jaučiausi silpnas ir be pagalbos, nes buvau prie pasidavimo ribos. Tuo metu aš galėjau tik pakuždėti Biblijos tekstą ir pasitikėti jos žinia su silpnu ir bejėgišku tikėjimu: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“. Tik silpnas žmogus kaip aš galėjo matyti to pažado vertę!

Leslie paprašė manęs parašyti mano gyvenimo istoriją. Aš parašiau apie 150 puslapių ir padėjau į šalį. Aš pamaniau, kad niekas nesidomės ir neskaitys tokios depresyvios knygos, nes mano gyvenimo istorija pilna konfliktų, kovos ir beveik pralaimėjimo – ilgas, kupinas konfliktų gyvenimas su keliomis šviesiomis akimirkomis! Galiausiai pasakiau Dievui, kad negalėsiu knygos užbaigti, nebent mūsų bažnyčia patirs prabudimą, nes norėjau, kad knyga baigtųsi gražiai. Atrodo, kad Dievas man pasakė: „Gerai, Robertai, užmiršk ją ir lauk prabudimo. Jeigu jo neatsiųsiu, tau nereikės užbaigti knygos“.

Kartais aš džiaugiuosi, kad nebuvau užaugintas komfortiškoje Evangeliją skelbiančioje bažnyčioje. Atėjimas iš prarasto ir vienišo pasaulio paruošė mane ilgam karui, nes nuo pat pradžių žinojau, kad bus nepaprastai sunku gyventi krikščionišką gyvenimą, žinojau, kad kiekvienas žingsnis, kurį žengsiu, bus su Kristaus jėga, nes eidamas pats vienas aš būčiau pralaimėjęs! Tai yra priežastis, kodėl tapau pastoriumi. Po mano atsivertimo, aš aiškiai supratau, kad turiu būti kovos priešakinėje linijoje. Jei nebūčiau buvęs nuolatinėje kovoje, aš būčiau atpuolęs nuo Dievo. Žinojau tai nuo pat mano išgelbėjimo dienos, ir man tada buvo dvidešimt. Kiti galėtų gyventi patogų gyvenimą, tačiau man reikėjo nuolat kariauti kaip Jėzui, kaip Pauliui, kaip kitiems tikėjimo didvyriams, aprašytiems laiške Žydams! Aš žinau, ką Paulius turėjo omeny, kada jis parašė Timotiejui:

„Kovok gerą tikėjimo kovą, laikykis amžinojo gyvenimo, kuriam esi pašauktas.“ (1 Timotiejui 6, 12)

Ir dar kartą apaštalas rašė jaunam vyrui:

„Iškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys.“ (2 Timotiejui 2, 3)

Man reikėjo kęsti sunkumus. Man reikėjo kovoti gerą tikėjimo kovą kaip Jėzaus Kristaus kariui! Man nebuvo kito kelio gyventi sėkmingą krikščionio gyvenimą. Labai dažnai mes mąstome ne bibliniais, bet psichologiniais terminais. Jei mes vadovautumėmės Biblija, mes gerai suprastume, kodėl krikščionis turi kovoti.

Kartą naktį vienas jaunuolis man pasakė pastabą, kad aš dažnai kalbu apie save. Po to jis pridūrė: „Manau, kad jūs taip darote, nes šioje bažnyčioje yra daug jaunų žmonių“. Tai buvo geras pastebėjimas. Kalbėdamas aš dažnai grįžtu į savo ankstesnius gyvenimo metus, kad rasčiau tai, kas padėtų jauniems žmonėms mūsų bažnyčioje. Aš neturiu stovėti sakykloje ir skaityti teologinę paskaitą ar išaiškinti kelias Biblijos eilutes. Aš turiu jums parodyti, kaip Raštai yra gyvybiškai svarbūs mano paties gyvenime ir kaip jie svarbūs jūsų gyvenimuose. Aš perskaitysiu mūsų tekstą dar kartą:

„Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.“ (Efeziečiams 6, 12)

Po to aš pasakoju, ką tie Raštai reiškia man. Po to, aš aiškinu jums, kaip tai tapo realu mano paties gyvenime. Sakau jums, krikščionio gyvenimas nuo pradžios iki pabaigos yra gyvenimas, kupinas konfliktų, dvasinės kovos su šėtonu ir jo demonais. Aš viliuosi, kad jūs negalvojote, kad jūsų problemos baigėsi po jūsų atsivertimo! Tai tik jūsų sunkumų ir kovų pradžia!

Dr. H. L. Willmingtonas iš Liberty universiteto pasakė:

„Jėzaus žemiškos tarnystės metu buvo didelis demoniškų jėgų proveržis... Apaštalas Paulius 1 Timotiejui 4, 1-3 rašo, kad mes galime tikėtis tokios pačios demoniškos veiklos prieš mūsų Viešpaties Antrąjį Atėjimą. Demoniška įtaka yra už daugelio populiarių judėjimų (H. L. Willmington, D.D., Signs of the Times, Tyndale House Publishers, 1983, p. 45).

Man atrodo, kad demoniška veikla stiprėja ir stiprėja su kiekvienais metais. Ji jau buvo didelė man bestudijuojant koledže, tačiau dabar aš neįsivaizduoju, kaip jaunas žmogus gali studijuoti pasaulietiniame koledže ar universitete ir vienokiu ar kitokiu būdu nesusidurti su pagundymais, ką dr. Willmingtonas vadina „demoniška įtaka“. Šėtono tikslas yra įtraukti tave pasaulį ir nuodėmę. „Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų” (1 Korintiečiams 10, 12). Jei mes nekovosime su šėtonu, mes greitai prarasime ryšį su Dievu. Pirmiausia tai pasimato jūsų maldos gyvenime. Jei nebegali melstis taip, kaip ankščiau, tai jau yra aiškus ženklas, kad tu jau priešiniesi Dievui ar pasiduodi kažkokiam pagundymui. Paklausykite dr. A. W. Tozerio, kuris pasakė:

„Ankščiau (...) mūsų tėvai tikėjo nuodėme ir velniu kaip egzistuojančia jėga, jie taip pat tikėjo Dievu, teisumu ir dangumi kaip tokiu (...) jie tikėjo, kad šios jėgos buvo viena kitai priešiškos giliu, nesuvokiamu priešiškumu. Žmogus turi pasirinkti savo pusę – jis negali likti neutralus. Pasirinkimas turi būti gyvenimo arba mirties, dangaus arba pragaro. Jei žmogus pasirenka būti Dievo pusėje, jis gali tikėtis atviro karo su Dievo priešais. Kova bus tikra, mirtina ir tęsis iki gyvenimo pabaigos žemėje (...) jis niekada neužmirš, kokiame pasaulyje gyvena – šis pasaulis tai yra kovos laukas, kuriame daugelis buvo sužeisti ir nužudyti (...) Blogio jėgos pasiryžusios sunaikinti jį, o tol, kol Kristus yra čia, Jis pasiruošęs jį išgelbėti Evangelijos jėga. Kad gautų išlaisvinimą, žmogus turi ateiti į Dievo pusę su tikėjimu ir paklusnumu. To mokė mūsų tėvai ir mes tikime, kad taip moko Biblija.
     Šiandien yra visai kitaip (...) Žmonės galvoja apie šį pasaulį ne kaip kovos lauką, o žaidimų aikštelę. Mes čia ne tam, kad kovotume, o tam, kad gerai leistume laiką ir gyventume lengvus gyvenimus (...) Taip tiki šių dienų žmogus (...) Idėja, kad šis pasaulis yra žaidimų aikštelė, o ne kovos laukas, vis labiau ir labiau plinta ir yra priimama net daugumos fundamentalių krikščionių (A. W. Tozer, D.D., “This World: Playground or Battleground?”).

Prašau nesupraskite klaidingai, tai nereiškia, kad mes negalime iš viso linksmintis! Žinoma, mes linksmai bendraujame! Žinoma, mes valgome kartu ir rengiame vakarėlius! Žinoma, mes žaidžiame žaidimus parke. Tačiau tai nėra tikslas pats iš savęs. Net ir linksmindamiesi ar bendraudami mes visuomet turime prisiminti, kad vyksta karas, o krikščionio gyvenimas yra kupinas konfliktų ir kovos! Mes galime padaryti pertraukėlę ir šiek tiek pasilinksminti, tačiau po to vėl grįžtame į kovą.

Štai kodėl jauni žmonės mūsų bažnyčioje kiekvieną savaitę vieną valandą meldžiasi kartu. Malda yra būtina, nes kitu atveju šėtonas mus nugalės.

Štai kodėl mes einame į gatves, bandydami atvesti prarastus žmones į mūsų bažnyčią, kad jie išgirstų Evangeliją. Evangelizacija yra būtina, nes kitu atveju šėtonas mus nugalės.

Štai kodėl aš turiu galingai pamokslauti nuo šios sakyklos. Stiprūs pamokslai yra būtini, kitu atveju šėtonas mus nugalės!

Ir dar vienas dalykas. Aš visai neseniai suvokiau, kad mano paties pamoksluose yra silpna vieta, ir aš turiu jūsų atsiprašyti už tai, kad ankščiau to nepamačiau! Kaip ir sakiau, krikščionio kovos gyvenimas nesibaigia tada, kai esi atsivertęs! O, ne! Atsivertimas yra tik karo pradžia! Jėzus pasakė: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą“ (Morkaus 14, 38). Gali ateiti į bažnyčią ir atrodyti kaip atsivertęs žmogus, tačiau jei nebudėsi ir nesimelsi, gali pakliūti į pagundymą ir spąstus. Tu tapsi pasaulietišku ir prarasi išgelbėjimo džiaugsmą.

Kai kurie iš jūsų nebeateinate į maldos vakarus ketvirtadieniais. Būkite budrūs! Jūs jau žengėte žingsnį link pasaulio! Krikščionio gyvenimas kupinas konfliktų su pasauliu, kūnu ir velniu. Jei tai užmiršite, jūs greitai pakliūsite į šėtono spąstus ir būsite nunešti į šio pikto pasaulio tamsą. Kai kurie pasakysite: „Nekalbėk taip! Nekalbėk taip! Tokie žodžiai gali ką nors išgąsdinti!“ Tuomet aš pasakysiu, kad juos gal ir reikia išgąsdinti! „Daug yra pašauktų, bet maža išrinktų“ (Mato 22, 14). Jei aš jų neišgąsdinsiu, tai padarys kažkas kitas! Niekas kitas, tik išrinktieji bus išgelbėti, nepriklausomai nuo to, ką aš pasakysiu ar nepasakysiu tokiame pamoksle kaip šis!

Daugelis buvo nunešti per didįjį mūsų bažnyčios skilimą, po kurio bažnyčia vos nebuvo uždaryta. Nebūkite apgauti kaip jie. Niekas nepasikeitė! „Pas jus numestas velnias, kupinas didelio įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimo 12, 12). Kada pasiduosi pasauliui, velnias užkietins tavo sąžinę. Tuomet niekas, ką mes tau sakysime, tavęs neįtikins sugrįžti pas mus! Dar nei vienas toks asmuo negrįžo! Nei vienas! „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą“ (Morkaus 14, 38).

Galiu pasakyti – jūs arba augate malonėje arba atsitraukiate! Neutralios padėties nėra! Dr. Tozeris pasakė: „Pasaulis yra kovos laukas, kuriame daugelis yra sužeidžiami ir nužudomi” (ibid.).

„Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.“ (Efeziečiams 6, 12)

Taip, velnias yra realus. Jei esi neišgelbėtas, jis prikiša keistų minčių į tavo protą. Jis sako viena ar kita, kad tik tu nepasitikėtum Jėzumi. Jis kartais padaro taip, kad žmonės tiesiog bijo pasitikėti Jėzumi. Atsispirk šėtono pagundymams ir ateik pas Jėzų dabar. Tik Jėzus gali tave apvalyti nuo visų nuodėmių Savo brangiu Krauju. Tik Jėzus tave gali išgelbėti ir apsaugoti nuo velnio tiek mūsų tautoje, tiek visame pasaulyje. Prašau, atsistokime ir pagiedokime septintą himną.

Krikščioni, ar nematai jų ant šventos žemės,
   Kaip tamsos jėgos supa tave?
Krikščioni, stokis ir smok jiems, praradimus laikydamas laimėjimais,
   Jėga, kuri ateina nuo šventojo kryžiaus.
Pirmyn, krikščionys kariai, žygiuodami kaip į karą,
   Su Jėzaus kryžiumi priešaky jūsų.

Krikščioni, ar nejauti jų, kaip jie dirba tavyje,
   Siekia suvilioti, vilioja nusidėti?
Krikščioni, niekuomet nedrebėk, niekada nepasiduok;
   Pasiruošk kovai, budėk, melskis ir pasninkauk.
Pirmyn, krikščionys kariai, žygiuodami kaip į karą,
   Su Jėzaus kryžiumi priešaky jūsų.

Krikščioni, ar negirdi jų, kaip jie teisiai tau kalba:
    „Visada pasninkauk ir budėk. Visada budėk ir melskis.“
Krikščioni, drąsiai atsakyk: „Kol kvėpuosiu aš melsiuosi“
   Po mūšio įsiviešpataus ramybė, po nakties ateis diena.
Pirmyn, krikščionys kariai, žygiuodami kaip į karą,
   Su Jėzaus kryžiumi priešaky jūsų.

„Žinau tavo sunkumus, mano ištikimas tarne.
   Esi labai pavargęs; Aš buvau pavargęs taip pat.
Šis triūsas vieną dieną padarys tave vien tik mano,
   Ir tavo vargų pabaiga baigsis prie mano sosto“.
Pirmyn, krikščionys kariai, žygiuodami kaip į karą,
   Su Jėzaus kryžiumi priešaky jūsų.
(“Christian, Dost Thou See Them?” translated by John M. Neale, 1818-1866;
       giesmės “Onward, Christian Soldiers” melodija).

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abelis Prudhommeas: Efeziečiams 6, 10-18.
Solo giesmę prieš pamokslą atliko p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Soldiers of Christ, Arise” (Charles Wesley, 1707-1788;
giesmės “Crown Him With Many Crowns” melodija).