Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

NIV vertime, kaip ir daugelyje kitų šiuolaikinių Biblijos vertimų, ši eilutė verčiama kitaip: „Ir kada atsigręši, stiprink savo brolius“.

Šį rytą jau užsiminiau jums, kad šių dienų Naujojo Testamento tyrinėtojai nesutaria. Taip pat jums minėjau, kad dr. Markus Bockmuehlis pasakė: „Kada tu atsigręži arba apsisuki (nors taip dauguma vertėjų verčia), graikų kalba tokio vertimo neparemia“ (Markus Bockmuehl, Ph.D., Simon Peter in Scripture and Memory, Baker Academic, 2012, p. 156). Jis taip pat parodė, kad Evangelijoje pagal Luką graikų kalbos žodis „epistrephō“ reiškia „atsivertęs“ (ibid.). Dr. Bockmuehlis yra Oksfordo universiteto Biblijos ir Ankstyvosios krikščionybės studijų profesorius. Jis nurodo, kad Petras atsivertė tada, kai jis buvo įtikintas dėl nuodėmės ir po to, kai susitiko su prisikėlusiu Kristumi. Aš visuomet laikiausi toko požiūrio, tačiau man buvo malonu sužinoti, kad taip pat tiki ir Oksfordo mokslininkas! Dar kartą pasitvirtino, kad KJV vertimas yra teisingas, o šių dienų vertėjai klysta.

Kodėl šių dienų vertėjai klysta? Jie klysta, nes nesupranta „atsivertimo“. Apie atsivertimą jie galvoja kaip apie „sprendimą“. Senojo KJV vertėjai žinojo apie atsivertimus, taigi jie išvertė žodį „epistrephō“ teisingai – „atsivertė“.

„Ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!” (Luko 22, 32)

Tai nuostabus tekstas, ir aš iš jo aptarsiu du dalykus.

I. Pirma, Kristus kalbėjo apie tikrą atsivertimą, kurį Petras patirs.

Prieš atsivertimą vyksta Šventosios Dvasios įtikinimas.

„Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.“ (Jono 16, 8)

Puritonų autorius Williamas Guthris (1620-1665) teigė:

„Įprastai Viešpats paruošia sielą savo būdu ją pažemindamas ir atverdamas žmogaus nuodėmę bei parodydamas jo apgailėtiną padėtį ir dėl to žmogus pats pradeda ilgėtis Jėzaus Kristaus išgydymo“ (William Guthrie, The Christian’s Great Interest, The Banner of Truth Trust, 1969 reprint, page 193).

Būtent tai ir atsitiko Petrui naktį prieš Kristaus nukryžiavimą. Žodžiai „ir kai atsiversi...“ rodo, kad Petras dar nebuvo atsivertęs, nors jis sekė Jėzumi apie tris metus. Tą naktį, kurią kai kurie vadina „Geruoju penktadieniu“, Petras pagaliau buvo priverstas pamatyti savo išdidumą ir suprasti, kad jis buvo saviteisus nusidėjėlis. Jis tik apsimetė, kad myli Jėzų visa savo širdimi. Jis išsiginė Viešpaties išbandymo metu. Viena tarnaitė pasakė, kad jis yra Kristaus pasekėjas. Petras išsiginė Kristaus. Kita tarnaitė pasakė: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu“ (Mato 26, 71). Petras išsiginė ir prisiekinėjo: „Aš nepažįstu to žmogaus“ (Mato 26, 72). Kitaip sakant, Petras pasakė: „Jei aš meluoju, tebūnu prakeiktas“ (Thomas Hale).

Jėzus pasakė Petrui, kad jis Jo užsigins tris kartus prieš pragystant gaidžiui. Tik po to gaidys pragydo! „Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko“ (Luko 22, 62). Graikų kalbos žodis „pravirko“ reiškia „garsiai raudoti, vaitoti“ (Strong). Graikų kalbos žodis „karčiai“ yra „pikrōs“. Jis reiškia „smarkiai“ (Strong). Mes dažnai matome ašaras žmonių akyse, kurie yra įtikinti. Tikruose klasikiniuose prabudimuose mes dažnai skaitome apie žmonių, kurie buvo įtikinti, raudojimą ir stiprų ašarojimą. Esu matęs keletą video įrašų iš didžių prabudimų Kinijoje, kur dešimtys žmonių vienu metu karčiai verkia, nes buvo įtikinti dėl nuodėmės jų gyvenimuose. Cornish prabudimo metu, kuris vyko 1823 metais Anglijoje, Williamas Carvosso aprašo daug žmonių „krentančių ant kelių ir taip išreiškiančių savo sielų būklę, ir agonijoje prašančių Dievo, kad Jis juos išgelbėtų“ (Paul E. Cook, Fire From Heaven, p. 87). Taip ir šiandien nutinka Kinijoje ir kitose Trečiojo Pasaulio šalyse, kur Dievas siunčia prabudimus. Netgi čia, bedieviškoje ir materialistinėje Amerikoje, esu matęs šimtus verkiančių jaunų žmonių, kada jie buvo įtikinti dėl savo nuodėmių prabudimo metu, kuris vyko septintojo dešimtmečio pradžioje. Ir net dabar mūsų bažnyčioje žmonės į pokalbių kambarį ateina su ašaromis akyse, kada jie būna įtikinti dėl nuodėmės. Labiausiai verkia tie, kurie mažiausiai turėtų rodyti savo jausmus – tyleniai intravertai, jie, Dievo Dvasios įtikinti dėl savo nuodėmių, verkia giliai gailėdamiesi. Atkreipkite dėmesį, kad jie nesigaili dėl savęs. Jei gailėsiesi dėl savęs, tu niekada neatsiversi. Turi gailėtis dėl savo nuodėmės.

Tai nėra nauja. Petras nebuvo vienintelis, kuris patyrė įtikinimą prieš jam atsiverčiant. Apaštalas Paulius taip pat tai patyrė. Jis buvo taip giliai įtikintas, kad galėjo pasakyti:

„Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno?“ (Romiečiams 7, 24)

Įtikinimas atėjo net trims tūkstančiams žmonių Sekminių dieną.

„Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, vyrai broliai?“ (Apd. 2, 37)

Senų laikų komentatorius Matthewsas Henris pasakė: „Kada nusidėjėliams yra atveriamos akys, jie negali daryti nieko kito, kaip tik iš širdies gailėtis dėl nuodėmės... Tie, kurie iš tiesų gailisi dėl savo nuodėmių ir jų gėdijasi, bijo dėl jų pasekmių ir iš širdies gailisi... Gera nuomonė apie save ir pasitikėjimas savimi mane pavedė.“ (Matthew Henry’s Commentary on the Whole Bible; note on Acts 2:37). Žmonės verkė, kada jie buvo Dievo įtikinti dėl nuodėmės. Nuodėminga moteris stovėjo už Jėzaus ir verkė. „Jis tarė jai: „Tavo nuodėmės atleistos“ (Luko 7, 48).

Iš atsiversti norėjusių žmonių senais laikais buvo tikimasi, kad jie ateis pas Jėzų su stipriu įtikinimu dėl nuodėmės. Tai patyrė ne tik Petras ir Paulius, bet ir dauguma kitų. Paskaitykite 1949-1952 metų šių žmonių atsivertimus: Augustino, Liuterio, Jono Bunjano, Georgijaus Whitefieldo, Jono Veslio, Howello Harrio, C.H. Spurgeono, jaunuolių iš Lewio salų. Visų tikėjimo kelionė prasidėjo panašiai, nuo gilaus nuodėmės įtikinimo. Esu girdėjęs vieną mergaitę sakant: „Aš taip savimi buvau pasišlykštėjusi“, po to ji pasitikėjo Jėzumi.

Dabar paklausykite Peterio Boehlerio laiško grafui Zinzendorfui dėl Jono Veslio atsivertimo.

„Jis atsikėlė ir pasakė: „Pagiedokime 456-ąjį himną „Mano siela, prieš Tavo didybę lenkiasi“. Begiedant jis dažnai šluostėsi ašaras, ir iš karto po pamaldų jis pasikvietė mane į savo kambarį ir išpažino, kad jis dabar yra įsitikinęs tiesa, kurią aš jam pasakojau apie gelbstintį tikėjimą, ir jis pasakė, kad daugiau neprieštaraus, tačiau prisipažino, kad dar neturi tos malonės. Jis klausė, kaip jis gali būti tikras, kad turi šį tikėjimą? Jis pasakė, kad nėra taip baisiai nusidėjęs kaip kiti. Aš pasakiau, kad netikėti Gelbėtoju yra pakankamai didelė nuodėmė, ir padrąsinau jį ieškoti Kristaus, kol Jį tikrai suras. Buvau stipriai paragintas pasimelsti už jį ir šaukiausi Gelbėtojo, kad Jis parodytų malonę šiam nusidėjėliui. Po maldos Veslis pasakė, kad kada tik jis gaus gelbstinčio tikėjimo dovaną, jis pamokslaus tik apie ją... Aš primygtinai maldavau jį nemastyti apie Gelbėtojo malonę kaip apie tolimą ir ateities dalyką, bet tikėti, kad ji yra čia, arti jo, kad Jėzaus širdis yra atvira ir Jo meilė jam yra labai didi. Jis karčiai verkė ir paprašė, kad aš su juo pasimelsčiau. Aš iš tiesų galiu pasakyti, kad Jonas Veslis yra vargšas, sudužusios širdies nusidėjėlis, trokštantis tikro teisumo, kurį kažkada turėjo, jis trokšta Jėzaus Kristaus teisumo. Vakare jis pamokslavo iš 1 laiško Korintiečiams 1, 23-24 „Mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį...“ Jo klausėsi daugiau nei keturi tūkstančiai žmonių, ir jis kalbėjo taip, kad visi buvo sužavėti... Jo pirmieji žodžiai buvo: „Aš nuoširdžiai išpažįstu, kad esu nevertas pamokslauti jums apie nukryžiuotą Jėzų.“ Daugelis buvo prabudinti šio pamokslo“ (citata iš Johano Greenfieldo, When the Spirit Came: The Moravian Revival, Strategic Press, no date, p. 28).

Taigi Jonas Veslis stovi sakykloje ir su skruostais riedančiomis ašaromis pamokslauja apie išgelbėjimą per Kristų prieš jam pačiam atsiverčiant! Po daugiau nei penkiasdešimties metų, jam mirštant, liudininkai girdėjo jį šnabždant vėl ir vėl:

„Aš esu didžiausias nusidėjėlis iš visų,
tačiau Jėzus mirė už mane.“

Tai yra patyrimas, kurį Petras patyrė tą naktį, kada Jėzaus buvo suimtas. Dr. Thomas Haleas pasakė tokį posakį:

„Senovės rašytojas užrašė, kad visą likusį gyvenimą, kada tik Petras išgirsdavo gaidžio giedojimą, jis verkdavo, nes jis prisimindavo naktį, kai išsižadėjo Viešpaties“ (Thomas Hale, M.D., The Applied New Testament Commentary, Kingsway Publications, 1997, p. 286; note on Mark 14:72).

II. Antra, Kristus pasakė, ką Petras darys po atsivertimo.

„Ir tu atsivertęs stiprink savo brolius.“ (Luko 22, 32)

Dr. J. Vernonas McGee pasakė: „Vėliau Petras buvo pasiruošęs stiprinti savo brolius. Ištirtas žmogus gali padėti kitiems“ (Thru the Bible; prierašas prie Luko 22, 32). Žmogus, kuris patyrė, ką reiškia būti įtikintam dėl nuodėmės, gali padėti tiems, kurie taip pat yra įtikinti dėl nuodėmės. Žmogus, kuris buvo išgelbėtas Jėzaus, gali padėti kitiems būti išgelbėtiems Jėzaus. Žmogus, kuris suvokia, koks jis yra silpnas, gali padėti kitiems silpniems žmonėms.

Man visada patiko Jonas Veslis. Man jis patinka, pirmiausia, dėl vienos priežasties – jis, kaip ir aš, galvojo, kad jis gali būti išgelbėtas gyvendamas dorą gyvenimą. Būtent taip ir aš galvojau. Jis Moravinų misionieriui Peteriui Boehleriui pasakė, kad jis neturi gelbstinčio tikėjimo. Boehleris galvojo, kad Veslis norėjo sužinoti, kaip jis gali būti tikras dėl savo tikėjimo, juk jis nebuvo toks baisus nusidėjėlis. Tai buvo Veslio susitrenkimo akmuo, kaip ir mano. Boehleris pasakė jam, kad nepasitikėti Jėzumi yra pakankamai didelė nuodėmė. „Jis karčiai verkė ir paprašė manęs už jį pasimelsti“. Po to, kai Jėzus jį išgelbėjo, Jonas Veslis visą likusį savo gyvenimą padėjo prarastiems nusidėjėliams ir stiprino brolius. Jis kasmet su arkliu nujodavo po 7200 kilometrų ir pamokslaudavo du arba tris pamokslus kasdien visą likusį savo gyvenimą! Himnas, kurį mums giedojo p. Griffithas, gali būti parašytas Veslio.

Gelbėk pražuvusius, rūpinkis mirštančiais,
   Ištrauk juos iš nuodėmės ir kapo;
Verk dėl suklupusio, pakelk nukritusį,
   Papasakok jiems apie Jėzų, Jis gali išgelbėti.
Gelbėk pražuvusius, rūpinkis mirštančiais,
   Jėzus yra gailestingas, Jėzus išgelbės.

Pagiedokime priegiesmį kartu!

Gelbėk pražuvusius, rūpinkis mirštančiais,
   Jėzus yra gailestingas, Jėzus išgelbės.
(“Rescue the Perishing” Fanny J. Crosby, 1820-1915).

„Ir tu atsivertęs stiprink savo brolius.“ (Luko 22, 32)

Kada galime pasakyti, kad kažkas yra iš tiesų atsivertęs? Kada galime pasakyti, kad kažkas yra išties išgelbėtas? „Ir tu atsivertęs stiprink savo brolius.“ Kada esi atsivertęs, Kristus pakeičia tavo troškimus. Tai, ką tu mylėjai prieš atsiversdamas, mylėsi mažiau nei mylėsi brolius. Tu mylėsi bažnyčią visa savo širdimi. Visa savo siela mylėsi tikrus krikščionis. Tu norėsi padaryti viską, ką gali stiprindamas juos ir jiems padėdamas. Tu melsiesi už juos, padėsi jiems ir mylėsi juos visa savo širdimi kaip Kristus. Apaštalas Jonas tai labai aiškiai įvardijo. Jis pasakė:

„Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli savo brolio, tas pasilieka mirtyje.“ (1 Jono 3, 14)

Tai yra vienas iš ryškiausių bruožų, rodančių, kad esi atsivertęs, nes iš tiesų myli brolius ir seseris bažnyčioje ir stengiesi daryti viską, ką gali, kad jiems padėti. Pažiūrėkite kaip Lara, Karena ir kitos naujos merginos padeda poniai Hymers! Nieko kito negalime pasakyti kaip tik tai, kad jos yra atsivertusios!

Tačiau yra dar kitas bruožas, rodantis, kad esi atsivertęs. Atsiverskite savo Biblijas, Luko 14 skyrių. Scolfield Study Biblijoje jis yra 1096 puslapyje. Tai palyginimas apie Didžią Vakarienę. „Vyras“, paruošęs didžią vakarienę, yra Kristus. Tarnas, kurį Jis išsiuntė kviesti žmonių, yra tikras krikščionis. Dabar paklausykite, ką Jėzus pasakė tikram krikščioniui. 23-oji eilutė. Atsistokime ir paskaitykime ją garsiai:

„Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni.“ (Luko 14, 23)

Galite atsisėsti. Paimkite, prašau, pieštuką ar rašiklį ir pasibraukite žodžius „Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni“ (Luko 14, 23). Būtent tai mes ir darome kiekvieną ketvirtadienio popietę, kiekvieną šeštadienio vakarą ir kiekvieną sekmadienio popietę. Mes siunčiame kiekvieną laimėti sielas.

Tačiau aš matau, kad kai kurie iš brolių tuo metu stovi ir kalba ar dar kažką veikia, kad prastumtų tą laiką. Jie niekada neparsineša naujos užpildytos kortelės su vardu arba jie parsineša labai mažai kortelių su vardais. Kas yra ne taip su tais žmonėmis, kurie neparneša užpildytų kortelių su sutiktų žmonių vardais? Vienas arba kitas: arba jie yra pražuvę, arba jie yra atpuolę. Geri krikščionys eina ieškoti pražuvusių. Neišgelbėti ir atpuolę tik slampinėja ir stumia laiką. Jei tu esi tas atpuolęs, būk atsargus! Tu prarasi savo išgelbėjimo džiaugsmą jei neatgailausi. Jėzus tau sako: „Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų“ (Apreiškimo 2, 5). „Vėl imkis pirmykščių darbų“. Grįžk prie sielų laimėjimo darbo. Atnešk naujų kortelių su žmonių vardais. Grįžk prie pirmų darbų, kuriuos darei.

Tačiau kai kurie iš jūsų dar iš viso to nesate darę. Jūs niekuomet nenorėjote to daryti ir to nedarote iki šiol. Jūsų akys apsiblausia ir jūsų veidai sustingsta. Jūs galvojate: „Jis niekada neprivers manęs to daryti!“ Kodėl ne? Man darosi labai aišku, kad tu nesi atsivertęs. Tu lauki, kad mes „pamokytume“ tave, kaip atsiversti, nors tu neturi jokio noro paklusti Kristui. Jis sako: „Priversk juos ateiti“, o tu sakai: „Ne! Aš nepaklusiu Kristui!“ Vargšas drauge! Vargšės merginos! Taip darydami jūs niekados nerasite ramybės ir džiaugsmo Jėzuje!

Šiame didmiestyje yra šimtai prarastų ir vienišų jaunų žmonių. Jie laukia kol kažkas bus jiems malonus, pasidomės jais ir parodys geresnį kelią. Tačiau tu negali jiems padėti, jei pats esi prarastas. Dėl jų gerovės aš maldauju tavęs atgailauti ir pasitikėti Jėzumi. Ateik pas Jėzų su tikėjimu. Pavesk savo gyvenimą Jo globai. Jis tave išgelbės. Jis apvalys tave nuo nuodėmės Savo Krauju. Ir Jis išsiųs tave atvesti prarastųjų ir padėti broliams!

„Ir tu atsivertęs stiprink savo brolius.“ (Luko 22, 32)

Atsistokite, prašau, ir pagiedokime šeštąjį himną iš savo giesmynų.

Klausyk! Tai Ganytojo balsas, kurį aš girdžiu,
   Tamsioje dykynėje ir liūdesyje
Jis šaukia avis, kurios nuklydo,
   Toli nuo Gelbėtojo nuklydo.
Sugrąžink juos, sugrąžink juos,
   Parvesk juos iš nuodėmės laukų;
Sugrąžink juos, sugrąžink juos,
   Sugrąžink paklydusius pas Jėzų.


Kas eis ir padės Ganytojui tame darbe,
   Padės Jam paklydusius surasti?
Kas sugrąžins prarastus į aptvarą,
   Kur jie bus apsaugoti nuo šalčio?
Sugrąžink juos, sugrąžink juos,
   Parvesk juos iš nuodėmės laukų;
Sugrąžink juos, sugrąžink juos,
   Sugrąžink paklydusius pas Jėzų.

Dykumoje išgirsk jų verksmą,
   Kalnų dykynėje aukštai;
Išgirsk! Šeimininkas kalba tau,
   „Eik, surask Mano avis kad ir kur jos būtų.“
Sugrąžink juos, sugrąžink juos,
   Parvesk juos iš nuodėmės laukų;
Sugrąžink juos, sugrąžink juos,
   Sugrąžink paklydusius pas Jėzų.

Dr. Chanai, prašau pasimelsti. Amen.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė p. AbelisPrudhommeas: Luko 22, 31-34.
Solo giesmę prieš pamokslą atlikop. BenjaminasKincaidasGriffithas:
“Gelbėk žūstančius” (Fanny J. Crosby, 1820-1915).