Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Izaijo knyga iš tiesų prasideda šiuo skyriumi. Daugelis komentatorių sako, kad tai yra Izaijo, kaip pranašo, pašaukimas, ir tai yra tiesa. Tačiau tame slypi kur kas daugiau tiesos. Aš įsitikinęs, jog čia aprašomas Izaijo atsivertimas, o taip pat ir jo, kaip pranašo, pašaukimas. Taip pamokslininkams dažnai nutikdavo ir ankščiau. Kada jie patirdavo atsivertimą, jie suprasdavo, jog Dievas nori, kad jie pamokslautų kitiems. Aš manau, jog svarbiausia šiose eilutėse yra tai, kad jos parodo, kaip Izaijas patyrė atsivertimą. Jeigu ir jūs norite patirti atsivertimą, jums taip pat reikia išgyventi tai, ką patyrė Izaijas.

I. Pirma, turi patirti Dievo artumą.

Jūs galite lankytis bažnyčioje metų metus ir nepatirti Dievo artumo. Jūs metų metus galite studijuoti Bibliją ir kartoti maldos žodžius, tačiau nepatirti Dievo. Per mano gyvenimą mane daug kartų sukrėtė ši mintis.

Prieš man ateinant į kinų baptistų bažnyčią, keletą metų aš buvau kaukazietiškos baptistų bažnyčios narys. Nors aš tebuvau paauglys, gerai pamenu, kaip svarsčiau, jog beveik visi jauni žmonės čia neturi jokių santykių su Dievu. Atrodė, kad sekmadieninėje mokykloje jie tik paviršutiniškai peržvelgdavo medžiagą ir atsakydavo į užduotus klausimus. Pamokslo metu jie nenusėdėjo savo vietose, rašinėjo ir perdavinėjo vienas kitam raštelius. Jie neturėjo gyvenimo. Jie neturėjo supratimo. Į nieką jie rimtai nekreipė dėmesio. Nei vieno iš jų negalėjau įsivaizduoti sėdint vienumoje ar besimeldžiant ramioje vietoje. Jie buvo „atskirti nuo Dievo gyvenimo“ (Efeziečiams 4, 18).

Kas su jais buvo ne taip? Tiesą pasakius – jie nepažino Dievo. Ar kartais jie nepagalvodavo apie Dievą? O, taip, aš įsitikinęs, kad pagalvodavo. Tačiau jų mintys apie Dievą tebuvo abstrakti doktrina arba neapibrėžtas vidinis jausmas.

Mūsų bažnyčioje taip pat yra žmonių, kurie nepažįsta Dievo. Tame nėra nieko neįprasto. Tai yra tiesa beveik apie visus paskutiniųjų laikų žmones, gyvenančius postmodernioje kultūroje. Jeigu jūs pasakytumėte: „Dievas man yra labai realus asmuo. Dievas yra pats svarbiausias asmuo mano gyvenime“, ką jūsų klasės draugai pagalvotų apie jus? Ką apie jus pagalvotų jūsų bendradarbiai? Ar jie nepažvelgtų į jus nustebusiomis akimis? Argi jie nepagalvotų, kad esate keistas arba keista? Sveiki atvykę į realybę! Jie nepažįsta Dievo taip pat kaip ir jūs! Šį rytą čia yra jaunų žmonių, kurie nėra patyrę Dievo taip pat kaip ir tie, su kuriais jūs kasdien kalbatės mokykloje ar darbe.

Dievas nėra mumyse. Tai yra svarbus dalykas. Jeigu jūs pasakytumėte savo klasės draugams, kad esate dvasinis, tai jų nesutrikdytų. Jeigu jūs pasakytumėte, kad jūs sekmadienį girdėjote apie Dievą bažnyčioje, tai jų nesutrikdytų. Tačiau jeigu jūs pažiūrėtumėte jiems į akis ir pasakytumėte: „Dievas, kuris sukūrė šį pasaulį, yra pats svarbiausias ir realiausias asmuo mano gyvenime“, – jie pažiūrėtų į jus ir pagalvotų, kad esate labai keistas. Kodėl? Nes Biblija taip sako:

„Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.“ (Romiečiams 3, 11)

Ir vėl kitur Biblija sako:

„Pasaulis (savo) išmintimi nepažino Dievo.“ (1 Korintiečiams 1, 21)

Dauguma naujųjų evangelikų nėra nė kiek geresni nei likęs prarastas pasaulis. Jie net gali lankyti Biblijos studijų grupelę ar jūsų koledžą, tačiau jūs neišgirsite jų rimtai kalbant apie Dievą. Merginos dažniausiai ten eina pasikalbėti arba paplepėti apie šį bei tą. Tačiau jos negalvoja apie Dievą – bent jau tikrai ne apie Biblijos Dievą! Jei pasakytumėte, kad esate musulmonas, katalikas, judaistas ar net baptistas, tai jų nesutrikdytų. Jei pasakytumėte: „Dievas yra manyje ir tavyje“ – tai jų visiškai nesutrikdytų. Tai yra Naujojo Amžiaus (New Age) judėjimo mokymas. Tačiau jeigu jūs pasakytumėte: „Dievas yra ten aukštai ir mus stebi. Jis mato mūsų nuodėmes ir teisia mus“, – įdomu, kas nutiktų tada? Jie pagalvotų, kad esate labai keistas, ar ne taip?

Ženkime dar vienu laipteliu aukščiau. Pakalbėkime apie jus. Jūs esate čia ir dar nesate atsivertę. Ką tu manai apie Dievą? Juk tu laikas nuo laiko apie Jį pagalvoji, ar ne? Jei nesi atsivertęs, tai garantuotai neteisingai mąstai apie Jį.

Izaijas buvo jaunuolis, kada jam tai nutiko. Jis buvo studijavęs Bibliją. Jis buvo lankęsis Šventyklos tarnavimuose. Tačiau jis asmeniškai nebuvo pažinęs Dievo. Jis žinojo daug dalykų apie Dievą, tačiau jis nepažino Dievo ir nebuvo Jo patyręs. Jis buvo kaip ir patriarchas Jobas, kuris pasakė Dievui:

„Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave. Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose.“ (Jobo 42, 5-6)

Jobas buvo girdėjęs apie Dievą. Tačiau dabar Dievas prabilo Jobui „iš audros“ (Jobo 38, 1). „Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros.“ (Jobo 40, 6)

Nežinau, kaip tai paaiškinti žmonių kalba. Galbūt geriausia būtų jums papasakoti tikrų istorijų. Dr. Caganas buvo ateistas. Jis visiškai netikėjo Dievu. Vieną vėlyvą vakarą dr. Caganas bijojo. Ryte jo laukė labai svarbus testas UCLA. Tačiau jis visiškai nesuprato mokymo medžiagos. Jis žinojo, kad egzamino jokiu būdu neišlaikys. Ir tada dr. Caganas pasimeldė pirmą kartą savo gyvenime. Jis pasakė: „Dieve, atleisk man“. Po to jis nuėjo miegoti. Ryte jis atsibudo žinodamas, kad testo neišlaikys. Tačiau jam atvykus į klasę ir pamačius testo klausimus, jis į juos lengvai atsakė ir gavo geriausią įvertinimą! Tuomet jis suprato, kad Dievas yra realus. Tai iš tiesų buvo Dievo darbas.

Kada man buvo penkiolika metų, aš buvau giliai sukrėstas savo močiutės mirties ir tų siaubingų įvykių, kurie atsitiko dieną prieš mirtį ir per pačias laidotuves. Aš nubėgau toli į Foresto Lawno kalvas Glendalyje. Parkritau ant žemės dejuodamas ir išpiltas prakaito. Tuomet Dievas prie manęs priartėjo. Dievas buvo šalia, ir aš tai jutau. Visuomet prisimenu Jokūbą, kada Dievas prisiartino prie jo vieną naktį:

„Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: „Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!“ Jis nusigandęs tarė: „Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!“ (Pradžios 28, 16, 17)

Nei dr. Caganas, nei aš tada nepatyrėme atsivertimo, bet mes kartu su Jobu jau galėjome pasakyti: „Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave“ (Jobo 42, 5). Tai nereiškia, kad jis iš tiesų pamatė Dievą. Tai vaizdinis būdas perteikti, kad jis girdėjo apie Dievą, o dabar suprato, kad Dievas iš tiesų yra tikras, ir tada jis suprato, kad yra nusidėjėlis, jis pasakė: „Vargas man, aš šlykščiuosi savimi ir atgailauju“ (ibid.). Izaijo išgyvenimas buvo toks pats, kaip ir Jokūbo, Jobo, dr. Cagano ir mano paties, kai man buvo penkiolika metų, po mano močiutės šiurpių laidotuvių. Izaijas pasakė:

„Karaliaus Uzijo mirties metais mačiau Viešpatį aukštame ir pakeltame soste. Jo rūbas pripildė šventyklą.“ (Izaijo 6, 1)

Dr. J. Vernonas McGee pasakė:

„Mirus karaliui Jozijui Izaijas galvojo: „Gerasis karalius Jozijas mirė ir dabar reikalai pasisuks į bloga. Izraelį okupuos. Klestėjimo nebebus. Prasidės nuosmukis ir jį seks badas.“ Esant tokiai situacijai Izaijas daro tai, ką kiekvienas asmuo turėtų daryti – jis eina į šventyklą... Nuvykęs į Dievo šventyklą, Izaijas atranda, kad tikrasis tautos Karalius yra gyvas. „Mačiau Viešpatį aukštame ir pakeltame soste. Jo rūbas pripildė šventyklą.“ Dievas sėdi soste... Dievas aukštai sėdi soste ir Jis nedarys kompromisų su nuodėme (J. Vernon McGee, Th.D., Thru the Bible, vol. III, Thomas Nelson Publishers, 1982; pastaba prie Izaijo 6, 1).

Dabar pažiūrėkite į Izaijo 6, 3. Ten buvo serafimai ir kiti angelai:

„Jie šaukė vienas kitam, sakydami: „Šventas, šventas, šventas, kareivijų Viešpats; visa žemė pilna Jo šlovės.“ (Izaijo 6, 3)

Jie šaukė: „Šventas, šventas, šventas, kareivijų Viešpats“. Dr. W. A. Criswellas, didis Dalaso miesto pastorius Teksaso valstijoje, kuris pastoriavo daugiau nei šešiasdešimt metų, pasakė: „Aš manau, kad tai nurodo į tris asmenis Trejybėje“ (W. A. Criswell, Ph.D., Isaiah: An Exposition, Zondervan Publishing House, 1977, p. 53).

Šventas, šventas, šventas!
   Viešpats Dievas Visagalis!
Anksti ryte
   Mūsų giesmė kils į Tave;
Šventas, šventas, šventas!
   Gailestingas ir Stiprus!
Dievas trijuose Asmenyse,
   Palaiminta Trejybė!

Šventas, šventas, šventas!
   Nors tamsa Tave gaubia,
Nuodėmingų žmonių akys
   Tavo šlovės negali matyti.
Tik Tu vienas esi šventas;
   Nieko kito šalia Tavęs nėra
Tobulas galioje,
   Meilėje ir tyrume.
(“Holy, Holy, Holy” Reginald Heber, 1783-1826).

Jeigu tu nesi patyręs Dievo artumos – Triasmenio Šventojo Rašto Dievo, jeigu tu nesi išgyvenęs Jo šventumo, teisumo ir malonės..., kaip tu gali tapti tikru krikščioniu?

II. Antra, turi patirti įtikinimą dėl nuodėmės.

Pažiūrėkite Izaijo 6, 5:

„Aš tariau: „Vargas man, aš esu žuvęs! Aš esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp žmonių nešvariomis lūpomis. Aš savo akimis mačiau Karalių, kareivijų Viešpatį!“ (Izaijo 6, 5)

Triasmenio švento Dievo patyrimas pranašą privertė pamatyti jo nuodėmę: „Aš esu žmogus nešvariomis lūpomis“. Jokiu būdu nepatirsi tokio įtikinimo, kol Dievas neapsireikš tau Pats kaip „visos žemės Teisėjas“. Reformatų teologas Dr. Davidas Wellsas pasakė:

„Pranašas patyrė siaubingą baimę supratęs pavojų, kuriame yra žmonės dėl Dievo charakterio. Nei vienas negali stoti Jo šviesoje. Visi yra sunaikinami Jo charakterio, nes tokio pobūdžio šviesa skverbiasi prieš visokį blogį, iškrypimą, savanaudiškumą, netikėjimą, nedėkingumą ir nepaklusnumą... Izaijas tai pamatė vizijoje ir iš karto, šviesoje to, kas Dievas yra, pareiškė: „Vargas man, aš esu žuvęs! Aš esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp žmonių nešvariomis lūpomis. Aš savo akimis mačiau Karalių, kareivijų Viešpatį!” (Izaijo 6, 5). Tai tik viena iš daugelio ištraukų, kurios kalba apie skausmingą ir bauginančią tobulo Dievo tyrumo realybę.“ (David F. Wells, Ph.D., The Courage to Be Protestant, Eerdmans Publishing Company, 2008, p. 125).

Dr. W. A. Criswellas pasakė:

„Kad pamatytum Dievą, reikia turėti akis, kad išgirstum Dievą, reikia turėti ausis. Tiems, kurie yra akli, Jis neegzistuoja. Tiems, kurie yra kurti, Jis nekalba. Tiems, kurie turi akis, kurios mato, turi ausis, kurios girdi ir širdis, kurios jaučia, Dievas yra amžinai arti šlovėje. Regėdamas viziją Izaijas pasijuto nuodėmingas ir nevertas. Kiekvienas žmogus, kuris stoja Dievo akivaizdon, pasijus esąs apsuptas nevertės ir nešvarumo užliejančio potvynio (Criswell, ibid., p. 54).

Vieną dieną jūs susitiksite su Dievu veidas į veidą. Jei nesi išgelbėtas šiame gyvenime, mirties akimirką stosi prieš Jo teismą. Dievas, su kuriuo susitiksi, nebus tas dievas, kurį įsivaizdavai savo prote. Ir tai nebus jokios kitos religijos sukurtas dievas. Tu susitiksi veidas į veidą su Biblijos Dievu. Jis tave teis už tavo nuodėmę, ypač už tavo širdies ir proto nuodėmę. Yra tik vienas būdas, kaip tavo nuodėmė gali būti atleista, ir tas būdas yra per Kristaus mirtį tavo vietoje ant kryžiaus. Ir yra tik vienas būdas, kaip tavo nuodėmė gali būti apvalyta, ir tas būdas yra per Kristaus Kraują, pralietą ant kryžiaus. Dr. Martynas Lloydas-Jonesas pasakė: „Mūsų evangelija yra Kraujo Evangelija; kraujas yra pamatas; be jo nėra nieko“ (God’s Way of Reconciliation, Ephesians 2, The Banner of Truth Trust, 1981, p. 240).

Dabar pažiūrėk į aštuntą eilutę:

„Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: „Ką man pasiųsti? Kas eis už mus?“ Aš atsiliepiau: „Aš čia, siųsk mane!“ (Izaijo 6, 8)

Dabar Izaijas yra pašaukiamas pamokslauti. „Aš čia. Siųsk mane!“ Ir jis ėjo ir pamokslavo kitiems tai, ką pats patyrė.

Tu būsi išgelbėtas, jei pasitikėsi Jėzumi ir būsi apvalytas Jo šventu Krauju. Tik tada tu galėsi susitikti su Dievu, jei būsi apvalytas nuo savo nuodėmės Jėzaus, Jo Sūnaus Krauju. Danguje mes giedosime naują giesmę: „buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju“ (Apreiškimo 5, 9). Aš maldauju tavęs šį rytą - pasitikėk Jėzumi ir tapk švarus Dievo akyse per Jo Kraują! Amen. Dr. Chanai, prašau palydėk mus maldoje.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Šv. Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abelis Prudhommeas: Izaijo 6, 1-8.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“The God of Abraham Praise” (Daniel ben Judah, 14th century).