Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Kai kas gali paklausti, kodėl aš kalbu apie Martyną Liuterį (1483-1546)? Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš nesu liuteronas, aš esu baptistas. Kas dėl bažnyčios prigimties doktrinos, aš esu baptistas, ne liuteronas. Kas dėl krikšto, aš esu baptistas, ne liuteronas. Kas dėl Viešpaties Vakarienės, aš esu baptistas, ne liuteronas. Kas dėl Izraelio tautos ir žydų, aš esu baptistas, ne liuteronas. Visi šie mokymai yra svarbūs ir dėl kiekvieno iš jų aš nesutinku su Liuteriu, aš stoviu drauge su baptistais. Tačiau aš giliai gerbiu aiškų ir biblinį Liuterio mokymą apie išteisinimą tikėjimu tik per Kristų. Aš nekalbu apie visus modernius liuteronus. Aš kalbu apie patį Liuterį. Jis buvo vienas iškiliausių visų laikų krikščionių.

Liuteris istorijoje išsiskiria kaip labai žmogiškas asmuo, savo laikų didvyris, nors kartais šiurkštus ir kietasprandis. Jis ne visada viską matė aiškiai. Jis neatmetė Romos katalikų „pakaitalo teologijos“ doktrinos, kuri moko, kad bažnyčia visiškai pakeitė Izraelį. Ši katalikiška doktrina gyvenimo pabaigoje privedė Liuterį pasakyti labai priešiškus dalykus apie žydus. Richardas Wurmbrandas, atsivertęs žydas, kuris tapo liuteronų pastoriumi, kartą man pasakė labai paprastai: „Aš jam atleidžiu“. Pastorius Wurmbrandas žinojo, kad Liuteris buvo savo laikų didvyris kaip ir mes visi šiandieną. Vėliau istorija parodys, kad ir mes turėjome daug netobulumų, ypač dėl sielas pasmerkiančių klaidų, tokių kaip „apsisprendimo teologija“, kuri yra tokia pat pragariška kaip ir katalikų viduramžio apgavystės.

Nežiūrint kai kurių „juodų taškų“ Liuteris turėjo ypatingas dovanas. Ch. Spurgeonas buvo iškiliausias visų laikų baptistų pamokslininkas. Jis liaupsino Liuterį ir dažnai jį citavo (paskaitykite du Spurgeono pamokslus apie Liuterį), The Metropolitan Tabernacle Pulpit, volume XXIX, pp. 613-636). Spurgeonas pasakė: „Didžiausias mūsų didžio reformatoriaus atradimas buvo nusidėjėlio išteisinimas per tikėjimą Jėzumi Kristumi ir tik per tai“. Labai dažnai Liuteris matydavo teologinio klausimo šerdį ir išreikšdavo savo mintis labai originaliai bei su didžia jėga.

Išteisinimas yra pats svarbiausias mokymas iš išgelbėjimo doktrinos. Be išteisinimo žmogus yra pasmerktas pražūčiai į pragarą! Žmogus gali teisingai tikėti apie bažnyčią, apie krikštą, apie Viešpaties Vakarienę, apie Izraelį, bet būti pakeliui į pragarą, nes jis nėra išteisintas. Kita vertus žmogus kaip ir Liuteris, nors ir klaidingai tiki dėl šių ir kitų dalykų, jis gali būti išgelbėtas, jei bus išteisintas Kristaus. Štai kodėl Spurgeonas pavadino išteisinimą „Reformacijos brangakmenių karūna“, nes išteisinimas yra pati svarbiausia doktrina. Liuteris išteisinimą tik per tikėjimą pavadino „doktrina ant kurios bažnyčia stovi arba krenta“. Be išteisinimo nei vienas negali būti išgelbėtas! Su šia pačia svarbiausia iš visų doktrinų aš sutinku su didžiuoju Reformatoriumi. Aš visiškai sutinku su Liuteriu dėl išteisinimo tik per tikėjimą Jėzumi Kristumi! Tai buvo Liuterio pagrindinė pamokslų tema, ir aš su juo visiškai dėl to sutinku!

„Teisusis gyvens tikėjimu.“ (Romiečiams 1, 17)

Kaip Liuteris priėjo prie tokio teksto supratimo? Spurgeonas pasakoja mums apie Liuterio atsivertimą:

     „Aš imčiau ir pailiustruočiau šį mokymą paminėdamas tam tikrus įvykius iš Liuterio gyvenimo. Evangelijos šviesa apšvietė didį Reformatorių palaipsniui. Tai įvyko vienuolyne. Vartant seną Bibliją, kuri buvo pritvirtinta prie kolonos, Liuteriui užkliuvo ši eilutė: „Teisusis gyvens tikėjimu“. Ši dangiška eilutė jį sukrėtė, tačiau jis dar nesuprato visko, kas su tuo susiję. Tačiau jis nebegalėjo rasti ramybės atlikinėdamas religines apeigas ir vienuolyno prievoles. Negalėdamas to suvokti, jis toliau tęsė ir dar labiau save kankino stiprindamas kūno marinimą iki tokio laipsnio, kad kartais jį rasdavo apalpusį nuo išsekimo. Jis buvo save privedęs prie mirties slenksčio... ieškodamas ramybės per savęs fizinį kankinimą jos nerado... vėliau Viešpats jį visiškai išlaisvino iš šių prietarų sukaustymo ir jis pamatė, kad nei per kunigus, nei per kunigų patarnavimus, nei per kankinimąsi, nei per nieką kitą, ką jis galėjo padaryti, ramybės jis nesulauks; ir jis suprato, kad turi gyventi tik tikėjimu Kristumi. Mūsų tekstas šį rytą išlaisvino katalikų vienuolį ir uždegė jo sielą.

     „Teisusis gyvens tikėjimu.“ (Romiečiams 1, 17)

Kada Liuteris galiausiai suprato šį tekstą, jis pasitikėjo tik Kristumi. Savo motinai jis parašė: „Aš pasijutau tarsi dar kartą gimęs, tarsi būčiau perėjęs pro atviras duris į rojų“. Spurgeonas pasakė:

     „Nepraėjus daug laiko po to įvykio, jis pradėjo aktyviai reikštis. Vienas kunigas, vardu Tetzelis, keliavo po Vokietiją pardavinėdamas nuodėmių atleidimus už grynuosius. Nesvarbu, kokia bebūtų buvusi jūsų nuodėmė, kada tik jūsų pinigai suskambėdavo aukų rinkimo dėžutėje, jūsų nuodėmės būdavo atleidžiamos. Kada tik Liuteris apie tai išgirdo, jis be galo pasipiktino ir sušuko: „Aš išdaušiu skylę toje dėžėje!“, ką jis be abejonės ir padarė ne vienai dėžei. Jo tezių prikalimas ant bažnyčios durų buvo tai, kas nutildė indulgencijų muziką. Liuteris skelbė nuodėmių atleidimą per tikėjimą Kristumi nemokamai, be jokio mokesčio, ir popiežiaus indulgencijos labai greitai tapo pajuokos objektu. Liuteris gyveno tikėjimu, todėl tas, kuris kitu atvejų greičiausiai būtų buvęs tylus, demaskavo klaidas su įtūžusio liūto riaumojimu. Tikėjimas, kuris buvo jame, pripildė jį intensyviu gyvenimu ir jis metėsi į karą su priešu. Po kurio laiko jie išsikvietė Liuterį į Augsburgą, ir jis ten nuvyko, nors jo draugai patarė jam nevykti. Jis buvo iškviestas kaip eretikas, kad popiežiaus tarnai galėtų pasiteisinti Wormso miesto suvažiavime (Imperatoriaus Konsule), nors visi Liuterio draugai jam sakė nevykti, nes ten garantuotai jis būsiąs sudegintas ant laužo; tačiau Liuteris jautė būtinybę paliudyti, ir tokiu būdu vežime jis vyko per kaimus ir miestelius pakeliui pamokslaudamas. Paprasti žmonės ateidavo paspausti jam rankos, paspausti rankos vyrui, kuris stovėjo dėl Kristaus ir Evangelijos rizikuodamas savo gyvybe. Jūs pamenate, kaip jis atstovėjo tame rudens suvažiavime Wormso mieste. Ir nors kiek tai leidžia suprasti žmogiškas protas jis žinojo, kad jo gynyba kainuos jam gyvybę ir jis greičiausiai bus sudegintas ant laužo kaip ir Jonas Husas, tačiau Liuteris elgėsi kaip vyras dėl savo Viešpaties, jo Dievo. Tą dieną vokiečių susirinkime (teisme) Liuteris padarė tai, už ką tūkstančius kartų dešimčių tūkstančių motinų vaikai laimino jo vardą ir dar labiau laimino Viešpaties, jo Dievo vardą“. (C. H. Spurgeon, „A Luther Sermon at the Tabernacle,“ The Metropolitan Tabernacle Pulpit, Pilgrim Publications, 1973 reprint, Volume XXIX, pp. 622-623).

„Teisusis gyvens tikėjimu.“ (Romiečiams 1, 17)

Mano pirmoji pažintis su Liuteriu įvyko 1950-aisiais metais baptistų bažnyčioje. Vieną sekmadienio vakarą čia parodė nespalvotą filmą apie Liuterį. Jis atrodė kaip keistas asmuo iš praeities, kuris man neturi pasakyti nieko įdomaus. Filmas man pasirodė ilgas ir nuobodus. Aš klausiau savęs, kodėl mūsų pastorius dr. Walteris A. Peggas apskritai varginosi mums parodyti šį filmą. Turiu pasakyti, kad šiandien turiu visiškai kitokią nuomonę apie šį didį filmą. Man patinka jį žiūrėti dabar! Paspauskite čia norėdami pamatyti šio filmo ištrauką.

Mano antroji pažintis su Liuteriu įvyko daug vėliau po mano atsivertimo. Tuo metu aš skaičiau apie Jono Veslio atsivertimą, kuriame jis pasakė:

Vakare aš labai nenoriai nuėjau į bažnyčią Aldersgate gatvėje; ten kažkas skaitė Liuterio įžangą į laišką Romiečiams. Maždaug be penkiolikos minučių devynios jis skaitė apie pasikeitimą, kurį Dievas vykdo širdyje, kada žmogus pasitiki Kristumi, ir aš pajutau keistą šilumą širdyje. Aš suvokiau, kad aš pasitikiu Kristumi, tik vienu Kristumi dėl sielos išgelbėjimo; aš pajutau ir patvirtinimą, kad jis paėmė mano nuodėmes, būtent mano, ir supratau, kad aš buvau išgelbėtas iš nuodėmės įstatymo ir mirties (John Wesley, The Works of John Wesley, third edition, Baker Book House, 1979 reprint, volume I, p. 103) .

Tai man padarė įspūdį, nes aš žinojau, kad Veslis buvo vienas iš stipriausių pamokslininkų pirmojo didžiojo prabudimo metu. Veslis atsivertė klausydamasis Liuterio žodžių apie išteisinimą per tikėjimą Kristumi.

Dar vėliau aš sužinojau, kad Jonas Bunjanas, mūsų baptistų protėvis, taip pat skaitė Liuterį jo nuostabaus atsivertimo laikotarpiu „Expanding his study of the Scripture with writings of Martin Luther” (Pilgrim's Progress, Thomas Nelson, 1999 reprint, publisher's introduction, p. xii). Bunjanas tapo plačiausiai skaitomu visų laikų baptistų autoriumi!

Jonas Veslis, kuris buvo metodistas, atsivertė skaitydamas Liuterio darbus. Jonui Bunjanui, kuris buvo baptistas, Liuterio raštų skaitymas padėjo tuo metu, kada jis grūmėsi ieškodamas atsivertimo. Aš pagalvojau, kad Liuterio raštuose vis tik turėtų būti daug gerų įžvalgų. Aš atradau, kad laiškas Romiečiams buvo Liuterio žinios šerdis. Liuteris pasakė:

„Laiškas Romiečiams iš tiesų yra svarbiausia Naujojo Testamento dalis ir pati švariausia Evangelija, ir ją verta žinoti net tik kiekvienam krikščioniui žodis žodin, mintinai, bet ji turi užvaldyti jo kasdienybę, ji turi tapti kasdiene sielos duona. Jos neįmanoma skaityti ar apmąstyti per dažnai, nes kuo dažniau mes su ja susiliejame tuo brangesnė ir skanesnė ji tampa (Martin Luther, “Preface to the Epistle to the Romans,” Works of Martin Luther, Baker Book House, 1982 reprint, volume VI, page 447).

Kodėl aš manau, kad Liuterio raštai yra svarbūs šiandien? Pagrindinė priežastis yra ta, kad jis mus sugražina į laišką Romiečiams ir labai aiškiai parodo mums, kad laiškas Romiečiams „iš tiesų yra svarbiausia Naujojo Testamento dalis ir pati švariausia Evangelija.“ Tai yra būtent tai, ką mes turime girdėti ir girdėti šiomis piktomis „apsisprendimo“ dienomis. Labiau už bet ką mums reikia grįžti į laišką Romiečiams! Liuterio dienų katalikai buvo užmiršę pagrindinę laiško Romiečiams žinią. Mūsų dienų „apsisprendę“ padarė tą patį. Jie gal ir skaitė laišką Romiečiams, tačiau jie iš jo nepasimokė. Štai kodėl „apsisprendimo teologija“ labai panaši į katalikybę. Katalikai sako: „daryk tai ir gyvensi“. „Apsisprendę“ sako: „Daryk tai ir gyvensi“. Tačiau laiškas Romiečiams sako:

„Teisusis gyvens tikėjimu.“ (Romiečiams 1, 17)

Romiečiams 3, 20 sako:

„Nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.“ (Romiečiams 3, 20)

Liuteris pasakė, kad mes neturime galvoti apie įstatymą, kad jis moko, ką daryti ar ko nedaryti. Taip veikia žmogiški įstatymai. Žmogiški įstatymai yra išpildomi gerais darbais, nors širdis gali su jais ir nesutikti. O Dievas teisia pagal tai, kas yra širdies gilumoje, pagal motyvus; Dievo įstatymas nurodo reikalavimus žmogaus širdžiai ir jie negali būti įvykdyti gerais darbais, bet labiau nurodoma į darbus, kuriuos reikia daryti iš širdies gilumos, kitaip tai bus tik veidmainystė ir melas. Štai kodėl 116-tos psalmės 11-oje eilutėje visi žmonės yra vadinami melagiais, nes nei vienas negali įvykdyti Dievo įstatymo iš širdies, nes visiems žmonėms nepatinka tai, kas gera ir visi mėgaujasi blogiu. Jei nėra pasimėgimo gerais dalykais, tuomet jūsų vidinė širdis nenori daryti gero. Jai nepatinka Dievo įstatymas ir ji maištauja prieš jį. Todėl nuodėmė tikrai yra ir Dievo rūstybė, ir bausmė yra pelnyta, nors iš išorės atrodo, kad jūs turite atlikę daug gerų darbų. Jūs esate pasmerkti Dievo įstatymo, nes jūsų širdis visomis jėgomis maištauja pieš Jo įstatymą.

Tačiau Dievo įstatymai nebuvo duoti tam, kad tave išteisintų ar išgelbėtų. Paskaitykime laiško Romiečiams 3, 20 dar kartą ir garsiai:

„Nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.“ (Romiečiams 3, 20)

Tu gali stengtis būti kiek galima geresnis. Tačiau Dievas nežiūri į tavo išorę. Jis žiūri į tavo širdį. O ten Jis mato sugedimą, vorų nuodus, didžiulį maištą ir nuodėmę.

„Nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus…“ (Romiečiams 3, 20)

Kuo daugiau tu stengsiesi paklusti įstatymui, kad būtum išgelbėtas, tuo blogiau tau seksis. Taip buvo Liuteriui prieš jo atsivertimą, ir taip pat buvo prieš Veslio ir Bunjano atsivertimą, nes jie desperatiškai bandė pateisinti save „gerais darbais“. Tačiau įstatymas siekia daug toliau. Jis tiria tavo širdį, kad pamatytum siaubingą realybę - nuodėmę savo širdyje ir prote prieš Šventąjį Dievą. Atkreipkite dėmesį į paskutinius laiško Romiečiams 3, 20 žodžius:

„Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.“ (Romiečiams 3, 20)

Tau reikia pradėti „šlykštėtis“ savimi – dėl savo nuodėmingos širdies!

Tačiau Dievas yra davęs vaistų sielai, kuri nori išsigelbėti. Kuo daugiau jie kovoja prieš nuodėmę, tuo giliau jie yra į ją įtraukiami. Ar taip nebuvo ir tau? Kuo labiau stengiesi nenusidėti, tuo blogesniu nusidėjėliu savo viduje tampi – atstumdamas nuostabius Kristaus vaistus nuo nuodėmės ir bandydamas sukurti savo paties gerumą „vėl pašvęsdamas“ savo gyvenimą „eiti pirmyn“ ir kalbėdamas „nusidėjėlio maldą“, mokydamasis dar daugiau apie išgelbėjimą ir darydamas dar daugiau kitų įstatymo darbų. Tačiau niekas iš to, ką išmoksti, pasakai, padarai ar pajunti negali atnešti tau taikos su Dievu, kuris žino tavo širdies ir proto nuodėmingumą.

Ko įstatymas negalėjo tau suteikti, gali tau duoti malonė per „tikėjimą“ Kristaus Krauju. Tik Kristaus Kraujyje gali rasti atpirkimą iš savo nuodėmių ir Dievo rūstybės permaldavimą. Jis mirė tavo vietoje, kad sumokėtų už tavo nuodėmes, ir Jo Kraujas gali apvalyti tave nuo nuodėmės! Ant kryžiaus Jėzus Kristus sumokėjo visą kainą už kiekvieną tavo nuodėmę.

Taigi ką tau liko padaryti? Atsakymas yra duotas Romiečiams 3, 26:

„(Dievas) pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.“ (Romiečiams 3, 26)

Tikėti Jėzumi. Tai yra visas atsakymas prarasto žmogaus, kuris bando gyventi geresnį gyvenimą laikydamasis „įstatymo“ ir darančiam visokius „sprendimus“, kovoms. Mesk šalin visus savo gerus darbus, „sprendimus“, psichologines savianalizes, taip pat išmesk savo pagyras dėl to, kad esi geresnis nei kiti. Taip tu negali būti išgelbėtas.

„(Dievas) pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.“ (Romiečiams 3, 26)

Tikėk Kristaus Krauju, pralietu už tave ant kryžiaus, kuris dabar yra Danguje, kuris buvo ir yra visada šviežias ir turi galią apvalyti visas nuodėmes. Turėk tikėjimą tuo Krauju, Kristaus Krauju ir tu būsi išgelbėtas! Dr. Chanai, prašau, palydėkite mus maldoje.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abelis Prudhommeas: Romiečiams 3, 20-26.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“For All My Sin” (Norman Clayton, 1943).