Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Apaštalas Jonas buvo jauniausias iš dvylikos. Jonas buvo apie 18 metų. Tačiau jis buvo vienintelis apaštalas, kuris sekė Jėzų iki pat kryžiaus. Kiti apaštalai vis dar slapstėsi. Iš to galime pasimokyti. Amerikos kariuomenė tarnybai šaukia vyrus nuo 18-os iki 22-jų metų. Vyresnio amžiaus vyrai yra kur kas konservatyvesni ir nebe tokie bebaimiai. Manau, jog tai yra viena iš priežasčių, kodėl kiekvienas didelis dvasinis prabudimas istorijoje vyko jaunų žmonių dėka – kiekvienas! Aš net nesu girdėjęs apie senų žmonių vadovaujamą dvasinį prabudimą.

Tai sakydamas turiu būti atsargus. Praėjusią savaitę aš nustojau akcentuoti prabudimo temą, nes pastebėjau jumyse daugiau sumišimo nei prabudimo. Šia tema jums vis dar reikia patarimų. Aš esu senas karys. Aš dalyvavau daugelyje mūšių, o kai kurie iš jų buvo labai didingi! Mūšis seminarijoje dėl Biblijos. Mūšis dėl abortų. Mūšis prieš baisų filmą „Paskutinis Kristaus išbandymas“. Mūšis prieš apsisprendimo doktriną. Taip pat ir ilgas mūšis su tais, kurie paliko mūsų bažnyčią per Olivo skilimą. Aš taip pat savo akimis stebėjau tris labai netikėtus Dievo siųstus prabudimus. Taigi, tas senas karys pasakė: „Palaukit! Mes dar nesame pasiruošę!“ Seni kariai žino tokius dalykus.

Douglas MacArthuras buvo didis Amerikos generolas. JAV Prezidentas Ruzveltas atitraukė jį iš Filipinų per Antrąjį Pasaulinį karą. Išvykstant generolas MacArthuras pasakė: „Aš grįšiu“. Jis grįžo! Ir mes laimėjome! Ačiū Dievui! Jaunuoliai, mes grįšime, ir aš tikiu, ankščiau ar vėliau mes pamatysime prabudimą ir mūsų laikais!

Viešpatie, siųsk prabudimą,
Viešpatie, siųsk prabudimą,
Viešpatie, siųsk prabudimą -
Ir te jis ateina iš Tavęs!

Grįžkime prie Jono! Koks jis vyras! Jis drąsesnis už patį Petrą! Jono tikėjimas didesnis nei Tomo. Štai jis stovi prie kryžiaus. Jūs žinote, kad būdamas ten, jis rizikavo savo gyvybe! Štai jis stovi ten ir gina Kristaus motiną. Jis dar tik paauglys. Tačiau koks jis vyras! Koks didvyris! Jis seka savo Gelbėtoju iki pat kryžiaus! Štai jis stovi ten ir stebi savo Viešpatį bei Šeimininką mirštantį ant kryžiaus! Aš esu įsitikinęs, kad jis galvojo, kad viskas baigta. Tačiau niekas nebuvo baigta. Niekada nėra baigta. Kristus pasakė: „Aš sugrįšiu“. Mūsų didis Gelbėtojas ir mūsų didis Generolas sugrįš! Jis pasakė: „Aš sugrįšiu“ (Jono 14, 3). Ir Jis padarys tiksliai taip, kaip Jis pasakė!

Jie mus persekioja Irake. Jie mus persekioja Irane. Jie mus persekioja Sirijoje. Jie mus persekioja Šiaurės Amerikoje. Jie mus muša net Baltuosiuose rūmuose! Jis gali tapti net diktatoriumi! Aš girdėjau, kad vienas JAV senatorius prasitarė apie tokią galimybę. Mes galime būti valdomi teroro! Mums gali tekti eiti į pogrindį, kaip tikintieji buvo priversti padaryti Kinijoje. Tačiau nesvarbu, ką jie bepadarytų, mūsų didis Vadas pasakė: „Aš sugrįšiu!“ Ačiū Dievui! Mes turime tokį pažadą! „Jis sugrįžta vėl“ – pagiedokime priegiesmį.

Jis sugrįžta vėl, Jis sugrįžta vėl,
Tas pats Jėzus atmestas žmonių;
Jis sugrįžta vėl, Jis sugrįžta vėl,
Su jėga ir didžia šlove,
Jis sugrįžta vėl!
   (“He is Coming Again,” Mabel Johnston Camp, 1871-1937).

Grįžkime prie Jono! Koks didvyris! Koks vyras! Štai jis stovi ir stebi savo Viešpatį ir Šeimininką, mirštantį ant kryžiaus! Aš esu įsitikinęs, kad jis manė, kad viskas baigta. Tačiau galbūt, tik galbūt... Jėzaus žodžiai galėjo nuskambėti jo galvoje:

„Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels.“ (Mato 17, 22, 23)

„Galbūt!“ „Ne, taip negalėjo atsitikti!“ „Bet galbūt!“ Aš esu įsitikinęs, kad tokios mintys kirbėjo Jono galvoje. Ir jis toliau stebėjo. Jis sustingo ir stebėjo kiekvieną detalę. Jonas žinojo, kad jis mato kažką labai svarbaus. Iš tiesų, tai buvo pats svarbiausias dalykas, kurį jis kada nors matė! Jis turėjo viską teisingai užfiksuoti. Jis turėjo prisiminti kiekvieną detalę. Kaip Ernestas Hemingvėjus jis turi užrašyti „absoliučiai teisingai – absoliučiai be jokios klaidos ar pagražinimo“. Taigi Jonas viską stebėjo labai atidžiai ir rašėsi viską savo atmintyje.

Ar ne tai mes darome, kada mylimas žmogus miršta? Mes prisimename, kur esame buvę. Mes prisimename smulkias detales. Mes persukame įrašus savo galvose. Argi taip nedarote?

Kiekvienas mano amžiaus amerikietis atsimena daug detalių iš tos dienos, kai JAV prezidentas R. Kenedis buvo nužudytas. Tos nusikaltimo detalės amžiams įrašytos mūsų smegenyse. Aš prisimenu menkiausias detales iš tos dienos, kai mirė mano močiutė, nors tai buvo prieš 58-erius metus, man tada buvo 15-ka. Aš atsimenu mažiausias smulkmenas iš tos dienos, kai numirė mano miela mama. Aš žinau, kur buvau. Aš atsimenu, ką tada skaičiau. Aš atsimenu, kaip atrodė jos ligoninės palata. Aš atsimenu, koks paveikslas kabėjo ant palatos sienos. Aš atsimenu, kaip ji atrodė. Aš net atsimenu, kaip tada ji buvo apsirengusi. Aš pamenu net ligoninės kvapą. Šios detalės pasilieka mūsų protuose amžiams.

Taip tą dieną atsitiko ir su Jonu. Jis jokiu būdu negalėjo užmiršti to, ką matė tą dieną, kai Jėzus mirė ant kryžiaus.

„(...) vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.“ (Jono 19, 34, 35)

Dr. R. C. H. Lenskis pasakė: „Tai buvo ta tiesa, kurios išsiginė eretikas Centurionas ir ankstyvieji gnostikai. Spekuliuodami žodžiu „Logos“ („Žodis“), kuris, jų teigimu, netapo kūnu; Logos Dvasia (Kristaus dvasia, kaip jie sudėliojo), kuri nusileido ant Jėzaus prieš Jo kančias, paliko Jį. Kristus... negalėjo kentėti, tai buvo tam tikras doceizmas. Ši erezija tvirtino apie bendrystę ir bendravimą be „Jėzaus, Dievo Sūnaus“ aukos ir Jo apvalančio kraujo. Taip tvirtina ir visi šių dienų teologai, kurie niekina „senos kraujo teologijos“ mokinius. „Kraujas“ yra labiau specifinis žodis nei „mirtis“, nes „kraujas“ skelbia apie auką. Visuomet yra kraujas, kuris buvo pralietas. Dievo Avinėlis praliejo savo kraują atpirkimo metu. Tai yra „Jėzaus, Jo Sūnaus“ kraujas, Jėzaus kaip žmogaus, kuris turėjo žmogišką prigimtį ir turėjo kraują, kuris buvo „Jo Sūnaus“; Gyvenimo Žodis, antras Dievybės asmuo, kuris tapo kūnu (Jono 1, 14), kurio kraujas, kada buvo pralietas, turėjo jėgą apvalyti mus nuo nuodėmės“ (R. C. H. Lenski, Th.D., The Interpretation of the Epistles of St. John, Augsburg Publishing House, 1966, p. 389; komentaras prie 1 Jono 1, 7).

Dr. Lenskis buvo liuteronas. Man nesvarbu, pakartosiu, nesvarbu kas ką sako – jis buvo visiškai teisus - ir jis buvo teisus tuo metu, kada „senoji kraujo teologija“ buvo atmesta.

„Kraujas sutaikina sielą.“ (Kunigų 17, 11)

„Tam, kuris pamilo mus ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes.“ (Apreiškimo 1, 5)

Man patinka giedoti šią giesmę be jokios baimės. Norėčiau ją pagiedoti Johno MacArthuro bažnyčioje! Jis sumenkina Kraują. Aš norėčiau šią giesmę pagiedoti pačiam Johnui MacArthurui!

Ar buvai pas Jėzų apvalančios jėgos?
   Ar esi nuplautas Avinėlio krauju?
Ar visiškai pasitiki Jo malone?
   Ar esi nuplautas Avinėlio krauju?
Ar esi nuplautas kraujyje?
   Sielą valančiu Avinėlio krauju?
Ar tavo drabužiai be dėmės? Ar jie balti kaip sniegas?
Ar esi nuplautas Avinėlio krauju?
    (“Are You Washed in the Blood?” Elisha A. Hoffman, 1839-1929).

Tarp kitko, kas tiksliau buvo ne taip su „sena kraujo teologija“? Dr. Martynas Lloydas-Jonesas pasakė: „Žmonės nekenčia „kraujo teologijos“, tačiau nėra kito verto vardo kaip tik pralieto Kristaus kraujo“ (Kankinys Lloyd-Jones, M.D., Assurance (Romans 5), Banner of Truth Trust, 1971, p. 148).

Iš tiesų yra tik dvi teologijos – gerų darbų ir Kristaus Kraujo teologija. Yra tik Finėjaus teologija ir Liuterio teologija. Yra apsisprendimo teologija ir Reformacijos teologija – tik dvi teologijos kryptys, iš kurių turi pasirinkti vieną. Aš tikiuosi, kad pasirinksite teisingą, nes „be kraujo praliejimo nėra atleidimo“ (Žydams 9, 22). Kainas atėjo su daržovių auka - darbais, maldomis, sprendimais. Jo brolis Abelis atėjo pas Dievą su kraujo auka. Kainas buvo atmestas. Abelis buvo išgelbėtas. Tai yra gera dviejų kelių iliustracija – išgelbėjimo darbais ir išgelbėjimo krauju. Tai yra aiškiai ir tiesiai užrašyta Biblijoje! Žmonės galvoja, kad jie yra išgelbėti jų gerais darbais, arba jie suvokia, kad jie niekuomet nebus pakankamai geri ir jiems reikia, kad jų nuodėmės būtų nuplautos Kristaus Krauju. Dr. Lenskis pasakė: „Tik šventas ir brangus Kristaus kraujas atveda vargšus nusidėjėlius į bendrystę su Dievu, taip pat ir mus ten palaiko“ (ibid., p. 390). M. Liuteris pasakė: „Kristaus kraujas buvo Dievo kraujas. Asmuo yra amžinas ir beribis, net vieno Jo kraujo lašo būtų užtekę išgelbėti visą pasaulį“ (komentaras prie Izaijo 53, 5). Kitoje vietoje M. Liuteris pasakė: „Kristus būtų galėjęs vienu Savo kraujo lašu nuplauti visas pasaulio nuodėmes (pastaba prie Galatams 2, 16). Trečioje vietoje didis reformatorius M. Liuteris pasakė: „Jis yra tas, kuris atperka mus Savo krauju. Jo kraujas yra Dievo kraujas, Galingojo Kūrėjo kraujas, šlovės Viešpaties kraujas, Dievo Sūnaus kraujas. Apie jį kalba apaštalai ir galingai patvirtina“ (komentaras prie 1 Jono 1, 7; Apreiškimo 1, 5)

Apaštalas Jonas pasakė:

„(...) vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.“ (Jono 19, 34)

Jis ne tik pateikė faktus apie tai, kas nutiko Kristui ant kryžiaus. Jis žinojo Kristaus Kraujo ypatingą svarbą. Savo pirmame laiške Jonas pasakė: „Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių“ (1 Jono 1, 7). Ir vėl savo pirmame laiške Jonas užrašė: „Ir yra trys liudytojai žemėje: Dvasia, vanduo ir kraujas; ir šie trys sutaria kaip vienas.“ (1 Jono 5, 8)

„(...) vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.“ (Jono 19, 34)

Kunigaikštis Nicholas von Zinzendorfas (1700-1760) buvo didis krikščionis. Jis atsivertė galvodamas apie ant kryžiaus kraujuojantį Jėzų, kad Jis apvalytų jį nuo jo nuodėmės. Nukryžiuotojo Kristaus žodžiai, užrašyti ant paveikslo viršaus, palietė jo širdį: „Aš tai padariau dėl tavęs; ką tu dėl manęs padarei?“ Šis jaunas didikas buvo perpildytas nuodėmės įtikinimu ir galiausiai jis sužinojo, kad jo nuodėmės buvo apvalytos Jėzaus Krauju. Jis pradėjo darbą, kurio pasėkoje Moravinų misionieriai buvo išsiųsti iki pasaulio pakraščių. Jis ir pradėjo šiuolaikinį misionierių judėjimą. Vienas iš kunigaikščio siųstų misionierių atvedė Joną Wesley pas Kristų, tokiu būdu galima sakyti, kad jis padarė įtaką Pirmajam Didžiam Prabudimui ir visam Metodistų judėjimui. Jis padarė tokią didelę įtaką Williamui Carey‘ui (1761-1834), kad šis, kaip pirmas baptistų misionierius, išvyko tarnauti į Indiją. Po to šimtai baptistų misionierių pasekė jo pavyzdžiu.

N. Zinzendorfo pamokslavimas ir teologija turėjo visišką Kristaus centriškumą. N. Zinzendorfas pasakė: „Kristaus kraujas nėra tik suverenus vaistas nuodėmei, jis taip pat yra pagrindinis krikščioniškojo gyvenimo maistas.“ Jis nuolat pamokslaudavo apie Kristaus žaizdas ir Kristaus Kraują. Jis pasakė: „Dvasia ateina pas mus kraujo keliu visiškam išgelbėjimui.“ Jis pasakė: „Aš trokštu Tavęs, sužeistas Dievo Avinėli, kad apvalytum mane savo apvalančiu Krauju.“ Šį himną jis užrašė vokiškai, o Jonas Wesley jį išvertė į anglų kalbą:

„Jėzau, Tavo kraujas ir teisumas,
   Yra mano grožis, mano šlovinga apranga;
Viduryje liepsnojančių pasaulių jais pasipuošęs
   Su džiaugsmu aš pakelsiu savo galvą.

Viešpatie, tikiu Tavo brangiu krauju,
   Kuris prie Dievo malonės sosto,
Amžiams užtaria šventuosius,
   Už mane, net už mano sielą buvo pralietas.

Augustus‘as Toplady‘us (1740-1778) nebuvo kvailas. Jis gavo išsilavinimą Westminsterio mokykloje ir Trejybės koledže Dubline, Airijoje. Jis atsivertė būdamas 15-kos. Jis buvo ordinuotas Anglijos Bažnyčioje, kai jam suėjo 24-eri. Elginas S. Moyeris pasakė: „Didis kalvinizmo čempionas Anglijos Bažnyčioje ginčijosi ir labai rimtai užrašė“ (Who Was Who in Church History, Moody Press, 1968, p. 408). Šis didis išsilavinęs vyras užrašė himną, kurį mes giedojome prieš šį pamokslą. Šiame himne Toplady‘us pavadino Jėzų Amžina Uola. Šį himną pirmą kartą išgirdau per savo močiutės laidotuves, man tuo metu buvo 15-ka metų. Šis himnas padarė tokią didelę įtaką mano jaunam protui, kad aš vėliau susiradau himnų giesmyną ir skaičiau jo žodžius dar ir dar kartą. Jis yra pažymėtas pirmuoju numeriu jūsų giesmių lape. Pagiedokime jį.

„Amžina Uola praskelta dėl manęs, leisk man pasislėpti Tavyje;
Te Vanduo ir Kraujas iš Tavo perdurto šono, kurie ištekėjo,
Du kartus mane išgydo, Nuvalo mane nuo kaltės ir jėgos.
   (“Rock of Ages, Cleft for Me” Augustus M. Toplady, 1740-1778).

Tai malda Jėzui, kuris buvo perskeltas (suplėšytas į gabalus) ant Kryžiaus. Tai yra malda Jėzui, prašanti Jo apvalyti mus nuo nuodėmės vandeniu ir Krauju, kuris ištekėjo iš Jo perdurto šono. Jonas matė Kraują ir vandenį ištekančius iš Jėzaus šono. Tai todėl, kad kareivio ietis perdūrė vandens rezervuarą aplink Jėzaus širdį, ir Kraujas su vandeniu išsiveržė iš šono. Tas Kraujas, sumaišytas su vandeniu, vis dar tebėra šviežias ir prieinamas apvalyti tave nuo nuodėmės ir gali išgelbėti tavo sielą visiems laikams ir amžinybei. Kada ateisi pas Jėzų su tikėjimu, tu iškart būsi nuplautas Jo Krauju nuo visos nuodėmės ir tapsi švarus Dievo akyse. Neieškok emocijų ar jausmų. Pažvelk į Jėzų. Pasitikėk Juo savo širdimi. Tu niekada neužmirši dienos, kada Dievo akyse buvai apvalytas šventu ir brangiu Jėzaus Krauju.

Jonas užrašė mūsų tekstą trečiuoju asmeniu, tačiau aš pateiksiu mūsų tekstą pirmuoju, kad išryškinčiau mintį:

„(...) vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. Tai mačiau ir liudiju, ir mano liudijimas yra teisingas; aš žinau sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.“ (Jono 19, 34, 35).

Jonas tai užrašė, kad tu tikėtum ir būtum išgelbėtas iš nuodėmės ir teismo Krauju ir vandeniu, kurie ištekėjo iš Jėzaus, Dievo Sūnaus, šono. Nebandyk viso to aiškiai suprasti. Tai per gilu, kad visiškai suvokti. Jonas užrašė tai tam, kad tu tikėtumu visa savo širdimi. Kada pasitikėsi Viešpačiu Jėzumi, tu būsi švariai nuplautas ir būsi išgelbėtas. Amen. Dr. Chanai, prašau, palydėkite mus maldoje.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete -
www.sermonsfortheworld.com
Paspauskite ant nuorodos „Pamokslai lietuvių kalba“.

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Prieš pamokslą Šv. Raštą skaitė p. Abelis Prudhomme‘as: Jono 19, 31-37.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo p. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“A Crown of Thorns” (Ira F. Stanphill, 1914-1993).