Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Jėzaus mirties diena ant kryžiaus buvo ketvirta svarbiausia diena žmonijos istorijoje. Pirma svarbiausia diena buvo kada Dievas sukūrė pirmąjį žmogų. Antra buvo nuopuolio diena, kada žmogus nusidėjo ir atnešė mirtį bei sugedimą į pasaulį. Trečia svarbiausia diena buvo kada Nojaus dienomis prasidėjo tvanas. Tačiau ketvirtoji, svarbiausia, diena buvo kada Kristus mirė ant kryžiaus, ten ant kalvos, netoli už Jeruzalės miesto sienų.

Tą dieną, kai Kristus mirė ant kryžiaus, visa žmonijos istorijos raida pasikeitė amžiams! Tūkstančių žmonių gyvenimai buvo pakeisti. Sielos atsivertė, ir pasaulis jau niekuomet nebebus toks pats. Šį vakarą mes pažvelgsime į tą dieną, kai Kristus mirė, ir pastebėsime keturis didžius įvykius.

I. Pirma, tamsa apgaubė kraštą.

Biblija sako:

„Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.” (Mato 27, 45)

Dr. J. Vernon McGee sako:

„Mūsų Viešpats buvo prikaltas ant kryžiaus trečią valandą, tai yra devintą valandą ryto. Iki dvyliktos valandos žmonės Dievo Sūnui darė viską, ką jie norėjo. Po pietų užėjo tamsa, ir tas kryžius tapo altoriumi, ant kurio Avinėlis, kuris, kuris prisiėmė viso pasaulio nuodėmes, buvo paaukotas“. (Thru the Bible, Thomas Nelson, 1983, IV tomas, 148 puslapis)”.

Matas, Morkus ir Lukas sako mums, kad ta tamsa „apgaubė visą kraštą“ nuo dvyliktos iki penkioliktos valandos, kol Jėzus numirė. Dr. John MacArthur nors ir klydo dėl Kristaus kraujo, bet buvo teisus kalbėdamas apie tą tamsą:

„Tai nebuvo saulės užtemimas, nes žydai naudojosi mėnulio kalendoriumi ir Velykos visada būdavo švenčiamos per pilnatį, todėl užtemimu to negalima paaiškinti. Ta tamsa buvo antgamtiška.“ (MacArthur Study Bible, paaiškinimas prie Luko 23, 44).

Antgamtiška tamsa, kuri apgaubė kraštą, kada Kristus mirė, primena mums dvyliktąjį stebuklą, kuris įvyko Mozės laikais, prieš Izraelio vaikų išėjimą iš Egipto:

„Viešpats tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką, kad tamsa apgaubtų visą Egipto šalį, tamsa, kurią galima būtų pajusti“. Mozė ištiesė savo ranką, ir tirščiausia tamsa tris dienas buvo visame Egipto krašte” (Išėjimo 10, 21-22).

Dievas atsiuntė tamsą Mozės laikais ir Dievas atsiuntė tą pačią tamsą virš krašto, kada Jėzus mirė ant kryžiaus. Dr. Watts rašo:

„Te saulė tamsoje pasislepia ir savo garbę slepia. Kristui, galingajam Kūrėjui, mirštant už žmonijos, Jo kūrinijos nuodėmę.“ (“Alas! And Did My Saviour Bleed?” Isaac Watts, D.D., 1674-1748).

II. Antra, tą dieną šventykloje perplyšo uždanga.

Biblija sako:

„Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.“ (Mato 27, 51)

Šventyklos viduje buvo didžiulė stora uždanga. Dr. John R. Rice rašo apie šventyklą:

„Sakoma, kad šventykla buvo apie 27 metrų ilgio, devynių metrų pločio ir 27 metrų aukščio. Šventykla buvo padalinta į dvi dalis. Pirma 18 metrų dalis buvo vadinama Šventąją. Didžiulė uždanga skyrė Šventąją nuo antros šventyklos dalies, vadinamos Šventų Švenčiausiąja arba Pačia Švenčiausiąja.” (Dr. John R. Rice, The King of the Jews: A Commentary on Matthew, Sword of the Lord, 1955, p. 479).

Dr. Rice nurodo, kad niekas negalėjo įeiti į Šventų Švenčiausiąją, išskyrus vyriausiąjį kunigą. Vyriausiasis kunigas galėjo įeiti ten tik kartą per metus Atpirkimo Dieną. Dr. Rice pasakė:

„Kada Kristus mirė ant kryžiaus, „šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios“ (Mato 27, 51). Plyšimas nuo viršaus nurodė, kad pats Dievas suplėšė uždangą. Kada uždanga buvo suplėšyta, bet kokia kliūtis tarp Dievo ir žmogaus buvo pašalinta tiems, kurie nori ateiti pas Dievą per Kristų” (ibid., p. 480).

III. Trečia, tą dieną šalį sudrebino žemės drebėjimas.

Biblija sako:

„Žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.” (Mato 27, 51)

Šventyklos uždanga galėjo suplyšti dėl žemės drebėjimo. Aš manau, kad tai buvo priežastis. Tačiau kaip nurodo Edesheim: „Nors žemės drebėjimas galėjo būti fizine šventyklos uždangos plyšimo priežastimi, iš tiesų tai buvo Dievo rankų darbas“ (Alfred Edersheim, The Life and Times of Jesus the Messiah, Eerdmans, 1945, II tomas, p. 611). Edersheim nurodė, kad uždanga buvo vyro delno storumo (apie 6,5 cm.). „Jei uždanga buvo tokia, kokia yra aprašoma Talmude, ji negalėjo suplyšti į dvi dalis dėl paprasto žemės drebėjimo” (ibid.).

Uždangos plyšimas įvyko tuo laiku, „kai tarnaujantis kunigas su vakarine auka įžengė į Švenčiausiąją. Jis buvo įėjęs arba deginti smilkalų, arba atlikti kitų ritualų“. Uždangos plyšimas sukėlė stulbinantį įspūdį žydų kunigams. Dr. Charles C. Ryrie sako, kad „šio antgamtiško uždangos plyšimo pasekmė yra aprašyta Apaštalų darbų knygoje 6 sk. 7 eilutėje, kur sakoma, kad: „didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui” (Ryrie Study Bible, Mato 27, 51 komentaras).

Kada Kristus mirė, šventyklos uždanga perplyšo pusiau. Dabar kiekvienas gali ateiti pas Dievą, nes Kristus yra tarpininkas. Dabar jokia uždanga nebeskiria tavęs nuo Dievo. Jėzus yra tarp tavęs ir Dievo. Ateik pas Jėzų, ir jis tave nuves tiesiai į Dievo artybę.

„Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus.” (1 Timotiejui 2, 5)

IV. Ketvirta, tą dieną Jėzus kalbėjo nuo kryžiaus.

Šventyklos sargai suėmė Jėzų dėl neteisingų kaltinimų. Jie nutempė Jį pas vyriausiąjį kunigą, jie spjaudė Jam į veidą ir mušė Jam per veidą kumščiais. Kadangi žydai neturėjo oficialios galios, jie nuvedė Jėzų pas Romos valdininką Poncijų Pilotą. Jis apklausė Jėzų, paskelbė Jį nekaltu ir bandė išgelbėti Jo gyvybę. Jis nuplakdino Jėzų, galvodamas, kad tai patenkins vyriausiuosius kunigus. Kariai žiauriai nuplakdino Jėzų, nupynė Jam erškėčių karūną, uždėjo ją ant Jo galvos ir apvilko Jį purpurine skraiste. Pilotas išvedė Jėzų prieš minią ir parodė, kaip Jis buvo sumuštas, manydamas, kad jie pasigailės Jėzaus. Pilotas jiems pasakė: „nerandu Jame jokios kaltės“ (Jono 19, 4). Kada vyriausieji kunigai pamatė Jėzų, jie šaukė: „Nukryžiuok Jį! Nukryžiuok Jį!“. Pilotas jiems pasakė: „Jūs imkite Jį ir nukryžiuokite! Aš nerandu Jame jokios kaltės“. Žydų vadovai šaukė: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, kalba prieš ciesorių“. Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Vyriausieji kunigai sušuko: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių“. Tada Pilotas atidavė Jėzų kariams. Jie išvedė Jį, kad būtų nukryžiuotas.

Jėzus iškentė didelį skausmą ir siaubingą agoniją, kol kariai kalė Jį prie kryžiaus. Besikankindamas Jis pasakė šiuos žodžius:

Pirmasis posakis – atleidimas

„Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius – vieną iš dešinės, antrą iš kairės. Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.” (Luko 23, 33-34).

Tai yra priežastis, dėl ko Jėzus kabėjo ant kryžiaus – atleisti mūsų nuodėmes. Jėzus sąmoningai pasirinko kryžių, kad sumokėtų už mūsų nuodėmių kaltę.

Antrasis posakis – išgelbėjimas

„Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: „Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas! Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė“. Ir jis tarė Jėzui: „Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“. Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.” (Luko 23, 39-43)

Jėzus mirė ant kryžiaus, kad išgelbėtų nusidėjėlius. Pirmasis nusidėjėlis, kurį Jis išgelbėjo, buvo vagis, kuris kabėjo ant kito kryžiaus šalia Jo. Tradiciškai jis minimas Dismo vardu. Daug žmonių mano, kad jie gali išmokti būti išgelbėti. Tačiau šis vagis nieko daug neišmoko. Jis paprasčiausiai pasitikėjo Jėzumi. Kiti galvoja, kad jie turi turėti tam tikrą jausmą ar vidinį pasikeitimą. Tačiau tas vagis nieko tokio neturėjo. Jis paprasčiausiai pasitikėjo Jėzumi.

Trečiasis posakis – užuojauta

„Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija – Kleopo žmona, ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. ” (Jono 19, 25-27)

Jėzus liepė Jonui pasirūpinti Jo motina. Jėzus nori, kad mes rūpintumėmės vieni kitais vietinėje bažnyčioje.

Ketvirtasis posakis – pakaitinė auka

„Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: „Elí, Elí, lemá sabachtáni?“, tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!” (Mato 27, 45-46)

Jėzaus agoniškas riksmas rodo, kad Jis buvo atskirtas nuo Dievo Tėvo ir tapo pakaitine auka už mūsų nuodėmes.

Penktasis posakis – kančia

„Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, – kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“ Tenai stovėjo indas, pilnas rūgštaus vyno. Jie pakėlė ant yzopo šakelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų.” (Jono 19, 28-29)

Tai rodo didžiulę Jėzaus kančią, per kurią Jis ėjo, kad sumokėtų kaltę už mūsų nuodėmes.

Šeštasis posakis – atpirkimas

„Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, Jis atidavė dvasią.” (Jono 19, 30)

Viskas, ko reikėjo mūsų išgelbėjimui, dabar buvo atlikta. Nebėra nieko, ko dar reikėtų prarastam asmeniui, kaip tik pasitikėti Jėzumi.

Septintasis posakis – atsidavimas Tėvui

„Jėzus garsiu balsu sušuko: „Tėve, ‘į Tavo rankas pavedu savo dvasią’”. Ir tai pasakęs, atidavė dvasią.” (Luko 23, 46)

Užkietėjęs šimtininkas buvo matęs daug nukryžiavimų. Jo širdis buvo užkietėjusi, tačiau jis dar niekada nebuvo matęs nei vieno taip mirštančio kaip Jėzus. Šimtininkas, pažvelgęs į kabantį mirusį Jėzus kūną ant kryžiaus, su riedančiomis ašaromis pasakė:

„Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!” (Morkaus 15, 39)

Pasitikėk Dievo Sūnumi ir būk išgelbėtas iš savo nuodėmių per Jo auką ir Jo kraują. Amen.

Jei šis pamokslas palaimino tave, prašau, atsiųsk elektroninį laišką dr. Hymeriui ir pasakyk jam apie tai. KADA RAŠYSI DR. HYMERIUI, PARAŠYK, IŠ KOKIOS ŠALIES RAŠAI, NES KITAIP JIS NEGALĖS TAU ATSAKYTI. Dr. Hymerio el. pašto adresas: rlhymersjr@sbcglobal.net (paspauskite čia). Dr. Hymeriui jūs galite rašyti bet kuria kalba, tačiau jei galite, parašykite angliškai. Jei rašysite Dr. Hymerio paštu, jo adresas yra P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Jūs galite jam paskambinti: (818) 352-0452.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė p. Abel Prudhomme. (Morkaus 15, 25-39).
Solo giesmę “A Crown of Thorns” (Ira F. Stanphill, 1914-1993)
prieš pamokslą giedojo p. Benjamin Kincaid Griffith, pritariant pastoriui.