Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Kai kurie žmonės gali pasakyti, kad aš per daug kalbu apie vietinę bažnyčią. Tačiau aš taip nemanau. Esu įsitikinęs, jog senamadiškų baptistų pabrėžtinumas dėl vietinės bažnyčios yra būtent tai, ko reikia šiai kartai. Mes esame girdėję daug klaidinančių idėjų apie bažnyčios augimą, jos mums nepadėjo. Mums reikia grįžti prie senų laikų baptistų mokymo apie vietinę bažnyčią. Niekas kitas mums negali suteikti stabilumo šiais visuotinio sumišimo ir atsitraukimo laikais.

„O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.“ (Apd 2, 47)

Ką kalba ši eilutė? Pirmiausia pasakysiu, apie ką ji nekalba. Čia nekalbama apie denominaciją. Bažnyčia, apie kurią kalba ši eilutė, nėra metodistų denominacija, nėra reformatų ar katalikų denominacija. Nebuvo nei vienos krikščioniškos denominacijos tuo metu, kai ši eilutė buvo parašyta! Antra, ši eilutė nieko nekalba apie bažnyčios pastatą. Pirmame mūsų eros amžiuje nebuvo nei vieno krikščionių bažnyčios pastato. Skaitykite Naująjį Testamentą ir labai greitai tuo įsitikinsite. Šiandien, kada žmonės kalba apie bažnyčią, labai dažnai jie turi omeny pastatą. Jie sako: „Kokia graži bažnyčia!“. Jie kalba apie pastatą. Tačiau tais laikais, kada buvo parašyta ši eilutė, dar nebuvo nei vieno bažnyčios pastato. Todėl šioje eilutėje nekalbama apie pastatą. Pirmame amžiuje krikščioniškoms pamaldoms žmonės rinkdavosi vieni kitų namuose! Taigi mūsų tekstas nenurodo į bažnyčios pastatą! Trečia, ši eilutė nekalba apie „universalią bažnyčią“. Šioje eilutėje apie tai neužsimenama. Labai aiškiai čia kalbama apie tikrus žmones, kurie iš tiesų susirinko kartu tam tikroje vietoje – tai yra vietinėje bažnyčioje! Ji buvo žinoma kaip „Jeruzalės bažnyčia“ (Apd 8, 1).

„O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.“ (Apd 2, 47).

Tai nereiškia, kad žmonės prisidėjo prie tam tikros denominacijos, tai nereiškia, kad jie atėjo į „bažnyčios“ pastatą ar kad jie buvo suvienyti į „visuotinę bažnyčią“. Ne! Viešpats pridėdavo prie bažnyčios Jeruzalėje „tuos, kurie turėjo būti išgelbėti“! Eilutė reiškia tai, ką ji sako! Ji sako tai, ką ji reiškia!

Žodis „bažnyčia“ verčiamas iš graikų kalbos žodžio „ekklesia“. Tai yra sudėtinis žodis, susidedantis iš prielinksnio „ek“ (iš) ir veiksmažodžio „kaleo“ (šaukti), ir pažodinė šio žodžio reikšmė yra „pašauktieji“ (cf. The Criswell Study Bible, note on Ephesians 5:23).

Dr. W. A. Criswellas nurodė, kad „bažnyčia“ yra žmonių grupė, kuri buvo pašaukta iš nuodėmės ir netikėjimo į tikėjimą Kristumi, paliudijo savo tikėjimą per krikštą ir susiejo save savanoriškam bendravimui“ (ibid.). Tai yra teisingas apibrėžimas. Bažnyčia yra grupė žmonių, kurie buvo išgelbėti ir kartu sudaro bendruomenę. To moko Apaštalų darbų knygos 2-asis skyrius 47-oji eilutė!

„O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.“ (Apd 2, 47).

Štai dėl ko aš dažnai kartoju: „Koks tikslas būti vienišam? Grįžk namo – į bažnyčią! Koks tikslas būti prarastam? Grįžk namo pas Jėzų ir būk išgelbėtas“. Ar aš netikslus sugretindamas atėjimą į bažnyčią su atėjimu pas Kristų? Visai ne! Aš nuolat kartoju, kad atėjimas pas Kristų ir atėjimas į bažnyčią yra du skirtingi dalykai. Jeigu tu ateini į bažnyčią neateidamas pas Kristų, tu eisi į pragarą! Tik Kristus tave gali išgelbėti!

Aš dažnai cituoju Apaštalų darbų 16-ojo skyriaus 31-ą eilutę: „Tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir tu būsi išgelbėtas“. Mes tai labai aiškiai sakome. Išgelbėjimas ir bažnyčios narystė yra du skirtingi dalykai. Koks tikslas būti vienišam? Sugrįžk namo – ateik į bažnyčią! Koks tikslas būti prarastam? Grįžk namo - pas Kristų! Šis moto, kurį mes naudojame, labai aiškiai parodo, kad išgelbėjimas ir bažnyčios narystė yra du skirtingi dalykai.

„O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.“ (Apd 2, 47).

Šį rytą pateiksiu tris paprastas tiesas:

I. Pirma, bažnyčios lankymas išspręs tavo vienišumo problemą.

Turite suprasti, kam aš tai kalbu. O kalbu tau! Tai žodis žodin parašyta mūsų interneto svetainėje, kuri pasiekiama visame pasaulyje 32-jomis kalbomis. Gali pasitaikyti žmonių, kurie tai skaito ir nesijaučia vieniši. Aš nežinau. Tačiau aš žinau, jog dauguma jaunų žmonių šiandien jaučiasi vieniši.

Mūsų bažnyčia daug evangelizuoja, ypač keliuose pasaulietiniuose koledžų miesteliuose, o taip pat ir kitose vietose, kur susirenka jauni žmonės Los Andželo mieste. Dėl to šį rytą mūsų bažnyčia yra pilna koledžų studentų ir gimnazijų mokinių, ir aš kalbu tau! Aš žinau, kad jūs esate vieniši, nes ir aš buvau vienišas iki tol, kol neatėjau į bažnyčią. Visi jauni žmonės jaučiasi vieniši kaip ir tu, bent jau kartais. Aš sakau, kad Dievas nenori, kad būtum vienišas. Edeno sode Dievas pasakė: „Negera žmogui būti vienam“ (Pradžios 2, 18; 21-22). Dievas sukūrė Ievą iš Adomo šono tam, kad jis nebūtų vienišas (cf. Pradžios 2, 18; 21-22). Dievas nenorėjo, kad žmogus būtų vienišas. Ir Dievas nenori, kad tu būtum vienišas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Dievas sukūrė šią vietinę Naujojo Testamento baptistų bažnyčią – tam, kad tu nebūtum vienišas!

„O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.“ (Apd 2, 47).

Kinų mergina, kuri su mumis buvo tik kelias savaites, parašė man elektroninį laišką. Jos anglų kalba dar nėra tobula, bet ji parašė iš širdies.

„Dr. Hymers, Jūsų pamokslavimas nuostabus! Jūs mokote mane pasitikėti Kristumi ir būti išgelbėta! Jūs mokote mane pažinti tiesą! Aš noriu išgirsti daugiau jūsų pamokslų! Aš noriu lankyti šią bažnyčią visada! Aš su ašaromis akyse meldžiuosi už mūsų bažnyčią, aš meldžiu, kad Šventoji Dvasia ateitų į mūsų bažnyčią! Aš taip pat meldžiuosi, kad Jūs vis geriau ir geriau pamokslautumėte!!! Ši bažnyčia iš tiesų yra mano antri namai! Iš tiesų tai bus mano pirmi namai! Namai, kurių aš taip ilgai ieškojau!

Ačiū Jums!!!! Ačiū Jums!!!! Ačiū Jums!!!!!“

Taigi mes sakome: „Koks tikslas būti vienišam? Sugrįžk namo – į bažnyčią!“ Ši mergina išgirdo mane pamokslaujant, ir ji ateina į bažnyčią kiekvieną kartą, kai durys yra atidarytos!

Ar mes klystame tai sakydami? Kai kurie gali pasakyti: „Nesakykite to šiems vaikams. Jie gali ateiti į bažnyčią dėl blogų priežasčių“. Žinote ką, aš geriau norėčiau, kad jūs ateitumėte dėl blogų priežasčių nei iš viso neateitumėte! Jūs galite būti išgelbėti, jei toliau lankysitės! Tuomet jūs ateisite dėl teisingos priežasties!

Jei jūs ateinate čia todėl, kad esate vieniši, yra „bloga priežastis“, tuomet aš pats atėjau į bažnyčią dėl blogos priežasties. Kai man buvo trylika metų, mūsų kaimynai pakvietė mane eiti su jais į bažnyčią. Aš sutikau, nes buvau vienišas. Aš vėliau lankiausi bažnyčioje, nes buvau vienišas. Vėliau aš atsiverčiau. Kas čia blogo? Nieko blogo tame nėra!

Padarykime šią bažnyčią laiminga vieta! Padarykime šią bažnyčią laimingiausia vieta žemėje! Giedokime didžias giesmes ir himnus! Pamokslaukime senų laikų evangelistinius pamokslus ir šaukime „Amen!” Susėskime kartu ir valgykime vakarienę (ne priešpiečius! Priešpiečius jūs atsinešate kuprinėse!). Valgykime „vakarienę bažnyčioje“ kaip tai darė tikintieji senais laikais! Bendraukime taip, kaip senovėje bendravo tikintieji. Pagiedokime šią giesmę „Sugrįžk namo vakarienei“. Trečias posmelis iš paskutinės giesmės jūsų giesmių lape! Pagiedokime!

„Didmiesčių gyventojams rodos nerūpi;
Jie neturi ko aukoti ir meilės neliko;
Sugrįžk namo pas Jėzų ir būsi apšviestas,
Ant stalo yra maisto ir gera draugija!
Sugrįžk namo į bažnyčią, valgyk,
Susirinkite saldžiam bendravimui;
Tai bus geros vaišės, kai mes susėsime valgyti!
   (“Come Home to Dinner” Dr. R. L. Hymers, Jr.,
      “On the Wings of a Dove” giesmės melodija).

18-ame ir 19-ame amžiuje, kada Dievas siuntė savo jėgą iš dangaus, daug žmonių susirinkdavo senų laikų evangelistiniuose susirinkimuose „bažnyčios prieigose“, ir tie vaikai, kurie ateidavo pavalgyti vakarienės, pasilikdavo ir išgirsdavo pamokslininką, mojuojantį savo Biblija ir šaukiantį Kristaus evangeliją. Mums to reikia ir šiandien!

„Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti…“ (Luko 14, 23)

Taip, bažnyčios lankymas išspręs tavo vienatvės problemą. Koks tikslas būti vienišam? Sugrįžk namo – į bažnyčią! Pagiedokite priegiesmį dar kartą!

„Sugrįžk namo į bažnyčią, valgyk,
Susirinkite saldžiam bendravimui;
Tai bus geros vaišės, kai mes susėsime valgyti!”

II. Antra, tačiau bažnyčios lankymas tavęs neišgelbės.

Vienas senas evangelistas sakydavo: „Bažnyčios lankymas nepadarys tavęs krikščioniu kaip ir nuėjimas į garažą nepavers tavęs automobiliu“. Jis pasakė teisingai. Jis kalbėjo žmonėms, kurie galvojo, kad jie yra išgelbėti todėl, kad lankė bažnyčią kiekvieną sekmadienį. Tačiau šiandien Los Andžele tokių žmonių yra labai mažai. Labai nedaug „šiuolaikiškų“ žmonių mūsų mieste taip nebemąsto. Šiandieną jie turi kitų klaidingų išgelbėjimo vilčių.

Tačiau šį rytą čia gali būti kažkas, kas taip galvoja kaip prarastas bažnyčios vaikas. Savo širdyje gali galvoti „Aš šiuo metu vaikščioju į bažnyčią. Viskas su manim gerai“. O, ne! Taip neturėtum galvoti! Bažnyčios lankymas nepadarys tavęs krikščioniu kaip ir nuėjimas į garažą nepavers tavęs automobiliu“! Kažkas išgirdęs mane tai kalbant pasakė: „Tuomet aš nebelankysiu bažnyčios“. Ta mintis yra iš šėtono! Bažnyčios lankymas tavęs neišgelbės, tačiau lankydamas bažnyčią girdėsi pamokslaujant evangeliją, ir turėsi daugiau šansų būti išgelbėtas! Tau reikia ateiti į bažnyčią, kad išgirstum skelbiamą Evangeliją!

Kristus pasakė: „Tau reikia gimti iš naujo“ (Jono 3, 7). Tau reikia patirti naują gimimą ir būti išgelbėtu.

Išgelbėjimas yra tik iš malonės. Nei vienas žmogiškas darbas tavęs neišgelbės – net bažnyčios lankymas. Vienintelis būdas, kaip gali atsiversti, yra ateiti tiesiai pas Jėzų Kristų, Dievo Sūnų. Jėzus pasakė:

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ (Mato 11, 28)

Išgelbėjimas yra tik iš malonės per tikėjimą vien tik Kristumi. Tau reikia ateiti pas Jėzų ir tikėti Juo visa širdimi, „Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas“ (Romiečiams 10, 10). Kai ateisi pas Jėzų, Tu būsi atsivertęs. Vien tik bažnyčios lankymas tavęs neišgelbės.

Mūsų tekstas sako:

„O Viešpats kasdien gausino bažnyčią tais, kurie turi būti išgelbėti.” (Apd 2, 47).

Tu esi „pridedamas prie bažnyčios“ tik tada, kai esi išgelbstimas. O esi išgelbstimas tik tada, kai pasitiki tik Jėzumi.

„Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas.“ (Apaštalų darbai 16, 31)

Pagiedokite giesmės „Sugrįžk namo vakarienei“ trečią posmelį ir priegiesmį.

„Didmiesčių gyventojams rodos nerūpi;
Jie neturi ko aukoti ir meilės neliko;
Sugrįžk namo pas Jėzų ir būsi apšviestas,
Ant stalo yra maisto ir gera draugija!
Sugrįžk namo į bažnyčią, valgyk,
Susirinkite saldžiam bendravimui;
Tai bus geros vaišės, kai mes susėsime valgyti!

III. Trečia, lankydamas bažnyčią girdėsi pamokslaujant evangeliją.

Apaštalas Paulius pasakė:

„Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?“ (Romiečiams 10, 14)

Tai buvo Petro pamokslavimas, kurį Dievas panaudojo išgelbėti žmones Sekminių dieną (Apaštalų darbų 2, 37-41). Po to jie buvo pridėti prie bažnyčios (Apaštalų darbų 2, 41, 47).

„Tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų.“ (Apaštalų darbų 2, 41)

Jie buvo pridėti prie bažnyčios kai buvo išgelbėti Petrui pamokslaujant.

Aš tikiu Evangelijos pamokslavimu! Šioje bažnyčioje kiekvieną sekmadienį aš skelbiu Evangeliją du kartus. Aš žinau, kad šiandien Evangelijos skelbimas yra nebemadingas daugelyje bažnyčių. Tačiau aš mažiausiai pergyvenu dėl „mados”! Aš turiu pamokslauti, kad jūs, jauni žmonės, būtumėte išgelbėti! Aš nemanau, kad mes dar kada patirsime prabudimą, jei mūsų pamaldose kiekvieną sekmadienį negrįšime prie senų laikų evangelinio pamokslavimo!

Paulius Korinto bažnyčiai pasakė:

„Mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį“ (1 Korintiečiams 1, 23)

Kiti tepasakoja istorijas, kad palinksmintų žmones. Kiti tepamokslauja ilgus ekspozicinius Rašto pamokslus. Kai kurie tekalba 15-os minučių „įkvepiančius pamokslus“. „Tačiau mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį“ (1 Korintiečiams 1, 23). Čia, baptistų Padangtės bažnyčioje, mes vis dar „skelbiame Kristų nukryžiuotąjį“ (1 Korintiečiams 1, 23). „Tačiau mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį“. Nesvarbu, ką kiti daro, mes laikysimės savo ir skelbsime Evangeliją kiekvieną sekmadienį!

Ar tai nepadarys žmonių paviršutiniškais? Tai tikrai nepadarė mūsų žmonių paviršutiniškais! Pas mus yra nuostabiausi krikščionys, kokius tik man teko sutikti bažnyčioje. Dauguma iš jų atsivertė girdėdami mano evangelinį pamokslavimą sekmadienį ryte ir/arba sekmadienį vakare. Sekmadieniais jie buvo maitinami evangelinio pamokslavimo. Jie užaugo didžiais krikščionimis sekmadieniais girdėdami evangelinį pamokslavimą.

Mūsų diakonas p. Griffithas buvo išgelbėtas girdėdamas mano evangelinį pamokslavimą, ir jis yra didis Dievo vyras. Mūsų pastorius – padėjėjas dr. Chanas buvo išgelbėtas girdėdamas mano evangelinį pamokslavimą, ir yra didis Dievo vyras. Mūsų pastorius dr. Caganas atėjo pas mus praėjus nedaug laiko po jo atsivertimo, ir su mumis jis praleido 38-erius metus sekmadieniais klausydamas evangelinio pamokslavimo. Jis yra vienas iš geriausių krikščionių, kokius galite kada nors sutikti. Išskyrus Dr. Caganą ir Mr. Prudhomme‘ą visi mūsų bažnyčios vadovai buvo išgelbėti girdėdami evangelinį pamokslavimą. Jie yra nuostabūs krikščionys. Jie tapo stipriais krikščionimis, klausydami senų laikų Evangelijos pamokslavimo!

Tikrai ne, Evangelijos pamokslavimas nepadarys tavęs paviršutinišku – nebent tai būtų paviršutiniškas Evangelijos pamokslavimas! Dr. Martynas Lloydas-Jones‘as pamokslavo Evangeliją kiekvieną sekmadienį ryte ir vakare nuostabioje bažnyčioje Londone. Jis yra laikomas vienu iš iškiliausių 20-ojo amžiaus pamokslininkų. Ne taip seniai aš klausiausi vieno iš jo pamokslų. Tai buvo absoliučiai nuostabu! Uždegantis pamokslas! Tokio tipo Evangelijos pamokslavimas bus panaudotas Dievo ne tik atversti tave, bet taip pat augins tave stipriu krikščionimi.

Evangelijos pamokslavimas tave išgelbės ir augins kaip krikščionį taip pat, kaip tai veikė ir Biblijos laikais. Visi pamokslai užrašyti Apaštalų darbų knygoje, išskyrus vieną, buvo Evangelijos pamokslai. Apaštalas Paulius pasakė:

„Nes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą.“ (1 Korintiečiams 2, 2)

Taip, sugrįžk namo į bažnyčią. Bet taip pat klausyk pamokslavimo ir ateik pas Jėzų. Atgailauk ir pasitikėk Jėzumi Kristumi. Jo Kraujas apvalys tave nuo visų nuodėmių! Jis mirė ant kryžiaus, kad sumokėtų už tavo nuodėmę. Jis prisikėlė iš mirties, kad suteiktų tau amžiną gyvenimą! Ateik pas Jį, pasitikėk Juo ir būk išgelbėtas! Paklausyk manęs pamokslaujant kaip ir tie žmonės Sekminių dieną, ir Jėzus Kristus tave taip pat išgelbės! Pagiedokime paskutinę giesmę mūsų giesmių lape „Sugrįžk namo vakarienei”.

Sugrįžk namo pas Jėzų, stalas patiestas;
Sugrįžk namo vakarienei ir laužkime duoną.
Jėzus su mumis, tad sakykim,
Sugrįžk namo vakarienei ir laužkime duoną!
Sugrįžk namo į bažnyčią ir valgyk,
Susirinkime saldžiam bendravimui;
Tai bus geros vaišės, kai mes susėsime valgyti!

Bendravimas saldus ir tavo draugai bus čia;
Mes susėsime prie stalo, mūsų širdys pripildytos džiaugsmo.
Jėzus su mumis, tad sakykim,
Sugrįžk namo vakarienei ir laužkime duoną!
Sugrįžk namo į bažnyčią ir valgyk,
Susirinkime saldžiam bendravimui;
Tai bus geros vaišės, kai mes susėsime valgyti!

Didmiesčių gyventojams rodos nerūpi;
Jie neturi ko aukoti ir meilės neliko;
Sugrįžk namo pas Jėzų ir būsi apšviestas,
Ant stalo yra maisto ir gera draugija!
Sugrįžk namo į bažnyčią, valgyk,
Susirinkite saldžiam bendravimui;
Tai bus geros vaišės, kai mes susėsime valgyti!

Sugrįžk namo pas Jėzų, stalas patiestas;
Sugrįžk namo vakarienei ir būsi pasotintas.
Tavo draugai lauks, tad sakykim,
Sugrįžk namo vakarienei ir laužkime duoną!
Sugrįžk namo į bažnyčią ir valgyk,
Susirinkime saldžiam bendravimui;
Tai bus geros vaišės, kai mes susėsime valgyti!
   (“Come Home to Dinner” Dr. R. L. Hymers, Jr.,
      “On the Wings of a Dove” giesmės melodija).

Dr. Chanai, prašau, palydėk mus maldoje.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė Mr. Abelis Prudhomme‘as: Apaštalų darbai 2, 41-47.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo Mr. Benjaminas Kincaidas Griffithas:
“Blest Be The Tie That Binds” (John Fawcett, 1740-1817).