Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Du graikų kalbos žodžiai laiško Romiečiams pirmajame skyriuje parodo skirtumą tarp žinojimo apie kažką ir pilno pažinimo. Laiške Romiečiams 1, 21 teigiama, jog senovėje žmonės „pažinojo Dievą“. Graikų kalbos žodis „gnosis“ reiškia „pažinojo“. Tai reiškia, kad jie žinojo apie Dievą. Tačiau laiško Romiečiams 1, 28 eilutė sako, kad jie „nesirūpino pažinti Dievo“. Žodžiai „nesirūpino pažinti“ čia yra „epignosis“. Jie nurodo į stipresnę žodžio „gnosis“ (pažinimo) formą, nurodančią į pilną pažinimą su didesnia įtaka (žiūrėkite W. E. Vine, An Expository Dictionary of New Testament Words, Revell, 1966, volume II, p. 301). Nors senovėje žmonės ir žinojo (gnosis) apie Dievą, jie asmeniškai Jo nepažino (epignosis).

Kada laikomės Viešpaties Vakarienės įsako, aš manau, kad tie du graikų kalbos žodžiai iš laiško Romiečiams pirmojo skyriaus apibūdina kai kuriuos iš jūsų, kurie stebite mus laužant duoną ir geriant iš taurės, tačiau jūs negalite vakarienėje dalyvauti patys, nes nesate išgelbėti. Jūs išoriškai ir protu suvokiate, ką reiškia Viešpaties Vakarienė, tačiau iš patirties jūs nepažįstate to Kristaus, kuris tuo metu yra vaizduojamas. Jūs turite „žinojimą“ („gnosis“) apie tai, tačiau neturite visiško Kristaus pažinimo (epignosis). Jūs nepažįstate paties Jėzaus Kristaus.

Tai yra mūsų tekste. Jūs galite žinoti išorinę žodžių reikšmę ir jų prasmę, tačiau jūs dar nesupratote vidinės prasmės – visiško jų reikšmės supratimo, ir tai nedaro jums „galingos įtakos“ (ibid.). Mano tikslas - atkreipti jūsų dėmesį į gilesnę teksto prasmę tikintis, kad jūsų žodžių supratimas protu būtų pagilintas iki asmeninio Jėzaus Kristaus patyrimo.

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“ (Izaijo 53,5)

Tai yra eilutė, kuri turi užkabinti jūsų širdį, jei tikitės atsiversti. Aš meldžiuosi, kad ji nuvestų jus nuo pažinimo protu į tikrą pasitikėjimą Jėzumi Kristumi, kuris mirė ant kryžiaus, kad sumokėtų kainą už jūsų nuodėmę. Tekste yra trys pagrindiniai punktai.

I. Pirma, Kristus buvo sužeistas už mūsų kaltes, sumuštas už mūsų nuodėmes.

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes …“ (Izaijo 53, 5)

Eilutė prasideda žodžiu „tačiau“ ir parodo kontrastą tarp klaidingos minties, kuri yra ketvirtosios eilutės pabaigoje, kad Kristus mirė dėl savo paties nuodėmių ir klaidų, ir teisingo fakto, kad Jis mirė tam, jog sumokėtų už mūsų nuodėmes. Dr. Edward J. Young buvo Senojo Testamento tyrinėtojas. Jis buvo kinų pastoriaus Dr. Timothy Lin asmeninis draugas, kuris taip pat buvo didis Senojo Testamento tyrinėtojas. Dr. Young pasakė: „Dar vienas pabrėžtinumas randamas asmeniniame įvardyje Jis, nes yra iškeltas į pirmą vietą; tai yra kontrastas tiems, kurie tikrai nusipelnė bausmės, jis nešė kaltųjų nuodėmes“ (Edward J. Young, Ph.D., The Book of Isaiah, William B. Eerdmans Publishing Company, 1972, volume 3, p. 347).

„Tačiau Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes …“ (Izaijo 53, 5)

Žodis „sužeistas“ yra labai svarbus. Dr. Young pasakė, jog hebrajiškas žodis čia reiškia „pervertas per“, ir tai papildo mintį apie mirtiną perdūrimą“ (Young, ibid.). Hebrajiško žodžio reikšmė yra „perdurti per“, „persmeigti“ (ibid.). Šis žodis naudojamas ir Zacharijo 12-o skyriaus 10-oje eilutėje:

„Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė“ (Zacharijo 12, 10)

Tai yra akivaizdi pranašystė apie Kristų, kurio galva buvo subadyta erškėčių vainiko, kurio rankos ir pėdos ant Kryžiaus buvo pervertos vinių, kurio šonas buvo perdurtas romėnų ietimi. Apaštalas Jonas mums sako:

„Vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens... kad išsipildytų Raštas… „Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė.“ (Jono 19, 34, 36, 37)

Toliau mūsų tekstas sako: „sumuštas už mūsų nuodėmes” (Izaijo 53, 5). Hebrajų kalbos žodis „sumuštas“ reiškia „sugniuždytas“ (Young, ibid.). Kristaus gniuždymas ir mušimas prasidėjo Getsemanės sode; tą naktį, prieš Jo nukryžiavimą, Jėzus buvo:

„Vidinės kovos draskomas… Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Getsemanės sode Kristus buvo sugniuždytas mūsų nuodėmės svorio, kuris buvo uždėtas ant Jo.

Po kelių valandų Kristus buvo sugniuždytas ir sumuštas nuplakant, ir visa tai Jis iškentė prieš pat Jo nukryžiavimą, o galiausiai buvo pervertas ieties. Tačiau gilesnė sugniuždymo prasmė nurodo į mūsų nuodėmių naštą, kuri buvo uždėta ant Jo, kaip rašo apaštalas Petras:

„Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio.“ (1 Petro 2, 24)

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes.“ (Izaijo 53, 5)

Dr. Isaac Watts savo žinomame himne labai aiškiai išsireiškė:

Ar tai buvo dėl nusikaltimų, kuriuos aš padariau
   Ar Jis dėl jų atsiduso ant medžio?
Nuostabi užuojauta! Nesuvokiama malonė!
   Ir beribė meilė!

Te saulė tamsoje pasislepia,
   Ir neberodo savo šlovės,
Kai mirė Kristus, galingas Kūrėjas
   Už žmogų, kūrinijos nuodėmę.
(“Alas! And Did My Saviour Bleed?” by Isaac Watts, D.D., 1674-1748).

II. Antra, Kristus buvo nubaustas vietoje mūsų.

Pažiūrėkite į trečiąjį mūsų ištraukos sakinį.

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“ (Izaijo 53, 5)

Šią eilutę skaičiau daug metų ir nesupratau tikrosios jos reikšmės. Dr. Delitzsch ją verčia taip: „bausmė, kuri suteikia mums ramybę” (C. F. Keil and F. Delitzsch, Commentary on the Old Testament, Eerdmans Publishing Company, 1973 reprint, volume VII, p. 319). „Tai buvo mūsų ramybė... mūsų gerbūvis, mūsų palaiminimai, kuriuos tie kentėjimai mums užtikrino” (ibid.). Žodis „kankinimai“ reiškia „bausmė“. Dr. Young pasakė: „jei kas nors skaitydamas tekstą nemato, jog tai kankinimai (bausmė), kurie krito ant Kristaus dėl permaldavimo, vadinasi jis gerai neįsiskaito” (Young, ibid., p. 349). Dievo teisumas krito ant Kristaus – kaip permaldavimas ir Dievo rūstybės nuodėmei patenkinimas. Dr. John Gill paskelbė tai, ką modernūs komentatoriai bijo skelbti, ir jis buvo teisus pasakydamas taip:

Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; ta bausmė už mūsų nuodėmes buvo uždėta ant jo, todėl mūsų ramybė ir sutaikymas su Dievu buvo jo atlikti... dėl to dieviškas pyktis buvo patenkintas, teisumas patenkintas ir taika buvo atstatyta (John Gill, D.D., An Exposition of the Old Testament, The Baptist Standard Bearer, 1989 reprint, vol. I, p. 312).

Apaštalas Paulius kalbėjo apie Kristų, kuris „permaldavo“ Dievo rūstybę tokiais žodžiais:

„Jėzų Kristų... Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia.” (Romiečiams 3, 24-25)

Albert Midlane paaiškino, ką savo himne, kurį Mr. Griffith giedojo prieš pamokslą, apaštalas turėjo omenyje, sakydamas apie „permaldavimą“:

Joks liežuvis negali apsakyti tos rūstybės, kurią Jis iškentėjo,
   Tą rūstybę, kuri priklausė man;
Nuodėmės dykuma; Jis ją visą nešė,
   Kad išlaisvintų nusidėjėlius.

Dabar nebėra likę nei lašo;
   „Užbaigta“, sušuko Jis;
Vienu efektingu gurkšniu Jis išgėrė viską
   Rūstybės taurę, kuri buvo tokia sausa.
(“The Cup of Wrath,” Albert Midlane, 1825-1909).

Kristus buvo sumuštas ir nubaustas vietoje jūsų, kad patenkintų teisingą Dievo rūstybę už jūsų nuodėmę.

„Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo.“ (Izaijo 53,5)

III. Trečia, Kristus išgydo mūsų nuodėmę savo žaizdomis.

Prašau, atsistokime ir paskaitykime šios dienos tekstą garsiai, atkreipdami dėmesį į paskutinį sakinį: „jo žaizdomis esame išgydyti“.

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“ (Izaijo 53, 5)

Galite sėsti.

„Jo žaizdomis esame išgydyti.“ Čia naudojamas hebrajų kalbos žodis „juostos“ reiškia „žaizdos“ (Strong). Apaštalas Petras cituoja šią eilutę pirmajame Petro laiške 2-ame skyriuje 24-oje eilutėje. Petras naudoja graikišką žodį „juostos“. Tai reiškia „mušimo žymės“ (Strong). Aš tikiu, jog žodžiai „Jo žaizdomis esame išgydyti“ Izaijo 53-ame skyriuje 5-oje eilutėje ir pirmajame Petro laiške 2-ame skyriuje 24-oje eilutėje nurodo į Jėzaus plakimą. Aš esu įsitikinęs, jog šie žodžiai konkrečiai nurodo į Kristaus plakimą, kurį Piloto, romėnų Judėjos valdininko, paliepimu prieš pat Kristaus nukryžiavimą atliko kariai. Biblija sako:

„Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų.“ (Jono 19, 1)

„Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.“ (Mato 27, 26)

Komentuodamas graikų kalbos žodį „nuplaktas“, W. E. Vine pasakė, jog tai kalba apie „plakimą, kurį ištvėrė Kristus, plakimą, kuris buvo skirtas Piloto nurodymu. Pagal romėnų plakimo metodą, asmuo būdavo išrengiamas (nuogai) ir pririšamas prie stulpo atkišus nugarą. Botagas (rykštė) buvo pagamintas iš odinių juostų, kurių gale buvo pritvirtinti aštrūs kaulų arba metalo gabaliukai, kurie plakimo metu drąskė kūną tiek iš nugaros, tiek iš krūtinės pusės. Eusebijus pats stebėjo ir savo Kronikose aprašė kankinių, kurie mirė po tokios bausmės, kančią,“ (W. E. Vine, An Expository Dictionary of New Testament Words, Fleming H. Revell Company, 1966 reprint, volume III, pp. 327, 328). Žodis „nuplaktas“ taip pat buvo naudojamas Jėzaus pranašystėje apie artėjančius Jo kentėjimus, Jis pasakė:

„Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus (Kristus) bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti…“ (Mato 20, 18-19)

Ch. Spurgeon apie Kristaus nuplakdinimą pakomentavo taip:

„Susikaupk ir pamatyk Jėzų, pririštą prie romėnų stulpo ir žiauriai nuplakamą. Išgirsk siaubingus rykštės kirčius, atkreipk dėmesį į kraujuojančias žaizdas ir stebėk, kaip jis tampa vientisa skausmų mase savo palaimintame kūne. Po to atkreipk dėmesį, kad net jo siela buvo paliesta žiauraus plakimo. Įsivaizduok, kaip rykštės galai liečia jo dvasią, kol jo vidinė širdis paliečiama skausmų, atrodo nepernešamų, kuriuos jis iškentė už mus. Medituok šia iškilia tema be jokio minties nukrypimo, aš meldžiuosi, kad tu ir aš galėtume kartu pagalvoti apie nesuskaitomus Jėzuas kentėjimus, kol mūsų pačių širdys ištirps mumyse didinga meile jam.“ (C. H. Spurgeon, “Christopathy,” The Metropolitan Tabernacle Pulpit, Pilgrim Publications, 1976 reprint, volume XLIII, p. 13).

Ir vėl Ch. Spurgeon teigia, kad Jis iškentė plakimą ir nukryžiavimą dėl mūsų nuodėmių. Jėzus buvo plakamas ir patyrė tuos rimbus dėl tavęs ir manęs, o taip pat Jis iškentė ir kryžių. Ch. Spurgeon sako:

Mes tikrai buvome jo kančių bendrininkai. Tikrai mes esame užtikrinti, kad „Jo žaizdomis esame išgydyti“. Tu plakei jį, brangus drauge, ir pats jį sužeidei. Todėl nenurimk, kol galėsi pasakyti: „Jo žaizdomis aš esu išgydytas“. Mes turime turėti asmeninį Jėzaus kančių pažinimą, jei norime jo žaizdomi būti išgydyti nuo nuodėmės. Mes turime uždėti savo pačių rankas ant šios aukos ir taip priimti ją, tarsi ji buvo padaryta dėl mūsų; būtų baisu žinoti, jog Kristus buvo sumuštas, bet nebūti tikram, kad „Jo žaizdomis esame išgydyti“. Nebūtų reikalo kalbėti apie išgydymą nuo nuodėmės, jei nuodėmė nebūtų Dievo laikoma liga (ibid., p. 14)… „Jo žaizdomis aš esu išgydytas“. Tai nėra laikinas vaistas, tai vaistas, kuris išgydo, kuris padaro tavo sielą tobulai sveiką, kad galiausiai tarp kitų šventųjų prieš Dievo sostą danguje žmogus galėtų giedoti su daugybe kitų: „Jo žaizdomis mes esame išgydyti“. Garbė kraujuojančiam Kristui! Visa šlovė, didybė, galybė ir garbinimas tebūna Jam per amžių amžius. Ir te visi, kurie yra pagydyti nuo nuodėmės, sako: „Amen, amen“ (ibid., p. 21).

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“ (Izaijo 53, 5)

Tačiau vien šių faktų žinojimas neišgelbės jūsų! Kol Kristaus kentėjimai, aprašyti šiame tekste, nepalies jūsų širdies, jūs niekada neatsiversite! Tegul ši ištrauka užvaldo jūsų širdį. Tegul šie žodžiai pastumia jūsų sielą link Kristaus.

„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“ (Izaijo 53, 5)

Tegul šie žodžiai pastumia jus pas Kristų, kad būtumėte išgydytas nuo visų nuodėmių, kad galėtumėte pasakyti: „Jo žaizdomis aš esu išgydytas nuo nuodėmės kančios dabar ir per amžius.“ Amen.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Raštą prieš pamokslą skaitė pastorius: Izaijo 52,13-53,5.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo Mr. Benjamin Kincaid Griffith:
“The Cup of Wrath” (Albert Midlane, 1825-1909).