Šie pamokslų rankraščiai ir video įrašai kiekvieną mėnesį pasiekia apie 1,500,000 kompiuterių vartotojų daugiau nei 221 šalių www.sermonsfortheworld.com svetainėje. Šimtai kitų tikinčiųjų turi galimybę matyti video pamokslų įrašus YouTube interneto kanale, tačiau netrukus jie palieka šį kanalą ir ateina į mūsų svetainę, nes kiekvienas pamokslas nukreipia juos iš YouTube į mūsų svetainę. Žmonės randa mus YouTube, o jis nukreipia juos į mūsų svetainę. Pamokslų rankraščiai 46 kalbomis kiekvieną mėnesį yra pasiekiami tūkstančiams žmonių. Pamokslų rankraščiai nėra apsaugoti autorinėmis teisėmis, tad pamokslininkai gali juos naudoti be leidimo. Paspauskite čia, jei norite sužinoti, kaip galite kas mėnesį, paremti mus šiame didingame darbe skelbiant Evangeliją visam pasauliui, įskaitant musulmoniškas ir hindu kalba kalbančias tautas.

Kai rašysite dr. Hymersui, būtinai nurodykite, iš kurios šalies jūs esate, nes kitaip jis negalės jums atsakyti. Dr. Hymerso el. paštas: rlhymersjr@sbcglobal.net.

Dr. Edward J. Young pasakė:

„Netikėjimas, kurį čia vaizduoja Izaijas, yra toks pats netikėjimas, kuris supa mus šiandieną. Žmonės sako malonius žodžius, net komplimentus apie Kristų. Jie iškelia Jo etiką, Jo mokymą, skelbia, kad Jis buvo geras žmogus ir didis pranašas, skelbia Jį vieninteliu, galinčiu išspręsti šių dienų socialines problemas, su kuriomis susiduria pasaulis. Tačiau jie niekada nepripažins, kad yra nusidėjėliai, verti amžinos bausmės, jie niekada nepripažins, jog Kristaus mirtis buvo pakaitinė auka, turėjusi patenkinti Dievo teisumą ir sutaikyti įžeistą Dievą su nusidėjėliu. Žmonės nepriims to, ką Dievas sako apie Jo Sūnų. Šiandien, kaip ir praeityje, Kristus kaip Tarnas yra niekinamas bei žmonių atmestas, ir žmonės Jo nevertina. (Edward J. Young, Ph.D., The Book of Isaiah, William B. Eerdmans Publishing Company, 1972, volume 3, p. 344).

Liuteris pasakė, kad penkiasdešimt trečias Izaijo knygos skyrius yra Biblijos širdis. Aš manau, kad jis buvo teisus. Jei tai priimsite, tada mūsų tekstas taps nepaprastai svarbus. Aš tikiu, kad ši eilutė yra viena iš aiškiausių Biblijos vietų, patvirtinančių visišką žmonijos sugedimą. Sakydami „sugedimas“ turime omenyje „nuodėmingumą“. Sakydami „visišką“ turime omenyje „pilną“. Žmogus tapo visiškai sugedęs dėl mūsų pirmųjų tėvų nuodėmės. Heidelbergo Katekizme teigiama, jog žmonijos prigimties sugedimas ateina iš „pirmųjų tėvų – Adomo ir Ievos nepaklusnumo ir nuopuolio Edeno sode. Šis nuopuolis taip apnuodijo mūsų prigimtį, kad mes visi gimstame nusidėjėliai – sugedę nuo prasidėjimo.“ (The Heidelberg Catechism, Question seven). Visiškas sugedimas pasireiškia žmonių priešišku nusistatymu prieš Dievą.

„Kūniškas mąstymas yra priešiškas Dievui.“ (Romiečiams 8, 7)

Tas priešiškumas susijęs ir su Kristumi, kuris yra Dievo Sūnus. Visiškas sugedimas paaiškina, kodėl Romos kariai, kurie Jį suėmė:

„Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.” (Mato 27, 30)

Visiškas sugedimas paaiškina, kodėl Romos valdininkas Pilotas:

„nuplakdinęs (Jėzų) atidavė Jį nukryžiuoti.“ (Mato 27:26)

Visiškas sugedimas paaiškina, kodėl žmonės šaukė ant Jo ir Jį įžeidinėjo jam kabant ant kryžiaus.

Visiškas sugedimas paaiškina, kodėl šiandien:

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.“ (Izaijo 53, 3)

I. Pirma, dėl visiško sugedimo žmonija niekina ir atmeta Kristų.

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas“ (Izaijo 53, 3)

Tai paaiškina bendrą Kristaus atmetimą, kurį šiandien mes matome pasaulyje. Mes tai matome per Kalėdas ir Velykas ant amerikietiškų laikraščių ir žurnalų viršelių, tokių kaip Time ir Newsweek. Šie periodiniai leidiniai kiekvieną gruodį ir kiekvieną balandį visada ant viršelių publikuoja Kristaus istoriją. Galiu jus užtikrinti, kad tos istorijos niekada nebūna geros. Žurnalų viršeliams visada parenkamas vidutinio amžiaus Jėzų vaizduojantis paveikslas, kuriame Kristus atrodo keistai ir senamadiškai, nesuprantamas moderniai kultūrai. Žinoma, jog leidėjai tai daro su tikslu. Jų viršelio istorija visada būna parašyta žmonių, kurie yra ekstremaliai liberalių teologinių įsitikinimų, žmonių, kurie atmeta Kristų kaip viengimį Dievo Sūnų ir atmeta Jį kaip vienintelę išsigelbėjimo priemonę. Aš esu įsitikinęs, jog tokio panašaus turinio rašiniai yra publikuojami ne tik britų, bet ir viso pasaulio spaudoje. Kristus yra dažnai atvirai atakuojamas televizijoje ir kino filmuose.

Tie, kurie mokotės pasaulietinėje mokykloje ar universitete, puikiai suvokiate, kad jūsų dėstytojai profesoriai niekada nepasako jokio gero žodžio apie Jėzų. Kristus ir Jo mokymas yra nuolat puolami ir atakuojami jūsų mokytojų.

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas“ (Izaijo 53, 3)

Jūsų bendraklasiai ir bendradarbiai Kristaus vardą naudoja norėdami nusikeikti ir beveik kasdien blogai apie Jį kalba.

Jei esate kilęs iš nekrikščioniškos šeimos, jūs žinote, kad jūsų nesupras net namuose! Gerai žinote, kad jūsų nekrikščionys tėvai niekina ir atmeta Gelbėtoją. Dauguma iš jūsų žinote, kaip sunku yra iškęsti kaltinimus ir niekinimus, nukreipus prieš Kristų ir ant jūsų už tai, kad tikite Juo ir tampate atsidavusiu krikščioniu baptistų bažnyčioje. Visa tai išplaukia iš priešiškumo ir sugedusios žmonijos širdies.

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas“ (Izaijo 53, 3)

II. Antra, visiškas žmonijos sugedimas kelia Kristui liūdesį ir sielvartą.

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs…“( Izaijo 53, 3)

Kas sukelia Kristui liūdesį ir sielvartą? Ne kas kita, bet priešiškumas ir atmetimas, kurį Jam rodo pasaulis!

Kai jis gyveno žemėje, Rašto aiškintojai, fariziejai ir aukštieji kunigai buvo taip priešiškai prieš Jį nusiteikę ir taip griežtai Jį atmetė, kad Jis iš didžiulio sielvarto sušuko:

„Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus kaip višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!“ (Luko 13, 34)

Kristus buvo taip prislėgtas liūdesio ir sielvarto, taip apsunkintas žmogaus nuodėmės, kad naktį prieš Jo nukryžiavimą Getsemanės sode Jis:

„Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.“ (Luko 22, 44)

Ten mano Dievas nešė mano kaltę;
   Tuo galima patikėti per malonę;
Tačiau baisumai, kuriuos teko iškęsti
   Yra per dideli, kad juos suprastum.
Niekas negali prasiskverbti pro tave,
   Niūri, tamsi Getsemane!
Niekas negali prasiskverbti pro tave,
   Niūri, tamsi Getsemane!
(“Gethsemane” Joseph Hart, 1712-1768; pritariant pastoriui;
      melodija “Come, Ye Sinners”).

Dėl ko Kristus turėjo patirti šią agoniją tiek savo kūne, tiek sieloje, jei ne jūsų nuodėmė? Kas iššaukė Jo liūdesį ir sielvartą, jei ne jūsų sugedusios prigimties, kuri prišaukė Dievo teismą Jam, priešiškumas ir neapykanta, ir Jis privalėjo nešti jūsų nuodėmes nuo Getsemanės iki Kryžiaus.

Kančių vyras, kas per vardas
Nes Žmogaus Sūnus atėjo
Sugedusius nusidėjėlius susigrąžinti!
Aleliuja! Koks Gelbėtojas!

Nešdamas gėdą ir negailestingą pašaipą,
Mano vietoje Jis buvo nuteistas;
Užantspaudavo atleidimą man savo krauju;
Aleliuja! Koks Gelbėtojas!
   (“Hallelujah! What a Saviour!” Philip P. Bliss, 1838-1876).

Kas jūsų vidinėje prigimtyje šiandien iššaukia Jėzaus liūdesį ir sielvartą, kai Jis iš Dangaus žiūri į jus? Jis yra liūdnas ir nusiminęs, nes jūs pats Jį niekinate ir atmetate. Galite sakyti, kad Jį mylite. Tačiau faktas, kad jūs atsisakote Juo pasitikėti, rodo, jog iš tiesų jūs Jį niekinate ir atmetate. Būkite sąžiningas su savimi! Jei Jo neniekinate ir neatmetate, tai kokia dar gali būti priežastis, dėl kurios jūs vis dar Juo nepasitikite? Tai, kad jūs nepasitikite Juo, labai Jį liūdina ir verčia sielvartauti šį vakarą.

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs…“ ( Izaijo 53, 3)

III. Trečia, dėl visiško sugedimo žmonija slepia savo veidą nuo Kristaus.

Atkreipkite dėmesį į trečią sakinį mūsų tekste:

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus…“ (Izaijo 53, 3)

Dr. Gill pasakė: „mes slėpėme nuo jo savo veidus; slėpėme, nes jis buvo bjaurus ir pasibjaurėtinas, buvome pilni baimės jam ir didelės neapykantos, žvelgėme į Jį paniekinančiu žvilgsniu, nes jis buvo nevertas jokio dėmesio”. (John Gill, D.D., An Exposition of the Old Testament, The Baptist Standard Bearer, 1989 reprint, volume I, pp. 311-312).

Dėl sugedusios savo prigimties žmonės slepia savo veidus nuo Kristaus. Dr. Young pasakė: „Žmonės sako malonius žodžius, net komplimentus apie Jį, tačiau jie niekada nepripažins, kad jie yra nusidėjėliai, verti amžinos bausmės, jie niekada nepripažins, kad Kristaus mirtis buvo pakaitinė auka, turėjusi patenkinti Dievo teisumą ir sutaikyti įžeistą Dievą su nusidėjėliu. Žmonės nepriims to, ką Dievas sako apie Savo Sūnų.“ (Young, ibid.).

Nekrikščioniškos religijos taip pat visiškai atmeta Jėzų arba sumenkina Jį iki paprasto „pranašo“ arba „mokytojo“. Taip darydami jie atmetą tikrąjį Kristų, tą, kuris aprašytas Biblijoje. Kultai taip pat atmeta tikrąjį Kristų. Jie atmeta ortodoksinę krikščionybę ir pakeičia tikrąjį Kristų „kitu Jėzumi, kurio mes neskelbėme“ (2 Korintiečiams 11, 4). Jėzus tai pranašavo sakydamas: „Atsiras netikrų kristų“ (Mato 24, 24). Vienintelis tikrasis Kristus yra tas, kuris yra apreikštas Senajame ir Naujajame Testamentuose. Visos kitos koncepcijos apie Kristų yra „klaidingi Kristūs“, kaip apaštalas Paulius išsireiškė: „kitas Jėzus, kurio mes neskelbėme.“ Pas mormonus yra klaidingas Kristus. Pas Jehovos liudytojus yra klaidingas Kristus. Daug evangelikų šiandien taip pat skelbia klaidingą „Dvasią - Kristų“, gnostinį Kristų, kaip Dr. Michael Horton aiškina savo knygoje Christless Christianity (Baker Books, 2008). Tikėdami klaidingu Kristumi jie slepia savo veidus nuo tikrojo Kristaus, apreikšto Šventuosiuose Raštuose.

Liūdna, jog taip dažnai būna tarp evangelinių krikščionių. Aukštai vertinamas tarp evangelinių autorių Dr. A. W. Tozer pasakė:

     Šiandien yra labai daug padirbtų, netikrų Kristų mūsų evangelinių krikščionių tarpe. John Owen ir senasis puritonizmas įspėjo žmones apie šią dieną: „Jūs turite įsivaizduojamą Kristų, ir jei jūs esate patenkinti įsivaizduojamuoju Kristumi, tuomet jums taip pat reikia pasitenkinti ir įsivaizduojamuoju išgelbėjimu...“ Yra tik vienas tikras Kristus, ir Dievas pasakė, kad Jis yra Jo Sūnus... Netgi tie, kurie pripažįsta Kristaus dievystę, dažnai klysta nepripažindami Jo žmogiškumo. Mes lengvai sutinkame, jog kada Jis vaikščiojo žemėje, Jis buvo Dievas tarp žmonių, bet mes praleidžiame vienodai svarbią tiesą, kad ten, kur Jis sėdi dabar - Savo soste Danguje - tarpininkaudamas už mus, Jis yra žmogus prie Dievo. Naujojo Testamento mokymas yra toks: dabar, šiuo metu, danguje yra žmogus, kuris gyvena Dievo artybėje dėl mūsų. Jis yra toks pat žmogus, kokie buvo Adomas, Mozė ar Paulius. Jis yra išaukštintas žmogus, bet Jo pagarbinimas neatėmė iš Jo žmogiškumo. Šiandien Jis yra tikras žmogus iš žmonijos rasės.
     Mes esame išgelbstimi ne „priimdami užbaigtą darbą“ ar „nuspręsdami tikėti Kristų“. Mes esame išgelbstimi tikėjimu Viešpačiu Jėzumi Kristumi, tokiu, koks Jis yra, gyvu, pergalingu Viešpačiu, kuris būdamas ir Dievu, ir žmogumi kovojo mūsų vietoje ir nugalėjo, priėmė mūsų nuodėmės skolą ir sumokėjo ją, paėmė mūsų nuodėmes, mirė su jomis ir vėl prisikėlė, kad mus išlaisvintų. Tai yra tikrasis Kristus ir kitoks nepadės. (A. W. Tozer, D.D,. „Jesus Christ is Lord“, Gems From Tozer, Christian Publications, 1969, leidimas suteiktas Send the Light Trust – 1979, pp. 24, 25).

Dėl žmogaus širdies sugedimo neišgelbėti žmonės slepia savo veidus nuo tikrojo Kristaus.

„mes slėpėme nuo jo savo veidus…“ (Izaijo 53, 3)

IV. Ketvirta, dėl visiško žmonijos sugedimo žmonės nuvertina Kristų.

Pažiūrėkite mūsų teksto trečios eilutės pabaigą. Atsistokime ir garsiai perskaitykime paskutinį sakinį, pradedant žodžiais „Jis buvo paniekintas…“

„Jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme“ (Izaijo 53, 3)

Galite atsisėsti. Kalbėdamas apie šiuos žodžius „mes jį nieku laikėme“ Ch. Spurgeon, kuris vadinamas „pamokslininkų princu“, pasakė:

Taip turėtų skambėti visos žmonijos prisipažinimas ir atgaila. Nuo aukščiausio monarcho iki žemiausios klasės valstiečių, nuo išpuikusio intelekto iki labiausiai degradavusio proto, nuo visų žmonių gerbiamo iki nežinomo ir nesvarbaus - šis prisipažinimas turi skambėti taip: „mes jį nieku laikėme…“ Net švenčiausi šventieji... net jie kažkada „jį nieku laikė“… jie taip pat kažkada prieš savo atsivertimą „jį nieku laikė“. (C. H. Spurgeon, “Why Christ is Not Esteemed,” The Metropolitan Tabernacle Pulpit, Pilgrim Publications, 1978 reprint, volume LIII, p. 157).

Tame pačiame pamoksle, pavadintame „Kodėl Kristus nėra vertinamas“, Ch. Spurgeon pateikė keturias priežastis, kodėl prarastas pasaulis negerbia Kristaus, kodėl neatsivertę žmonės Kristuje nemato jokios vertės, negalvoja apie jį pagarbiai, nevertina ir negarbina Jo. Ch. Spurgeon pasakė, jog neišgelbėti žmonės nevertina Jo dėl šių keturių priežasčių:

(1) Žmonės nevertina Kristaus, nes jie save pačius vertina labai aukštai. „Savigarba“, - jis pasakė - laiko Jėzų lauke... kuo didesnė mūsų savigarba, tuo stipriau užrakiname duris Kristui. Meilė sau neleidžia pamilti Gelbėtojo.“

(2) Žmonės nevertina Kristaus, nes jie labai aukštai vertina šį pasaulį. Ch. Spurgeon pasakė: „Mes jo nevertinome, nes mes mylėjome pasaulį ir jo kvailystes.“

(3) Žmonės nevertina Kristaus, nes jie Jo nepažįsta. Ch. Spurgeon pasakė: „yra didelis skirtumas tarp žinojimo apie Kristų ir pačio Kristaus pažinimo... Tie, kurie neteisingai galvoja apie Kristų, niekada Jo nepažinojo… „Mes Jį nieku laikėme“... nes Jo nepažinojome.“

(4) Žmonės nevertina Kristaus, nes jie yra dvasiškai mirę. Ch. Spurgeon pasakė: „Neturime stebėtis, kad mes nevertinome Kristaus, nes mes buvome dvasiškai mirę... mes buvome „mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis“ ir kaip Lozorius kape mes vis labiau ir labiau puvome su kiekviena akimirka.“

Šios yra Ch. Spurgeon pateiktos priežastys, kodėl žmonija atmeta Gelbėtoją, nes nemato Jame jokios vertės. Man įdomu, ar šis tekstas palietė jus?

„Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.“ (Izaijo 53, 3)

Ar šio pamokslo žodžiai paragino jus susimąstyti apie jūsų sugedimą, užsispyrusį jūsų širdies pasipriešinimą Jėzui? Ar bent kažkiek sugedimą savo širdies, kuri atmeta Kristų ir nevertina Jo? Jei nors kiek jaučiate tą baisų sugedimą savyje, aš galiu užtikrinti jus, kad tik dėl Dievo malonės jūs tai jaučiate. John Newton tai išreiškė žodžiais:

Nuostabi malonė! Kaip tai saldžiai skamba
   Kuri išgelbėjo tokį vargšą kaip aš!
Buvau prarastas, bet dabar išgelbėtas,
   Buvau aklas, bet dabar matau.

Tai buvo malonė, kuri pamokė mano širdį baimės,
   Ir ta malonė išlaisvino nuo jos;
Kokia brangi ši malonė tapo
   Tą valandą kai aš patikėjau!
(“Amazing Grace,” John Newton, 1725-1807).

Jei jaučiate, kad jūsų užsispyrusi širdis yra nusistačiusi prieš Kristų ir jei nors kažkiek jaučiate savo paties apgailėtiną sugedimą atmesdamas Kristų, paveskite save Jam. Ar pasitikėsite Kristumi, kurį pasaulis niekina ir atmeta? Kada jūs pasitikėsite Jėzumi, Jo Krauju ir teisumu būsite akimirksniu išgelbėtas iš nuodėmės ir pragaro. Amen.

(PAMOKSLO PABAIGA)
Kiekvieną savaitę jūs galite skaityti Dr. Hymerio pamokslus internete.
www. rlhsermons.com arba www.realconversion.com
Paspauskite ant nuorodos “Sermon Manuscripts.”

Jūs galite parašyti Dr. Hymeriui elektroninį laišką adresu: rlhymersjr@sbcglobal.net arba
nusiųsti paprastą laišką į pašto dėžutę: P.O. Box 15308, Los Angeles, CA 90015. Arba
galite jam paskambinti tel.: (818)352-0452.

Šie pamokslų rankraščiai yra be autorinių teisių. Galite juos naudoti be Dr. Hymerio
sutikimo. Tačiau visi Dr. Hymerio video pamokslai yra saugomi autorinių teisių ir gali būti
naudojami tik su jo sutikimu.

Prieš pamokslą Raštą skaitė pastorius: Isaiah 52, 13 – 53, 3.
Solo giesmę prieš pamokslą giedojo Mr. Benjamin Kincaid Griffith:
“Amazing Grace” (John Newton, 1725-1807).